TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dujoms atpigti nėra prielaidų

2011 09 21 0:00
Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kaina šiemet jau pakilo beveik 30 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžios tvirtinimai, kad Lietuvai pavyks išsiderėti mažesnę rusiškų dujų kainą ir taip palengvinti gyventojų naštą, kaip prognozuojama, per brangiausią šildymo sezoną, klaidina gyventojus.

Rusiškoms dujoms atpigti nėra jokių ekonomiškai pagrįstų prielaidų. Taip teigia Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas profesorius Vaclovas Miškinis. Jis šiuo metu nemato objektyvių veiksnių, kurie padėtų Lietuvai išsiderėti mažesnę jai tiekiamų dujų kainą.

"Mano supratimu, galimybių nusiderėti yra labai nedaug. Nebent tai pavyktų derantis aukščiausiu lygiu. Bet problema vienareikšmiškai susijusi su įteisinta dujų kainos skaičiavimo formule ir kokio nors išimtinio dalyko labai sudėtinga tikėtis. Realių galimybių nematau", - komentuodamas netylančius valdžios pažadus sakė V.Miškinis.

Pagal Rusijos dujų tiekėjos "Gazprom" ir partnerių, įskaitant Vyriausybę, 2004 metais įteisintą formulę gamtinių dujų importo kaina tiesiogiai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių, t. y. nuo 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro kainos pasaulinėje rinkoje bei euro ir JAV dolerio kurso santykio.

Būtent ši formulė lėmė, kad Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kaina šiemet jau pakilo beveik 30 procentų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, 1 proc. sieringumo mazuto kaina 2011 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 17-30 proc., dyzelinio kuro - 30-39 procentais. Valiutų kurso santykis per tą patį laikotarpį sumažėjo 11-15 procentų. Šie rodikliai lėmė, kad vidutinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2011 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010-ųjų ketvirčiu, vidutiniškai išaugo 15 proc. - nuo 897,7 iki 1031 už tūkst. kub. m. Pirmąjį šių metų ketvirtį dėl brangusių naftos produktų importuojamų dujų kaina vidutiniškai padidėjo 14 procentų.

Nėra svertų

Dujos į Lietuvą importuojamos iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo - Rusijos valstybinės bendrovės "Gazprom". Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą žadėjo nusiderėti maždaug 15 proc. mažesnes rusiškų dujų kainas, tačiau iš antraeilių pareigūnų sudarytos derybų su "Gazprom" grupės pastangos iki šiol buvo bevaisės.

"Tikėtis nuolaidų būtų buvę galima, jeigu būtų padidėjęs perkamų dujų kiekis. Gal tada būtų galima motyvuoti, kad Lietuva perka daugiau dujų, taigi "Gazprom" turėtų mažinti kainą. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos elektrinė gamintų daugiau elektros ir tam pirktų daugiau dujų. Kitu atveju galimybės nusiderėti labai nedidelės", - įsitikinęs prof. V.Miškinis.

Tačiau, kaip buvo skelbta, Lietuvos elektrinė šiemet pirmą pusmetį dėl brangusių dujų gamybą sumažino 52 procentais. Šiuo metu ji dirba minimaliu 60 MW režimu, nors visų 8 blokų elektrinės galia yra 1800 MW.

V.Miškinis abejoja, ar dujų kaina galėtų pasikeisti iki naujo šildymo sezono, kuris Lietuvoje įprastai prasideda spalio mėnesį, pradžios. "Jeigu pasaulio rinkose nukristų naftos kainos, dujų kaina Lietuvai pasikeistų tik po šešių mėnesių. Kol rinkoje jokių aiškių poslinkių nematyti, vilčių tikėtis mažesnių kainų po mėnesio ar dviejų nepuoselėju", - LŽ kalbėjo mokslininkas.

Profesorius nemato jokių svertų, kuriais Lietuva galėtų pasiremti derėdamasi dėl mažesnės dujų kainos. Pasak jo, Vokietija už dujas moka mažiau tik todėl, kad ji turi pasirinkimo galimybę pirkti dujas iš kitų tiekėjų. "O mes jokių pasirinkimo galimybių, deja, neturime. Čia mūsų silpnoji vieta", - teigė V.Miškinis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Lietuva už dujas moka 30 ar 40 proc. brangiau, nei jos kainuoja tarptautinėje rinkoje, ir tai ji vadino "politine, o ne energetine kaina".

