TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dosnus siūlymas įklampins ilgam

2010 12 01 0:00
Interneto platybės - sukčių itin pamėgta dirva.
Alinos Ožič nuotrauka

Prieš keletą metų pasaulyje išplitęs sukčiavimas fiktyviais bankų čekiais ir grynųjų pinigų pavedimais užgriuvo ir mūsų kraštą. Lietuvoje veikiančiam bankui prireikia laiko išsiaiškinti, ar užsienyje išrašytas čekis nepadirbtas, ar siuntėjo sąskaitoje yra pinigų. Specialistai perspėja, kad dosniais siūlymais susivilioję žmonės rizikuoja ne tik būti apiplėšti, bet ir likti amžini bankų skolininkai.

Vilnietis Tomas (pavardė redakcijai žinoma - aut.) sumanė parduoti savo automobilį "Hyundai Coupe". Nutaręs, kad greičiausias ir patogiausias būdas tai padaryti - parašyti skelbimą internete, jis pasirinko keletą lietuviškų ir užsienio portalų. Vienas jų - gerai žinomas automobilių mėgėjams Mobile.de. Vyras jame paskelbė skelbimą apie parduodamą automobilį, įdėjo nuotraukų ir nurodė pageidaujamą kainą - kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų (apie 14 tūkst. litų).

Prekės net neapžiūrėjo

Tomas greitai sulaukė pasiūlymų. Patraukliausias jam pasirodė elektroniniu paštu atkeliavęs laiškas, kurio autorius rašė sutinkantis pirkti automobilį. Dėl kainos jis nesiderėjo. "Šiek tiek įtartina pasirodė tai, kad laiške nebuvo nurodytas nei pirkėjo adresas, nei telefonas, tik vardas ir pavardė. Tačiau įtarimus išsklaidė siūlymas iš karto persiųsti pinigus", - pasakojo Tomas.

Pirkėjas ne tik nesiderėjo dėl kainos. Jis nesivargino apžiūrėti parduodamo automobilio. Sakė, kad jį visiškai tenkina internete matytos nuotraukos. Klientas Tomui parašė dėl darbo pats negalįs atvykti į Lietuvą, todėl atsiųsiąs tarpininką, kuris ir paims automobilį. Pinigai bus sumokėti dar anksčiau, negu atvyks pirkėjo siųstas žmogus.

"Jis perspėjo, kad atsiųs man vardinį čekį, išrašytą dvigubai didesnei sumai, nei prašiau už automobilį. Paaiškino, kad paėmęs pinigus - apie 30 tūkst. litų - pusę turėsiu atiduoti tarpininkui. Esą šiam reikės tų pinigų kelionės išlaidoms, viešbučiui, degalams, maistui ir kitoms reikmėms", - LŽ pasakojo Tomas. Tokie aiškinimai vyriškiui pasirodė įtartini.

Tačiau netrukus paštu atkeliavo čekis, vyras jį patikrino banke. Jokių įtarimų čekis nesukėlė: banko tarnautojas patvirtino, kad jis nėra falsifikuotas. Čekis buvo vardinis, todėl grynųjų pinigų bankas negalėjo išduoti. Tokiais atvejais suma paprastai pervedama į kliento sąskaitą.

Pinigai iš tiesų atkeliavo nepraėjus nė savaitei po to, kai buvo "sukirsta rankomis". Tomui banke patvirtino, kad pinigai jau pervesti į jo sąskaitą, tad jis bet kada gali juos pasiimti. "Tačiau man pasakė ir tai, kad pirkėjo sąskaitą bankas-korespondentas užsienyje patikrins vėliau. Sunerimau ir tos sumos neėmiau. Tik tai mane ir išgelbėjo", - pasakojo Tomas.

Paaiškėjo, kad kliento sąskaitoje pinigų nėra, tad pervestus pinigus reikėjo grąžinti. Jei Tomas būtų juos paėmęs ir dalį sumos bei automobilį, kaip prašyta, perdavęs atvykusiam tarpininkui, jis būtų likęs ne tik be mašinos, bet ir nemenkai skolingas bankui. Juk atgauti atiduotus pinigus tokiais atvejais beveik neįmanoma.

Atsekti neįmanoma

"Galiu tik pasakyti, kad šis žmogus pasielgė labai protingai. Deja, dažnai atsitinka blogiau. Žinome ne vieną atvejį, kai sukčiai išvilioja pinigus ir palieka žmogų skolose", - LŽ sakė SEB banko Prevencijos departamento vadovas bei Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.

