TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dopingas Lietuvai pernelyg pavojingas

2012 09 03 7:40
G.Nausėda tikisi, kad Seimo rinkimus laimėsiančios partijos laikysis finansinės disciplinos. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, rimtai sirgusi mūsų šalies ekonomika po didžiausių finansinių sukrėtimų visiškai dar nepasveiko. Tad pasiduoti populistiniams siūlymams didinti biudžeto deficitą, grąžinti mokesčių lengvatas būtų pernelyg pavojinga. 

G.Nausėda prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs. Tačiau mūsų gyvenimas nuo to saldesnis netaps - kainos kils sparčiau negu atlyginimai.

Apie ekonominę situaciją Lietuvoje ir euro zonoje, kitų metų valstybės biudžetą, priemones nedarbui mažinti - LŽ interviu su ekonomistu Gitanu Nausėda.

Juntamos Graikijos problemos

- Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją krizės bangą. Lietuvoje nuomonės išsiskyrė: prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ji bus, pramonininkai teigia priešingai. Kokia jūsų nuomonė?

- Nesutarimai kyla dėl to, kad pramonininkai vertina dabartinę situaciją. Jie puikiai mato, kaip sekasi, kokia yra artimiausia perspektyva, ir nevertina jos labai neigiamai. Tuo metu prezidentė, kai kurie kiti politikai ir specialistai kalba apie tai, kas gali netrukus atsitikti. Įtampa Europos Sąjungoje (ES) ir euro zonoje labai didelė. Ji susijusi su probleminėmis šalimis, pirmiausia - su Graikija. Kol kas mėginama pasiekti sutarimą, kad šiai valstybei būtų suteikta šiek tiek daugiau laiko reformoms įgyvendinti. Susidaro įspūdis, jog kompromisas bus rastas.

Tačiau įdomu, kad tuo pačiu metu pagrindinė probleminių šalių finansinė donorė Vokietija kuria darbo grupę, kurios tikslas - įvertinti situaciją ir galimus raidos scenarijus Graikijai pasitraukus iš euro zonos. Tai atspindi gana dramatišką padėtį, į kurią yra patekusi euro zona.

Kalbant apie Lietuvą žodis "krizė", reiškiantis suirutę, ne visai tinka dabartinei situacijai apibūdinti. Negalime sakyti, kad šalies ūkis šiuo metu išgyvena baisų šoką. Daugiau baiminamasi staigių pokyčių finansų rinkoje ir didėjančios euro zonos recesijos.

- Ar Lietuva galimiems ekonominiams sunkumams pasirengusi geriau negu 2008-aisiais?

- Mūsų ekonomika tikrai geriau pasirengusi priimti iššūkius nei 2009-ųjų pradžioje. 2005-2008 metais susiformavusio ekonominio disbalanso nebeliko arba jis nėra toks baisus. Tai ne tik valdžios pastangų vaisius, bet ir objektyvių procesų, didelio ekonomikos nuosmukio rezultatas.

Pastarąją kadenciją Vyriausybė nemažai padarė siekdama sumažinti biudžeto deficitą. Tai, matyt, didžiausias jos nuopelnas, dėl to mūsų šalis tapo mažiau pažeidžiama. Tačiau daug kas atsitiko ir be valdžios įsikišimo. Pirmiausia - "burbulo" sprogimas nekilnojamojo turto sektoriuje. Šiandien nekilnojamojo turto kainos nebe tokios, kokios buvo 2007 metų pabaigoje. Vadinasi, 40-50 proc. kritimas nuo dabartinio jų lygio yra neįmanomas, kaip tai atsitiko prieš keletą metų.

Nesulauksime ir baisaus bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo, nes ekonomikos perkaitimo laikotarpiu susikaupęs oras jau išleistas - vien 2009 metais praradome apie 15 proc. BVP. Dabar atsispyrėme nuo dugno ir pradedame kilti aukštyn.

- Kokią įtaką Lietuvai daro sudėtinga Pietų Europos valstybių padėtis?

- Tiesioginė įtaka labai ribota. Mūsų užsienio prekybos saitai su šiuo regionu nėra itin stiprūs. Tačiau intensyviau su Graikija ir kitomis probleminėmis valstybėmis prekiaujančios euro zonos šalys pastaruoju metu gręžiasi nuo jų, kreipia žvilgsnius į kitas ES rinkas. Taip pat ten, kur dirba mūsų gamintojai. Tokiu būdu jiems formuojama stipresnė konkurencija. Netiesiogiai, tačiau gana apčiuopiamai Lietuvos verslininkai jaučia Graikijos problemų naštą.

Graikijos finansinės bėdos atsiliepia ir euro kursui, palūkanų normoms, tarpbankinei rinkai. Šie rodikliai turi įtakos ES, taip pat ir Lietuvai.