Niekas nebenori derėtis

Mažėjant vilčių gauti nuolaidą, Energetikos ministerija (EM) ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pradėjo viešai aiškintis, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Lietuvai tiekiamas brangias gamtines dujas. Praėjusią savaitę LŠTA pasiūlė EM įsteigti valstybinę įmonę gamtinių dujų importui į Lietuvą ir panaikinti licencijas dabartiniams importuotojams. Esą derėtis dėl palankiausios kainos su gamtinių dujų tiekėjais visų šalies šilumininkų vardu turėtų EM. Tokį pareiškimą LŠTA pareiškė po to, kai A.Sekmokas pasiūlė dėl mažesnių dujų kainų su teikėjais derėtis LŠTA, kuri per šias derybas atstovautų visiems šilumininkams, o ministerija asociaciją "paremtų".

Šilumininkų iniciatyvą naikinti licencijas ir kurti valstybinę įmonę kritiškai įvertino ir EM, ir Lietuvos prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

LŠTA prognozuoja, kad artėjantį šilumos sezoną vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dėl importuojamų gamtinių dujų šuolio šalyje gali siekti apie 30 ct už kWh su PVM. Praėjusią žiemą šalies gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 24 ct už kWh su PVM.

SEB banko ekspertų skaičiavimais, vidutinės 60 kv. m buto nerenovuotame sename name šildymo išlaidos 2010-2011 metų šildymo sezonu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo 325 litai per mėnesį. Šildymo kainai padidėjus 20 proc., vidutinio buto šildymo išlaidos ūgtelėtų maždaug po 65 litus kiekvieną mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ teigė, kad asociacija pozicijos nekeičia ir siūlo dėl dujų kainos derėtis EM. "Visos, išskyrus dujomis šildomą Joniškio šilumos ūkį valdančią "Fortum Heat Lietuva", Lietuvos šilumos tiekimo įmonės vieningai palaiko EM iniciatyvą siekti palankiausios gamtinių dujų kainos. Įmonės ministerijai suteikė įgaliojimus atskirai ar kartu su LŠTA Lietuvos šilumininkų vardu derėtis su dujų tiekėjais dėl palankios kainos", - teigė V.Stasiūnas.

"Šilumos kainos artėjantį šildymo sezoną gali mažėti tik tuo atveju, jei pigs gamtinės dujos. Pastaruosius septynerius metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo dėl pabrangusių gamtinių dujų, kitos šilumos tiekimo sąnaudos didėjo mažiau nei infliacija", - teigė LŠTA prezidentas. V.Stasiūnas mato tik vieną išeitį iš susidariusios padėties - skubiai dujas keisti vietiniu biokuru, tam kurti valstybinę investicijų programą ir išjudinti būsto renovaciją. Jis priminė rugsėjo pradžioje Lietuvoje apsilankiusios ES klimato komisarės Connie Hedegaard žodžius apie daugiabučių namų renovacijos sąstingį. "Aiškiai matyti, kad netvarkingi Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys renovaciją, nes ji tiesiog nevyksta", - teigė ES komisarė.

"Ūkio subjektų reikalas"

Didmenine gamtinių dujų prekyba užsiimančios bendrovės "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas tvirtina, kad iki metų pabaigos dujų kaina neturėtų keistis. "Padėtis rinkose neaiški, nežinoma, kaip toliau plėtosis įvykiai Šiaurės Afrikoje, kokia bus naftos kaina ir koks nusistovės dolerio bei euro kursas. Visi šie veiksniai ir lems kainą, kuria tieksime dujas kitais metais. Dabar jos prognozuoti neįmanoma, kas galėtų tai padaryti, iš karto taptų milijardieriumi", - LŽ teigė V.Orechovas.

Pasak jo, jeigu naftos kaina kris, o dolerio ir euro kursas bus palankus, tada ir dujų kaina sumažės. "Mes parduodame dujas šilumos tiekėjams. Mūsų kontraktai pasirašyti iki metų pabaigos. Kainos nekeičiame ir jos iki metų pabaigos nedidinsime nė cento", - LŽ teigė "Dujotekanos" prezidentas.

