TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dujinė nepriklausomybė – žemės savininkų sąskaita

2015 03 20 6:00
Į dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai tiesimo zoną pateko 88 žemės sklypai. LŽ archyvo nuotrauka

Naujojo magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projektas kiršina į jo įgyvendinimo zoną patenkančių sklypų šeimininkus ir valstybę. Žmonės jaučiasi apgauti, projekto koordinatorei „Klaipėdos naftai“ radus teisinių galimybių naudotis jų nuosavybe, bet esą vengiant teisingai už tai atlyginti.

„Neseniai atšventėme nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Iškovota demokratija yra neatsiejamai susijusi su rinkos ekonomika, privačia nuosavybe. Dėl to negalime patikėti, kad, turėdami sklypą, planuodami jame darbus, vieną dieną sužinome, jog mūsų žemė bus naudojama visai kitiems tikslams, nei buvome numatę. Neginčijame, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas reikalingas. Bet kodėl viskas daroma taip, kad mes turėtume kažkuo piktintis, ieškoti priešų?“ - kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ stebėjosi Giedrius Malakauskas, per kurio giminės valdas tiesiama naujojo magistralinio dujotiekio trasa.

Dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai, jungiantis suskystintų gamtinių dujų terminalą uostamiestyje su veikiančia šalies dujų perdavimo sistema, ketinamas paleisti šių metų spalį, dar 2013-ųjų pabaigoje Vyriausybės buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pagal tuo metu patvirtintą specialųjį planą į dujotiekio tiesimo zoną pateko 88 žemės sklypai.

Nors projektą įgyvendinanti „Klaipėdos nafta“ pažadėjo sklypų šeimininkams išmokėti net 30 proc. didesnes nei valstybiniai įkainiai kompensacijas už jų nuosavybėje nustatomus servitutus (teisę naudotis sklypo dalimi), dalis savininkų piktinasi, kad, manipuliuodami teisės aktais, valstybės atstovai jų nuosavybės atsiriekė kur kas daugiau, nei oficialiai nurodo, o atlyginti už tai net neketina.

„Tai tipiškas atvejis, kai sprendimas teisėtas, bet akivaizdžiai neteisingas. Žmonės tikrai yra apgauti. Valstybė numatytuose sklypuose nustatė sau tokias teises, o šeimininkams - tokius draudimus, kad žemės pagal paskirtį naudoti neįmanoma. Taigi formaliai žemė priklauso savininkui, bet faktiškai ja naudojasi tik valstybė. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad valstybė, siekdama kuo paprastesnių ir pigesnių procedūrų, užuot išpirkusi žemę iš savininkų, tai yra teisingai už ją atlyginusi, nustatė servitutą - įtvirtino sau galimybę ja naudotis, bet sklypų priežiūrą bei mokesčius paliko savininkams“, - LŽ aiškino su ginčo dokumentais susipažinusi advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Gundė kompensacijos priedu

Į dujotiekio tiesimo zoną patekęs G. Malakausko šeimai priklausantis kiek didesnis nei 14 hektarų sklypas Klaipėdos rajone anksčiau oficialiuose dokumentuose buvo įvardytas kaip žemės ūkio paskirties valda. Vis dėlto šeimininkai laukų arti neketino: savo sklypo paskirtį jie siekė pakeisti į gyvenamosios teritorijos (kaip darė ir daugelis kitų šeimininkų aplink), išskaidyti jį mažesnėmis valdomis ir statyti gyvenamuosius namus. Tokia teritorijos ateitis buvo numatyta ir galiojančiame Klaipėdos rajono bendrajame plane.

Giedrius Malakauskas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai Malakauskai jau buvo pateikę savo sklypo detaliojo plano koncepciją, kai 2013 metų sausio 4-ąją sulaukė suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto vykdytojos - bendrovės „Klaipėdos nafta“ - pranešimo apie tai, kad jų žemė patenka į zoną, kurioje projektuojama terminalo infrastruktūra - dujotiekis. Tam Malakauskų sklype turi būti nustatytas servitutas, suteikiantis teisę jame „tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti“.