Pasak jo, tokių nusikaltimų banga Lietuvą užgriuvo neseniai, nors užsienio šalyse tokie sukčių veikimo būdai paplito prieš keletą metų. SEB banke šiemet užfiksuota keletas panašių atvejų.

Prieš keletą mėnesių į banko atstovus kreipėsi mergina, iš kurios buvo išvilioti keli tūkstančiai litų. Ji papasakojo elektroniniu paštu gavusi laišką, kurio autorius prisistatė kaip modelių agentūros darbuotojas. Jis rašė, kad viename interneto portale matė merginos nuotrauką ir ja susidomėjo. Siūlymas išties buvo viliojantis. Agentūra prašė merginos atsiųsti daugiau savo nuotraukų, esą jos bus įdėtos jų interneto tinklalapyje. Daugiau neva jai nieko nereikės daryti. Klientai, užsisakę merginos nuotraukų, persiųs pinigus modelių agentūrai, o agentūra sumokės jai. Mokama bus kelionių čekiais.

Netrukus lietuvė išties gavo kelionių čekių, kurių vertė buvo 10 tūkst. litų. Pagal susitarimą ji 20 proc. pasiliko sau, o kitus - 8 tūkst. litų - išsiuntė tariamai agentūrai kaip mokestį už tarpininkavimo paslaugas.

Auka nieko neįtarė, nes pinigai jai buvo išmokėti be jokių kliūčių. Nepraėjus nė savaitei gražioji mergina vėl gavo pranešimą, kad atsirado dar vienas klientas, užsisakęs daugiau jos nuotraukų. Atsiųstų kelionių čekių vertė šįkart buvo gerokai didesnė. Banke jai vėl buvo išmokėti pinigai. Tik po kelių savaičių SEB bankas gavo atsakymą į užklausimą - nurodytoje sąskaitoje užsienio banke jokių pinigų nėra, o kelionių čekiai buvo suklastoti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (ENTS) guli nukentėjusiosios pareiškimas. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ENTS viršininko pavaduotojas Valdas Skupas LŽ sakė, kad atsekti, kur nukeliavo merginos neva agentūrai išsiųsti pinigai, vargu ar bus įmanoma.

Nukentėjusiųjų padėtį sunkina ir tai, kad paprastai žmonės neišgali grąžinti bankui skolos. Tada į duris pasibeldžia antstoliai, ir grąžintina suma tampa keliskart didesnė.

Tariama delegacija

A.Šapola teigė, kad sukčių naudojamos schemos dažniausiai yra panašios. Beveik klasikiniu pavyzdžiu galima laikyti vieno Vilniuje gyvenančio verslininko istoriją. Įkliuvęs į sukčių pinkles viešbučių versle besisukantis vyras prarado daugiau nei 10 tūkst. litų.

Visko pradžia taip pat buvo elektroniniu paštu gautas laiškas. Verslininko buvo prašoma rezervuoti kambarius neva į Lietuvą iš Afrikos į suvažiavimą atvykstančiai delegacijai. Prašymas atėjo tuo metų laiku, kai turistų Vilniuje beveik nebūna, tad neverta stebėtis, kad laiškas nudžiugino viešbučio savininką. Juolab kad jam iš anksto sumokėta suma buvo dvigubai didesnė nei sutarta. Nieko neįtaręs viešbučio savininkas pasiėmė pinigus iš banko ir pusę jų, kaip sutarta, išsiuntė užsakovui į Afriką per grynųjų pinigų pervedimo bendrovę.

Po savaitės, likus vos keletui dienų iki menamo vizito, verslininkas elektroniniu paštu vėl gavo laišką. Jame buvo teigiama, kad vienas iš suvažiavimo delegatų žuvo per Afrikoje teroristų surengtą sprogimą. Laiške buvo nurodytas ir tinklalapis, kuriame rašoma apie įvykdytą sprogimą. Autorius atsiprašinėjo, kad delegacija dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių atvykti negalės. Tačiau ateityje afrikiečių vizitas būtinai įvyks, tuomet esą jie kreipsis tik į šio viešbučio savininką.

Toliau įvykiai klostėsi banaliai: užsienyje esantis bankas pranešė UAB SEB bankui, kad jų patikrintoje sąskaitoje pinigų nėra, o buvo padarytas nusikalstamas pavedimas ir pareikalavo grąžinti pervestą sumą. "Pinigus grąžinome, bet viešbučio savininkas juos turi grąžinti mums", - sakė A.Šapola.

