TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Draugystė su Rusija – popierinė

2016 06 25 6:27
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nepaisant tarp Vilniaus ir kelių didžiųjų Rusijos miestų pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių, dvišalė partnerystė savivaldos lygiu merdi. Sostinės vadovai tvirtina, kad iš kaimyninės šalies neturime ko pasimokyti, todėl į santykių plėtrą ir neinvestuojama.

Sankt Peterburgo ekonomikos forume dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dar pirmąją renginio dieną susitiko su Sankt Peterburgo vyriausybės Tarptautinių ryšių komiteto pirmininku Jevgenijumi Grigorjevu. Kaip skelbė mūsų šalies diplomatinė atstovybė Maskvoje, su juo aptarti ne tik kai kurie dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Sankt Peterburgo, daug dėmesio skirta ekonominiam, kultūriniam, turistiniam bendradarbiavimui, bet taip pat aptartos galimos miestų-dvynių – Vilniaus ir Sankt Peterburgo – bendradarbiavimo perspektyvos bei projektai.

Tačiau Vilniaus merija neskuba aktyvinti bendradarbiavimo su kaimynės šalies savivalda. Atvirkščiai, deginamas su Maskva bandytos megzti draugystės tiltas.

Sumenkusios Vilniaus galimybės

Vilniaus miesto savivaldybės ir Sankt Peterburgo vyriausybės bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas prieš dešimt metų. Nors būta bandymų aktyvinti dvišalius santykius: rengti kultūros dienų mainai, plėtotas bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo A. Puškino muziejų, 2009 metais už nuopelnus mūsų sostinei atminimo ženklu apdovanota tuometė Sankt Peterburgo vicegubernatorė Ala Manilova, Vilniaus centre buvo atidarytas Sankt Peterburgo Informacijos ir verslo centras, pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp mūsų sostinės merijos ir Valstybinio Ermitažo muziejaus, pastaruosius metus aktyvus bendradarbiavimas tarp miestų nevyksta, bendri projektai neįgyvendinami.

Iš viso Rusijoje Vilnius turi tris miestus partnerius. Be Sankt Peterburgo, bendradarbiavimo ir draugystės sutartys pasirašytos su Maskva ir Irkutsku.

Vilniaus miesto mero vicemero Gintauto Palucko teigimu, bendradarbiavimo su Rusija apmirimą lėmė dabartinės bendrapolitinės tendencijos, susidariusios pasikeitus geopolitinei situacijai regione, taip pat – sumenkusios finansinės galimybės. „Pastaruosius penkerius metus Vilnius išgyveno ne „aukso amžių“ ir visiems bendradarbiavimo projektams finansavimas beveik nebuvo skiriamas“, – aiškino jis.

Orientuojamasi į Vakarus

Pasak G. Palucko, plėtojant dvišalį bendradarbiavimą tarp miestų, Vilnius daugiau orientuojasi į Vakarų Europą, Lenkiją. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su Ukrainos miestais, ypač medicinos, socialinėje srityje. „Bendradarbiaujame su Donecko, Poltavos regionais – ten, kur daug pabėgėlių. Bendraujame su psichikos sveikatos centrais, padedame jiems su reformomis, nes pas juos viskas stovi, o pas mus jau pažengę į priekį, efektyvu“, – pasakojo jis.

G. Palucko nuomone, bendradarbiavimas tarp miestų turi būti pagrįstas, turėti realų pagrindą, abipusį interesą. „Paprastai kai žvelgiame į Vakarus, žiūrime į apsikeitimo gerąja patirtimi projektus – socialinėje srityje, kultūroje, vadybos ir pan. Kai žiūrime į Rytus, vis dėlto labai nesipučiant galime sau pasakyti, kad jau nužygiavome šiek tiek į priekį, ir, ko galėtumėme pasimokyti iš Rusijos miestų, yra labai nedaug. Tada, kai susiduriame ir su finansavimo trūkumu, entuziazmo labai daug ir nelieka“, – pažymėjo sostinės vicemeras.

Nenori Maskvos namų

Beveik prieš 20 metų pradėta megzti draugystė tarp Vilniaus ir Maskvos. Mūsų šalies sostinėje 2010 metais pradėti statyti Maskvos namai, kurių statybas finansavo šio miesto vyriausybė. Planuota, kad Rusijos sostinėje iškils analogiški Vilniaus namai. Tačiau šis projektas taip ir nepradėtas įgyvendinti, kaip aiškinta, – dėl Maskvos vyriausybės struktūrų neapibrėžtumo.

Šią savaitę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 metais išduotą statybos leidimą Maskvos namų statyboms Vilniuje, Juozapavičiaus gatvėje. Tokį siekį palaiko ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Anot jo, bus prašoma, kad VTPSI papildomai įvertintų statybą, taip pat savivaldybė siūlys papildyti ieškinį teismui, nes Maskvos namai šiuo metu statomi ne pagal galiojantį statybos leidimą.

„Turime pradėtą objektą Vilniaus mieste, kurio visiškai nereikia – ir dėl geopolitinių, ir dėl architektūrinių priežasčių. Todėl dar praėjusių metų vasarą savivaldybė su visa eile institucijų ėmėsi aiškintis, ar toks objektas pagrįstai yra Vilniuje. Pasitarę su VTPSI, pamatėme, kad statinys pastatytas pažeidus statybos reglamentą. Užfiksuota, kad pažeisti aukštingumo, užstatymo tankumo reikalavimai“, – aiškino R. Šimašius.

Pasirašytos 22 sutartys

Vilniaus miesto savivaldybės laikinoji Užsienio ryšių skyriaus vedėja Jurgita Bankauskaitė sakė, kad šiuo metu sostinė yra pasirašiusi 22 sutartis su užsienio miestais. Paskutinį kartą tokia sutartis pasirašytas 2014 metais su Vroclavu. Su kai kuriais Skandinavijos, Vakarų Europos miestais ir sostinėmis, pavyzdžiui, Amsterdamu, Londonu, vyksta projektinis bendradarbiavimas.

Anot J. Bankauskaitės, iniciatyva pasirašyti sutartis dažniausiai kyla norint įgyvendinti įvairius projektus. Tai buvo ypač aktualu nepriklausomybės pradžioje. Pavyzdžiui, Vokietijos miestas Duisburgas aktyviai vežė labdarą Vilniaus vaikų namams, Socialinės pagalbos centrams, ligoninėms ir pan.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"