Ten pat buvo nurodyta: jei sklypo šeimininkai pasirašys sutartį dėl servituto nustatymo, „Klaipėdos nafta“ sumokės ne tik oficialiai apskaičiuotą kompensaciją, bet ir 30 proc. kompensacijos dydžio priedą. Jei ne - šeimininkai tegaus „gryną“ išmoką. Malakauskams buvo pasiūlyta už valstybės naudoti ketinamą dešimtadalį jų sklypo - beveik 1,4 hektaro žemės, kuriai nustatomas servitutas, - išmokėti 12,9 tūkst. litų kompensacijos su priedu, antraip teksią tenkintis vos 9,9 tūkst. litų siekiančia suma.

Kaip matyti iš vėliau teismams teiktų oficialių dokumentų, valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu suformuotais duomenimis, tose vietose esančios žemės hektaras (žemės ūkio paskirties) buvo įkainotas 41 tūkst. litų, pakeitus jo paskirtį į gyvenamąją - 380 tūkst. litų. Malakauskų nuostoliai dėl faktiškai prarastos sklypo dalies siekia daugiau kaip pusę milijono litų.

Kaip LŽ informavo „Klaipėdos naftos“ Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė, iš 88 sklypų, kuriuos kerta dujotiekis, servituto nustatymo sutartys buvo sudarytos dėl 50 proc. žemės sklypų. Kitiems žemės sklypams, iš kurių 11 priklauso Lietuvos valstybei, servitutai buvo nustatyti Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto Nacionalinės žemės tarnybos administraciniais aktais, o kompensacijos apskaičiuotos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

„Įgyvendinant projektą yra sumokėta daugiau kaip 2 mln. litų kompensacijų. Nesutikdami su nustatytais servitutais 13-os žemės sklypų savininkai teismui apskundė administracinius aktus, kuriais buvo nustatyti servitutai. Šiuo metu 12 iš 13 bylų jau yra pasiekusios apeliacinę instanciją. Visuose priimtuose sprendimuose teismai konstatavo, kad servitutai buvo nustatyti teisėtai, o kompensacijos apskaičiuotos tinkamai“, - nurodė bendrovės atstovė.

„Patogiai“ aiškinami įstatymai

Malakauskai bandė tartis su „Klaipėdos nafta“: prašė perkelti dujų trasą, kad ši nekirstų jų sklypo, nes kitaip planai pradėti gyvenamųjų namų statybas žlugs - kas norės kurtis ant magistralinio dujotiekio? Teikė ir siūlymus derėtis dėl kompensacijos, sąžiningai apskaičiuojant galimų nuostolių dydį, - teigiamos reakcijos šie siūlymai nesulaukė.

„Plika“ kompensacija žemės savininkams, nesutikusiems aklai vykdyti dujotiekio organizatorių reikalavimų, buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į šeimininkų jau pradėtą žemės paskirties keitimo procedūrą. Įsakymas, kuriuo Malakauskams priklausančiame sklype buvo nustatytas servitutas, pasirašytas tą pačią dieną - 2013 metų rugpjūčio 19-ąją, kai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeista jų žemės paskirtis ir patvirtintas detalusis planas.

Žemės savininkai, kaip ir kiti tokioje pat situacijoje atsidūrę kaimynai, įsisuko į teismų maratoną, bet užtarimo nesulaukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų gruodį atmetė žemės šeimininkų pretenzijas. Prieš kelias savaites Malakauskai į šį teismą kreipėsi iš naujo, prašydami procesą atnaujinti. G. Malakausko teigimu, taip jie nusprendė, kai atidžiai su advokatais išnagrinėję visus dokumentus pamatė, kad valstybės institucijos galėjo manipuliuoti įstatymais, pažeisdamos savininkų interesus.