Sunku atimti viltį

Dar vienas pastaruoju metu ypač paplitęs sukčiavimo modelis, kai pasinaudojama žmonių sąskaitomis bankuose. Pasak A.Šapolos, tokie nusikaltimai išpopuliarėjo sunkmečiu. Paprastai sukčiai pasinaudoja tuo, kad neturėdami darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio, žmonės griebiasi net šiaudo. "Nusikaltėliai kreipiasi į ieškančius darbo žmones. Radę skelbimą internete jie paskambina arba parašo elektroninį laišką su darbo pasiūlymu", - LŽ sakė A.Šapola.

Dažniausiai pasakoma, kad neva ketina išvykti į užsienį ir ieško, kas galėtų prižiūrėti jo tėvą arba motiną. Aiškinama, kad šis žmogus yra ligotas arba neįgalus, todėl pats savimi negali pasirūpinti. Po to sutariama, kad kas mėnesį į slaugytojo sąskaitą bus pervedama tam tikra suma pinigų. Tariamas užmokestis dažniausiai siekia apie 1 tūkst. litų. "Darbdavys" paprastai įsipareigoja kas mėnesį pervesti ir papildomai sutartą sumą prižiūrimo žmogaus būtinoms reikmėms - maistui, vaistams, priežiūros priemonėms. "Žmonės susivilioja pasiūlymu ir padiktuoja tariamam darbdaviui savo sąskaitos numerį, prisijungimo prie jos kodus ir kitus rekvizitus. Taip naivuoliai rizikuoja, kad sukčiai pasinaudos jų sąskaitomis, jie gali netekti ir savų pinigų, jei jų yra", - LŽ teigė A.Šapola. Pasak jo, patarimo klausiančius banko klientus stengiamasi atkalbėti priimti panašius siūlymus, bet tai būna sunku. "Žmogus dažnai mėnesių mėnesius ieškojo darbo ir mano pagaliau jį gavęs. Labai sunku atimti iš jo viltį, pasakyti, kad tai - tik sukčių pinklės. Daugelis nenori tikėti mūsų žodžiais", - apgailestavo A.Šapola.

Neretai pasitaiko atvejų, kai siūlomas neva tarpininko darbas. Sukčiai prisistato kokios nors tarptautinės kompanijos atstovais. Darbuotojui keliami reikalavimai minimalūs: šiek tiek mokėti anglų kalbą, turėti kompiuterį ir sąskaitą banke. Dirbti esą reikės namuose. "Darbas" - būti tarpininku. Tereiks išgryninti į tarpininko sąskaitą pervestus pinigus, o dalį jų išsiųsti pasinaudojus grynųjų pinigų perlaidomis užsiimančios kompanijos paslaugomis (pavyzdžiui, "Western Union"). Kitą dalį pasilikti sau kaip atlyginimą. "Paprastai nukenčia jauni žmonės, susivilioję tariamai lengvai gaunamais pinigais. Daugelis jų bent šiek tiek moka užsienio kalbą ir naudotis kompiuteriu. Deja, vėliau paaiškėja, kad jie skaudžiai apgauti", - teigė A.Šapola.

Tokie nusikaltimai Lietuvoje - naujovė

Specialistas teigė, kad prieš keletą metų tokių nusikaltimų Lietuvoje nebuvo nė vieno. Jie pasipylė tik šįmet. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis LŽ patvirtino, kad apie tokio pobūdžio nusikaltimus yra girdėjęs, tačiau jų biuro pareigūnams tokių bylų nagrinėti dar neteko.

Tačiau Vilniaus apskrities ENTS šiemet gavo jau keturių nukentėjusiųjų pareiškimus. ENTS viršininko pavaduotojas V.Skupas neatmeta galimybės, kad jų būta ir daugiau, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi į policiją.

"Sukčių "darbą" lengvina tai, kad Lietuvoje čekiai nepopuliarūs ir daugelis nežino, kaip su jais elgtis. Paprastai manoma, kad bankui sumokėjus pinigus pagal pateiktą čekį apgavystė neįmanoma. Tad noriu pabrėžti, kad čekyje nurodytos sąskaitos tikrinimas gali užtrukti ilgai. Todėl nereikėtų skubėti atsiimti pinigų", - sakė A.Šapola. Pasak pašnekovo, žmonės turėtų atsargiau vertinti dosnius pasiūlymus. Vargu ar kas sutiks mokėti už nė neapžiūrėtą prekę arba paslaugą, kuriai suteikti nereikia jokių pastangų. Susiviliojus lengvais pinigais rizikuojama įklimpti visam gyvenimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"