Kalbant apie euro smukimą JAV dolerio atžvilgiu, tai irgi nėra tik kelių valstybių problema. Euro ir dolerio kurso pokyčiai labai svarbūs ir Lietuvai. Žinoma, eksportuojantiesiems į dolerio zoną jie palankūs. Tačiau mūsų valstybė daug ką importuoja iš dolerio zonos ir atsiskaito šia valiuta. Todėl brangstantys degalai, kiti energetiniai ištekliai, be kitų priežasčių, yra ir pasekmė to, kad euras dolerio atžvilgiu susilpnėjo.

Ūkio augimo nepajusime

- Ekonomistai skaičiuoja, kad mūsų šalies ekonomika 2013-aisiais gali augti ir 3,4 proc., ir 4,1 proc. BVP. Kokios jūsų prognozės kitiems metams?

- Prognozuojame, kad 2013 metais Lietuvos ekonomika augs 4 proc. BVP. Remiamės scenarijumi, kad euro zonos problemos pamažu, nors ir su tam tikrais nuostoliais, bus sprendžiamos. Taip pat tuo, jog 2013-2014 metais Europos centrinis bankas vykdys pigių pinigų politiką - palaikys mažas palūkanų normas. Pateikdami tokią prognozę atsižvelgėme ir į lūkesčius, kad Rusijos ekonomika išlaikys gana spartų augimo pagreitį. Šios šalies dalis Lietuvos užsienio prekyboje yra reikšminga, todėl iš jos ūkio kilimo naudos turės ir mūsų ekonomika. Visi šie veiksniai suponuoja prognozę, kad Lietuvos ekonomika, kitaip negu visa euro zona, nenusmuks į recesiją, o sugebės stabilizuotis šių metų lygyje ir galbūt net šiek tiek sparčiau didinti BVP.

Žinoma, neapibrėžtumo ir rizikos yra daug. Pakaktų staigaus ir labai blogo įvykio euro zonoje, tokio kaip Graikijos pasitraukimas iš bendros ES valiutos sąjungos, ir status quo smarkiai pakistų. Tada turėtume kalbėti apie visai kitokį Lietuvos ekonomikos raidos scenarijų.

- Gal ekonomikos augimą pagaliau pajus ir gyventojai?

- Dabartinio ekonomikos augimo nepakanka nedarbo lygiui staiga sumažinti. Jeigu nedarbo lygis išlieka aukštas, naivu tikėtis spartaus atlyginimų didėjimo. Statistika rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis kilo nuosaikiai ir tik tam tikrų sektorių darbuotojams.

Kitas labai svarbus parametras, turintis įtakos mūsų gyvenimui, - infliacija. Dėl kylančių naftos kainų, euro nuvertėjimo dolerio atžvilgiu infliacija išlieka didelė. Todėl realus atlyginimas ne tik nedidės, bet dar ir mažės tiek šiais, tiek 2013 metais. Kitaip tariant, piniginio darbo užmokesčio augimo nepakaks infliacijai kompensuoti.

Skylę reikia mažinti

- Finansų ministrė Ingrida Šimonytė siekia, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas neviršytų 2 proc. BVP. Tačiau opozicijos atstovai tikina, jog skylė biudžete gali būti didesnė. Kokį galimą deficitą regite jūs?

- Vyriausybės veiksmus siekiant sumažinti deficitą vertinčiau teigiamai. Kol jis yra didesnis nei 3 proc. BVP, fiskalinė politika turi būti paprasta - reikia imtis priemonių skylei mažinti bent jau iki šio kritinio lygio.

Biudžeto deficitas - prabanga, reiškianti, kad milijardus litų išleidžiame vien palūkanoms. Jei šie pinigai nebūtų skiriami valstybės skolai administruoti, juos būtų galima panaudoti sveikatos apsaugai, švietimui, socialinėms ir kitokioms reikmėms. Žinoma, kol kas galime didinti biudžeto deficitą ir skolintis tarptautinėse rinkose, bet tada palūkanoms vietoj 2 mlrd. litų turėtume skirti jau 3-4 mlrd. litų. Tai nėra protingas būdas tvarkyti viešuosius finansus. Valstybei svarbu protingai apskaičiuoti savo galimybes ir pagal jas gyventi. Kitaip viskas baigsis didele skolų kupra ir didelėmis išlaidomis jai mažinti.

- Prieš Seimo rinkimus partijos suskubo gyventojams žadėti įvairiausių gėrybių: didinti minimalų atlyginimą iki 1,5 tūkst. litų, mažinti mokesčių naštą, grąžinti tam tikras pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir kita. Kokios įtakos tokie pažadai, jei būtų ištesėti, turėtų Lietuvos ekonomikai?

- Negalime norėti mažinti biudžeto deficitą ir tuo pat metu siūlyti aibę lengvatų: PVM, gyventojų pajamų, pelno mokesčio, taip pat didinti viešąsias išlaidas. Tai skamba nerimtai. Reikia atsispirti didėjančiam populizmui. Ekonominė situacija pasaulyje nėra gera, todėl pradėję išlaidauti galime nusiristi į bedugnę.