Advokatės L. Meškauskaitės manymu, žemės, per kurią tiesiamas dujotiekis, šeimininkai buvo apgauti, atsakingoms institucijoms sąmoningai „patogiai“ pasirinkus taikomą teisę: nors per sklypus ketinama tiesti magistralinį aukšto slėgio dujotiekį, kuriam taikomi 12,5 karto didesni saugumo reikalavimai, taigi, galimybė tvarkytis savo sklype iš šeimininkų praktiškai atimama, „Klaipėdos nafta“ žmonėms pranešė koordinuojanti „bendrojo naudojimo“ dujotiekio tiesimo procesą.

„Magistralinis dujotiekis yra aukšto slėgio pavojingas objektas. Teisės aktai nenumato galimybės tokio objekto statyboms privačioje žemėje nustatyti servitutą administraciniu aktu. Kai atitinkamos institucijos sprendė klausimą, kaip greitai, pigiai ir patogiai pasinaudoti privačia žeme, šis objektas popieriuje virto visai kitu objektu, t. y. „dujų skirstymo sistema“, nes tik tokiu būdu valstybė galėjo „susikurti“ galimybę administraciniu aktu privačioje nuosavybėje nustatyti servitutą“, - aiškino teisininkė.

Liudvika Meškauskaitė. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak L. Meškauskaitės, servitutas žmonių sklypuose buvo nustatytas „skirstymo sistemai“, bet draudimai žemės savininkui pritaikyti kaip statant magistralinį dujotiekį, tai yra savininko teisės į savo žemę buvo apribotos maksimaliai. Tuo metu kompensacijos apskaičiuotos lyg įgyvendinant skirstymo sistemos projektą, taigi, neadekvačiai nustatytiems ribojimams.

I. Milinienės teigimu, dėl jų sklypams nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų savininkai per metus nuo specialiųjų sąlygų įregistravimo turi teisę kreiptis į „Klaipėdos naftą“ dėl nuostolių atlyginimo. „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos žemės sklypų savininkams Nacionalinės žemės tarnybos buvo nustatytos 2014 metų gruodžio mėnesį. „Klaipėdos nafta“ sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo priims įvertinusi po specialiųjų sąlygų nustatymo gautus žemės sklypų savininkų prašymus ir jų pateiktą medžiagą teisės aktų nustatyta tvarka“, - nurodė ji.

Žmonės lieka nuskriausti

Žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius LŽ teigė, kad su panašiais atvejais jo atstovaujamai organizacijai teko susidurti ne kartą.

„Ar iš tiesų tokie atvejai - valstybės interesas? Jeigu taip būtų, žemė būtų paimama valstybės poreikiams, kaip nustato įstatymai. Jei žmogus būtų nepatenkintas pasiūlyta kompensacija, galėtų teistis dėl jos dydžio. O dabar veikia uždarosios akcinės bendrovės, įgyvendinančios savo akcininkų interesus“, - tvirtino jis.

Pasak G. Nagulevičiaus, jei šiuo atveju, tiesiant dujotiekį, projektui įgyvendinti numatomoje teritorijoje esantys žemės sklypai, vadovaujantis įstatymais, būtų buvę paimti valstybės reikmėms, žmonės turėtų galimybę savo interesus ginti teisme, jei manytų, jog pasiūlyta kompensacija yra per maža.

„Tačiau konkrečios projektą vykdančios bendrovės yra linkusios pritaikyti ne Žemės įstatymą, bet kitus teisės aktus, pagal kuriuos projektuotojui suteikiama papildoma laisvė nesilaikyti to įstatymo ir vietoj žemės paėmimo valstybės reikmėms nustatyti servitutus. Supraskite: kai valstybė iš tavęs paima žemę, tu už ją nebeatsakai, nemoki mokesčių ir panašiai. Nustačius servitutą, be savininko valios kiti įgyja teisę naudotis jo žeme, o dėl kompensacijos už tai, skaičiuojamos pagal metodiką, ginčytis neįmanoma. Maža to, ant savininko pečių ir toliau lieka visa žemės priežiūra bei mokesčiai už ją. Taigi, įvyksta kaip Lietuvoje įprasta: įstatymas tarsi geras, bet jame yra spragų, kuriomis kai kas pasinaudoja, o kai kas lieka nuskriaustas“, - kalbėjo Žemės savininkų sąjungos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"