TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Draustinyje dingo smėlio kopa

2008 09 16 0:00
Kopos aukštis nuo jos papėdės iki viršūnės buvo apie 40 metrų.
Viešvilės gamtinio rezervato nuotrauka

Viešvilės gamtinio rezervato aplinkosaugininkai Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje pasigedo prieš 8-9 tūkst. metų susiformavusios žemyninės smėlio kopos.

Viešvilės gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris įsitikinęs, kad vagys kelias dienas specialia technika turėjo kasti smėlį ir sunkvežimiais vežti jį iš draustinio. Tačiau mačiusiųjų piktadarius neatsiranda. "Įtarimų, kas tai padarė, turiu, tačiau kol kas nieko negaliu pasakyti, - LŽ aiškino jis. - Jei paminėčiau konkrečius asmenis, jie galėtų kreiptis į teismą dėl šmeižto."

Sudarkyta kopa yra vos už 100-200 metrų nuo kariškių saugomos šaudyklos, tačiau ir šios sargai tikina nieko nepastebėję. Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje kasinėjimo darbai yra draudžiami. Pasak A.Butlerio, tik kariškiams buvo padaryta išimtis - keliose vietose leista mokant karius kasti apkasus.

"Kreipsimės į teisėsaugininkus, tačiau kol kas nežinome tikslaus nukasto smėlio kiekio. Iškvietėme Geologijos tarnybos specialistus, kurie atliko matavimus ir dabar skaičiuoja. Kai žinosime, kokia žala padaryta gamtai, kreipsimės į policiją", - pabrėžė A.Butleris. Nenukastos kopos aukštis nuo jos papėdės iki viršūnės buvo apie 40 metrų. Vagys nukasė ir išvežė maždaug 5 metrus viršutinės kopos dalies. Negalutiniais duomenimis, iš kopos galėjo būti iškasta per 300 kubinių metrų smėlio.

Kaskalnio draustinyje saugomos aukščiausios Lietuvoje žemyninės kopos. Geomorfologiniai draustiniai, kaip dar viena saugomų teritorijų grupė, atsirado 1988 metais. Juose siekiama saugoti tipiškus ir unikalius reljefo formų kompleksus - žemynines kopas, erozinius raguvynus, upių slėnius, morenines kalvas ir panašias gamtos relikvijas.

Mokslininkai teigia, kad žemyninės Kaskalnio kopos susidarė maždaug prieš 8-9 tūkst. metų. Traukiantis ledynams, toje vietoje buvo susidaręs didžiulis ežeras, kuriam nusekus dugne suneštą smėlį vėjas supustė į dideles kalvas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"