Receptai nedarbui mažinti

- Skaičiuojama, kad valstybės skola šiemet pasieks rekordinį lygį - apie 44 mlrd. 435 mln. litų (40,2 proc. šiemet prognozuojamo BVP). Ar tai rizikingas dydis?

- Šį rodiklį galime vertinti dvejopai. Pažvelgę į lyginamąją lentelę, kaip atrodo skolos ir BVP santykis įvairiose ES valstybėse, padarytume džiugią išvadą, kad Lietuvos skola yra viena mažiausių. Tačiau nereikia pamiršti, jog mūsų valstybė pradėjo skolintis palyginti neseniai. Dar prieš keletą metų Lietuvos skola buvo gerokai mažesnė.

Atsižvelgiant į ekonominį sukrėtimą, kurį patyrėme 2009-2010 metais, skolos dydis atrodo suprantamas. Tačiau ūkiui augant neturėtume jo toleruoti. Mūsų finansų politika turi būti nukreipta skolai mažinti. Pirmiausia tai galime pasiekti mažindami biudžeto deficitą. Tikiuosi, Seimo rinkimus laimėsiančios politinės partijos laikysis finansinės disciplinos, kurios iki šiol laikėsi Lietuva.

- Nedarbo lygis Lietuvoje išlieka aukštas. Kaip siūlytumėte spręsti šią problemą?

- Nedarbo lygio statistika rodo, kur slypi bėdos. Pažvelgus giliau matyti, kad silpnosios Lietuvos darbo rinkos vietos yra didelis jaunimo nedarbas ir ilgalaikių bedarbių problema.

Siekiant mažinti jaunimo nedarbą mėginta šį bei tą nuveikti - numatytos "Sodros" lengvatos. Tačiau reikėtų imtis stipresnių priemonių. Pavyzdžiui, taikyti dar didesnes lengvatas skatinant darbdavius priimti pirmą kartą darbo rinkoje pasirodantį žmogų.

Didelis ilgalaikių bedarbių skaičius rodo, kad ne viskas gerai su minimalios mėnesio algos (MMA) ir nedarbo išmokų proporcijomis. Dažnai susidaro įspūdis, kad kai kas labiau tenkinasi pašalpomis nei darbu už "minimumą". Tad būtina sparčiau didinti MMA ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jei pavyktų pasiekti, kad atotrūkis tarp minimalių darbo pajamų ir bedarbio pašalpų būtų kur kas didesnis, ilgą laiką nedirbančių žmonių tikrai sumažėtų.

Be abejo, nereikia pamiršti ir darbo rinkos lankstumo didinimo. Kad ir kaip būtų apmaudu profsąjungoms, vis dėlto daugeliu atvejų tai išeitų į naudą darbuotojams. Ypač tiems, kurie nori dirbti, tačiau šiuo metu neturi darbo.

Puritoniška laikysena

- Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kadencija eina į pabaigą. Kaip vertinate jos veiklą ekonomikos srityje? Už ką galite pagirti ir už ką sukritikuoti?

- Matyt, būsiu nepopuliarus džiaugdamasis, kad būtent ši Vyriausybė stojo prie valdžios vairo 2008 metų pabaigoje. Neužsiliūliuodama ji atliko svarbių darbų, pirmiausia - žūtbūt mėgino suvaldyti viešuosius finansus 2009-2010 metais. Tada buvo kilęs rimtas klausimas: ar Lietuva nebankrutuos? To pavyko išvengti. Tiesa, didele kaina - mažinant išlaidas, karpant atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Tačiau Graikijos krizė mums parodė, kas galėjo atsitikti Lietuvai, jei Vyriausybė būtų nedariusi to, ką darė. Kad ir kaip kritikuotume naktinę mokesčių reformą, esminė jos kryptis buvo teisinga.

Vienas nesėkmingesnių Vyriausybės veiklos pavyzdžių - būsto renovavimo programa. Simboliška, kad baigiantis kadencijai ją vainikuoja sraigtasparnių istorija. Nesu prieš sraigtasparnius, tiesiog apgailestauju, kad būsto atnaujinimo modelis taip ir nepradėjo veikti.

Nevisiškai supratau ir Vyriausybės puritonišką laikyseną dėl MMA didinimo. Sutinku, kad iki 2011 metų tam nebuvo daug prielaidų. Tačiau 2011-aisiais pradėjus kilti vidutiniam darbo užmokesčiui jų atsirado. Keista, jog net nebesipriešinant darbdaviams dėl radikalesnio MMA didinimo Vyriausybė nusprendė, kad ją galima pakelti tik 50 litų. Technokratiškas požiūris į MMA nėra pateisinamas - tai ne tik sąnaudų, bet ir visuminių pajamų elementas, savo ruožtu darantis poveikį vidaus paklausai ir biudžeto įplaukų surinkimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"