V.Orechovas labai nepalankiai vertino viešas diskusijas dėl to, kas turėtų derėtis su dujų tiekėjais, - šilumininkai ar EM, ir kam derėtis sektųsi geriau. "Manau, pagal Lietuvos įstatymus ir Europos direktyvas derybas tarpusavyje veda ūkio subjektai. Tai normali praktika visame civilizuotame pasaulyje. Derybos, kurios vyko tarp mūsų ir didelių vartotojų, pavyzdžiui, šilumos tiekėjų, turi vykti ir toliau. Tos derybos visą laiką vyksta - gana sudėtingai, bet mes randame abiem šalims priimtiną sprendimą. Negali būti, kad vienas ūkio subjektas turi būti nuskriaustas, o kitas - laimėti viską. Per derybas turi būti pasiektas paritetas, ir mes stengiamės, kad tas paritetas ir būtų pasiektas, kad laimėtų visi, taip pat ir vartotojai", - LŽ dėstė V.Orechovas. Trečias derybų dalyvis - Vyriausybei atstovaujanti EM, "Dujotekanos" prezidento nuomone, niekam nereikalingas. "Nereikia išradinėti dviračio. Lietuvoje yra visa reikalinga ir pakankamai griežta įstatymų bazė, turime tuos įstatymus vykdyti, o ne, kaip sakoma, tiesti skęstančiajam šiaudą. Lietuvoje iki rinkimų liko tik metai, tad reikia labai atsargiai diskutuoti šiomis temomis ir skleisti į viešumą visokias idėjas bei šūkius. Nereikia klaidinti vartotojų. Žmonėms visa tai jau nusibodo. Jie nori matyti rezultatus. O rezultatas gali būti tik normali derybų pozicija tarp ūkio subjektų pagal Lietuvos įstatymus", - LŽ sakė V.Orechovas.

Jo teigimu, "Dujotekanos" 2011 metų liepos mėnesį Lietuvos šilumos tiekėjams parduotų gamtinių dujų kaina buvo 1199,05 lito už tūkst. kub. m. Nuo sausio iki liepos gamtinių dujų kainų skirtumas sudarė 251,23 lito (26,51 proc.). "Kainų komisija nustatė mums viršutinę gamtinių dujų tiekimo kainą. Tai padaryta remiantis UAB "Dujotekana" pagrįstomis dujų tiekimo veiklos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Mes su tuo sutinkame ir nesiginčijame, priimame žaidimo taisykles, kurias nustatė valstybė", - tvirtino V.Orechovas.

Veikla be realių rezultatų

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas, buvęs finansų ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė esąs įsitikinęs, kad Vyriausybė neturėtų nusišalinti nuo derybų su gamtinių dujų tiekėju. Pasak jo, įprasta praktika, kad tokiems klausimams sudaromos tarpvyriausybinės darbo grupės, o jos vadovu skiriamas ministras arba viceministras. "Ši grupė susitinka su kitos šalies atitinkama darbo grupe. Derybos kas pusmetį vedamos tai vienoje, tai kitoje šalyje. Kai dirbau susisiekimo ministru, su kitomis šalimis aptardavome geležinkelio tarifų, leidimų kelių transporto vežėjams ir kitus klausimus. Strateginiais klausimais turi kalbėtis tik vyriausybės, o ne koks nors šilumininkas. Į jį niekas rimtai nė nežiūrės. Ūkio subjektai gali derėtis dėl kvotų, žaliavos tiekimo kiekio ir terminų, bet vyriausybė turi nustatyti strateginius tikslus, taip pat ir siekiamą dujų kainą. Ūkio subjektai tarpusavio derybose gali siekti tik pelno sau, neatsižvelgdami į vartotoją. Vyriausybės nusišalinimas būtų neatsakingas sprendimas, ypač turint omenyje, kad šildymas - monopolinė paslauga, būtina žmogui", - mano A.Butkevičius.

Politikas pabrėžė, kad siekiant pozityvių rezultatų per tokias derybas reikia laikytis elementarių diplomatijos taisyklių. "Ypač atsargiai reikia kalbėti viešajame eteryje. Paskui kartais būna labai sunku susitikti su kitos šalies ministru, kai viešai skleidi kokius nors melagingus dalykus, pieši partnerius kaip siaubūnus. Žinau atvejų, kai per konferencijas ministrai net susitikę nepaduoda vieni kitiems rankos, nesikalba, o praeina nusisukę. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl mums nesiseka derėtis. Gal darosi gėda... Per daug viešai buvo paskleista melo", - svarstė socialdemokratų lyderis.

A.Butkevičius teigia turįs informacijos, kad trys Lietuvos atstovai buvo nuvykę į "Gazprom" būstinę ir derybas pradėjo pareikšdami, kad gamtinių dujų kaina Lietuvai turėtų būti sumažinta 20 procentų. "Rusai į tai atsakė girdėję, jog Lietuvos energetikos ministras viešai kalbėjęs, kad jam užtektų 15 procentų. Tuo "derybos" ir baigėsi, - šypsojosi A.Butkevičius. - Gal žmonės nesupranta, kaip turi vykti derybos?"

A.Butkevičius mano, kad dabartinė EM vadovybė nepajėgi derėtis dėl mažesnės dujų kainos. "Politikavimas virto dar didesne ekonomine našta paprastiems Lietuvos žmonėms. Realių pozityvių rezultatų energetikos sektoriuje nėra", - teigė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"