Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Drausmės taisyklės rašytos ne seimūnams

 
2016 12 12 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Naujojo Seimo nariai – ištikimi pirmtakų tradicijoms. Nemenkas jų būrys darbo dieną baigia kur kas anksčiau nei suskamba vakarinio posėdžio pabaigą skelbiantis gongas.

Kai už lango pradeda temti, Seimo plenarinių posėdžių salė pradeda pamažu tuštėti. Ir ko ten sėdėti, jei bausmė numatyta tik nebalsavus už priimamą įstatymą. Tai, kad vakarinių plenarinių posėdžių pabaigos sulaukia maždaug pusė Seimo narių, – ne vieną kadenciją egzistuojanti tradicija. Pirmtakai buvo dar nekantresni – kartais vakarais plenarinių posėdžių salėje nuobodžiaudavo vos trečdalis parlamentarų.

Pačią pirmą darbo dieną po priesaikų ceremonijos gerokai po pietų į plenarinį posėdį susirinkę naujieji Seimo nariai plušėjo iš peties – rinko vadovybę. Antros valandos nakties, kai vyko paskutinė registracija, sulaukė pakankamai gausus politikų būrys – 112. Visi kiti lapkritį ir gruodį vykę vakariniai plenariniai posėdžiai baigdavo nepalyginamai anksčiau – apie 16–17 valandą, rytiniai arba nenumatyti – dar anksčiau.

Kaip rodo Seimo tinklalapyje skelbiama statistika, nėra buvę, kad jų pabaigos būtų sulaukę visi 141 ar bent 130 seimūnų. Didžiausias vakarinio posėdžio pabaigos sulaukusiųjų skaičius buvo 126 – antrą darbo dieną, mažiausias – 79. Rytinio posėdžio pabaigos rekordas – 56 Seimo nariai. Tiek parlamentarų praėjusį ketvirtadienį sudomino laikinosios Vyriausybės narių atsakymai į klausimus. Posėdžių pabaiga svarstomų klausimų turiniu gal ir nėra itin reikšminga – paprastai tvirtinamos būsimos veiklos darbotvarkės, skaitomi Seimo narių pareiškimai, tačiau Seimo statutas kol kas neįteisino laisvo posėdžių lankymo grafiko. Natūralu, kad labiau drausmės taisyklių paiso Seimo naujokai, laisviau lankomumą traktuoja senbuviai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sutinka, kad parlamentarų lankomumas kelia problemų. „Manau, kad komisija atkreips Seimo narių dėmesį, kad be pateisinamų priežasčių posėdžiai nebūtų praleidinėjami“, – „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė R. Tamašunienė. Kartu pripažino, kad sekti, stebėti, kaip parlamentarai „migruoja“ per posėdžius nėra paprasta. „Seimas – ne darželis ar mokykla, elektroninio dienyno čia neįvesi“, – pastebėjo EPK pirmininkė. Jis sakė norinti tikėti, kad politikai posėdžius praleidžia tik dėl svarbių priežasčių ir nepiktnaudžiauja. Pasak R. Tamašunienės, greičiausiai jau šią savaitę Seimui bus pateikta Statuto pataisa, numatanti mažinti parlamentarų atlyginimą už nedalyvavimą posėdyje be priežasties.

Konstitucinis Teismas (KT) spalį konstatavo, kad Seimo statuto nuostata, be pateisinamos priežasties posėdžių nelankančiam parlamentarui atlyginimą leidžianti sumažinti tik trečdaliu, prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, atlyginimo mokėjimas Seimo nariui, nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujančiam Seimo bei komitetų posėdžiuose, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija. Prieštaraujanti Konstitucijai Statuto nuostata numato, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje parlamento posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"