TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Duomenų saugumo iššūkių sparčiai daugėja

2015 06 17 17:54
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujausiems laikams būdingas reiškinys – kibernetinės atakos – sparčiai vystosi ir sukelia vis didesnę nežinomybę informacinio saugumo srityje. Technologijos vystomos sudėtingiausiais būdais, kurie prieinami tik itin gerai kibernetinę erdvę pažįstantiems specialistams ar programišiams. 

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys mano, kad visko apsaugoti praktiškai neįmanoma. Interneto skverbtis stipriai auga, o kibernetinės atakos savo sudėtingumu taip pat atitinkamai tobulėja. Bet kuri informacija, kuri turi vertę, gali tapti taikiniu. R. Rainys citavo kibernetinio saugumo eksperto Riko Fergusono žodžius: „Internetas – pirmasis žmonijos sukurtas produktas, kurio žmonija nesupranta.“ Svarbu domėtis kibernetiniu saugumu, kadangi svarbiausi duomenys perkeliami į kibernetinę erdvę.

Vien įstatymo neužtenka

Lietuvos Respublikos Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) duomenimis, per metus Lietuvoje įvyksta daugiau kaip 25 tūkst. incidentų. Prognozuojama, kad šiemet atakų bus 10-20 proc. daugiau negu anksčiau. Dėl to, R. Rainio teigimu, reikia išsirinkti kritines infrastruktūras ir stengtis padaryti jas sunkiai užgrobiamas. Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo kibernetinio saugumo įstatymas, kurio tikslas – apsaugoti Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris pradėjo veikti įsigaliojus įstatymui, sudarinėja šių infrastruktūrų, kuriose įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams, sąrašus.

Telekomunikacijų įmonės „TEO“ Rizikų valdymo padalinio Specialiųjų projektų vadovas Giedrius Meškauskas teigia, kad į interneto saugumą turėtume žiūrėti kaip ir į eismo saugumą. Jo teigimu, negalime su kibernetinėmis atakomis kovoti vien tik įstatymu – reikia realiai vykdyti saugumo stiprinimo darbus, numatomus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro planuose. Svarbu ne tik kalbėti apie kibernetinio saugumo spragas, tačiau ir stiprinti saugumo sistemas.

Kibernetinės atakos persikelia į didesnes erdves

Anksčiau buvo atakuojami tik vartotojai, pagrindinė problema buvo paprasti virusai, o dabar atakuojamos ir pačios sistemos. Paskirstytosios atsisakymo aptarnauti atakos DDoS, kurioms būdingas sistemos duomenų bazių perkrovimas didžiuliu skaičiumi užklausų, yra rimtas iššūkis įmonėms, mat jos susiduria su tūkstančiais atakų, dėl kurių atsiranda gedimai, nesklandumai klientų aptarnavime. Technologijų amžiuje karas persikelia į kibernetines erdves. DDoS atakos dažnai nukreipiamos prieš informavimo priemones, turinčias daug skaitytojų – tai sudėtinė atakos prieš valstybę dalis. Dėl to valstybės institucijos iš esmės turi būti suinteresuotos padėti atremti tokias atakas.

Birželio 10-ąją Krašto apsaugos ministerijos puslapyje patalpinta melaginga informacija, kad Lietuva rengiasi pulti Kaliningrado sritį – kibernetinė ataka, įvykdyta prieš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo internetinę svetainę. Programišiai taip pat įsilaužė į naujienų portalą „Tv3.lt“, ten paskelbė žinutę apie Kaliningrado puolimo planus, pasinaudojo portalo elektroniniu paštu ir išsiuntinėjo informaciją žiniasklaidos priemonėms. Šis atvejis rodo, kad kibernetinėje erdvėje užpuolus žiniasklaidą lengva paskleisti propagandinę informaciją.

Identifikuoti tikrą atakų šaltinį yra sudėtingas uždavinys, nes dažniausiai IP adresai, iš kurių vyksta atakos, būna suklastoti, todėl tikra ataka gali priklausyti kitam šaltiniui. Taip pat dažnai atakos vykdomos iš užvaldytų kompiuterių, kurių savininkai nežino apie užvaldymą. Todėl vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad atakos vyksta iš tam tikros šalies. Kibernetinis pasaulis neturi sienų, o atakos pasiekia sistemas nepriklausomai nuo atstumo.

Būtinas budrumas

Pasak advokatų profesinės bendrijos „TRINITI“ teisininkės Daugailės Syrusaitės, net menkiausia informacija internete gali labai daug pasakyti apie asmenį , dėl to vartotojai turi atsirinkti, kokią informaciją gali skelbti viešai. Internete mes nesame beveidžiai – čia galime būti lengvai susekami priešiškų jėgų. Neapdairiai socialiniuose tinkluose publikuotos nuotraukos, kuriuose vaizduojama gyvenamoji vieta, daiktai, rodantys finansines žmogaus galimybes, pranešimai apie keliones ar kitokį laisvalaikio praleidimą interneto sukčiams paskatina tikslus piktavališkai pasinaudoti tokia informacija. Kaip pasakoja D. Syrusaitė, vartotojai turi savybę būti patiklūs, dėl to nukenčia jų duomenų saugumas. Svarbu nesiųsti savo duomenų neaiškiems užsakovams, neatidarinėti įtartinų nuorodų ar bet kam nesakyti savo slaptažodžių. Pasitikrinti savo kompiuterio ar telefono saugumą galima ir CERT-LT internetiniame puslapyje.

Kibernetinio saugumo klausimais specialistai diskutavo birželio 16 dieną vykusioje konferencijoje „Duomenų saugumas – faktai ir iliuzijos“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"