TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Druskininkų patirtis naudinga visai Lietuvai

2013 02 23 6:00
K.Miškinienė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Kristina Miškinienė įsitikinusi, kad šaliai praverstų Druskininkų savivaldybės patirtis, kai iš merdėjančio miesto jis sugebėjo tapti klestinčiu kurortu.

- Kokie svarbiausi Seimo SRDK prioritetai?

- Svarbiausia valstybėje didinti užimtumą, išsaugoti turimas darbo vietas ir kurti naujas. Tik taip galime surinkti daugiau mokesčių, o augant ekonomikai gyventojai gautų daugiau pajamų.

Labai daug reikia padaryti, kad mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, darbo užmokesčio, pensijų vidurkis pasiektų europinį lygį. Esu optimistė. Mažieji Druskininkai, 2000-aisiais patekę į beviltišką padėtį, susitvarkė, tai turi pavykti visai valstybei. Tam privalome pasiekti visų partijų sutarimą. Druskininkuose taip ir padarėme, nes dėl miesto ateities buvo būtina sutelkti jėgas, sukurti strategiją ir eiti į priekį.

Remdamasi Druskininkų patirtimi galiu pasakyti, kad viskas prasideda nuo ekonomikos. Ją augina kurorto veikla, turizmas. Valstybės mastu turime identifikuoti prioritetines sritis. Mano nuomone, prioritetas turėtų būti ekonomikos plėtra, užimtumo didinimas.

Nerimą kelia pastaraisiais metais gerokai padidėjęs socialinių išmokų poreikis. Žinoma, daug žmonių neranda darbo, nes trūksta darbo vietų. Tačiau, pavyzdžiui, ūkininkai dažnai piktinasi negalintys prisikviesti talkininkų, nes dalis jų įprato gyventi iš pašalpų. Tikimės, kad iki 1000 litų padidinta minimali mėnesio alga kai kuriuos bedarbius skatins rinktis darbą, o ne pašalpas.

Nuo ekonomikos krizės pradžios iki šiol viešojo sektoriaus darbuotojams galioja darbo užmokesčio sumažinimas, sugrąžintos ne visos išmokos, tik pensijos. Remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu turime ieškoti būdų, kaip kompensuoti buvusį pensijų sumažinimą. Taip pat aktuali pensijų sistemos reforma.

Opi ir socialinio būsto problema. Jo eilėje laukia apie 30 tūkst. žmonių, o galime patenkinti tik maždaug 8 proc. poreikio.

- "Sodros" skola priartėjo prie 10 mlrd. litų. Kokių priemonių ketinama imtis deficitui mažinti?

- Reikia pažymėti, kad 2008 metais paskolintų ir negrąžintų "Sodrai" lėšų buvo 86 mln. litų, 2012-aisiais - 9,7 mlrd. litų.

Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės jau patvirtintos. Pailgintas pensinis amžius. Dėl to stabilizuosis pensininkų skaičius, sieksiantis apie 600 tūkstančių.

Stengiamasi ir kitomis priemonėmis stabilizuoti "Sodros" deficitą. Turi būti parengtas Pensijų apskaičiavimo įstatymo projektas. Pensijos turėtų priklausyti nuo žmogaus mokėtų įmokų, darbo stažo, būtų numatyta pensijų indeksavimo sistema. Laukia daug darbų. Norėtume, kad šiame procese dalyvautų ir ekspertai, mokslininkai, kurie galėtų įvertinti kitų šalių gerąją patirtį. Svarbiausia sistemą sutvarkyti taip, kad gyventojai nejaustų jokios baimės dėl senatvės ar pensijos.

- Vienas didžiausių mūsų šalies sopulių - didelis nedarbas. Kas bus daroma sprendžiant šią problemą?

- Tikimės, kad į šį klausimą atsakys Vyriausybėje sudaryta darbo grupė užimtumo didinimo klausimams nagrinėti. Nedarbo problemą būtina spręsti keliais lygmenimis. Pirmiausia - sustygavus verslo poreikius, galbūt įvedus tam tikras mokesčių lengvatas darbdaviams, jų skatinimo sistemą, taip pat darbo biržai efektyviau vykdant mokymo, persikvalifikavimo programas.

Nedarbas - kompleksinė problema. Darbo karjeros pamatai turėtų būti klojami dar mokykloje. Kai kuriose Skandinavijos šalyse lygiagrečiai su bendruoju lavinimu vykdomos ir pirminio profesinio tobulinimosi programos. Taip jaunimas tampa labiau apsaugotas ateityje, nes mokykloje išmoksta ir virėjo, padavėjo, automechaniko ar staliaus amato pagrindų. Jeigu pažvelgtume į mūsų darbo biržos statistiką, pamatytume, kad daugiau nei pusė darbo nerandančių jaunuolių neturi jokios kvalifikacijos.

Būtina regionų plėtros strategija, kad žinotume, kokios darbo jėgos ten prireiks. Taip pat svarbu, kad regionuose veiktų įvairių aukštųjų mokyklų filialai. Druskininkuose nebūtume išsprendę problemos, jei lygiagrečiai su kurorto infrastruktūros atnaujinimu nebūtume įsteigę Kauno kolegijos skyriaus. Pačiuose Druskininkuose rengiami viešbučių administravimo ir kiti specialistai.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"