TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Durys į turtingųjų klubą versis už milijonus

2014 03 22 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Narystės turtingų valstybių klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) siekianti Lietuva ketina plačiai atverti piniginę. Kad artimiausiais metais būtų peržiūrėta įvairių sričių mūsų šalies politika, ketinama išleisti beveik 10 mln. litų.

Siekdama pasirengti galimoms deryboms dėl narystės EBPO, Užsienio reikalų ministerija siūlo suteikti įgaliojimus viceministrui Rolandui Kriščiūnui Vyriausybės vardu pasirašyti su šia organizacija susitarimą, skirtą prioritetinių sričių politikos peržiūrai finansuoti.

Šiam tikslui ir EBPO sekretoriato sąnaudoms padengti šiemet Lietuva numačiusi skirti 3 mln. 110 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad kitąmet reikės išleisti 6 mln. 37 tūkst. litų, o 2016-aisiais - beveik 746 tūkst. litų. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Remigijų Žemaitaitį tokios sumos nustebino.

Geriausias argumentas

Iš Vyriausybės EBPO veiklai finansuoti skiriamų pinigų šiemet organizacijos ekspertai atliks liberalizavimo kodeksų analizę, viešojo valdymo ir reguliavimo reformos peržiūrą. Kitąmet turėtų būti peržiūrėtas valstybės įmonių valdymas, naujovių politika, statistika, rinkos atvirumas, taip pat atliktas ekonominis vertinimas, parengtas pranešimas darbo ir jaunimo politikos klausimais.

Kvietimo į derybas dėl narystės EBPO Lietuva tikisi sulaukti 2015 metais. Anot užsienio reikalų viceministro R.Kriščiūno, iki to laiko turime kuo geriau pasirengti stojimo procesui ir pasinaudoti šios organizacijos sukaupta ekspertize bei geriausia praktika įgyvendindami savo struktūrines reformas. „Tokiam pasirengimui reikia finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Šiam bendradarbiavimo etapui numatytos lėšos padės Lietuvai pagerinti konkrečių institucijų veiklą, valstybės ekonomikos valdymą ir tam panaudoti EBPO analitinį potencialą. Iki šiol tokios galimybės neturėjome. Sėkmingai atlikta veiksmų plane numatytos politikos peržiūra ir įgyvendintos rekomendacijos bus geriausias argumentas už Lietuvos kandidatūrą“, - tvirtino jis.

Pasaulyje pripažinti pajėgumai

R.Kriščiūnas LŽ aiškino, jog EBPO atlieka peržiūrą, kad nustatytų, kaip konkrečios valstybinės politikos sritys atitinka geriausią tarptautinę praktiką ir standartus, teikia rekomendacijas, kaip jų pasiekti. EBPO nustato ekonominės ir socialinės plėtros pasaulinius standartus ir principus tokiose srityse kaip finansų rinkos, investicijos, viešasis ir įmonių valdymas, tarptautinės korupcijos prevencija, švietimas bei mokslas ir kt. „Šių standartų priėmimas ir įgyvendinimas yra viena EBPO narystės sąlygų ir privilegijų“, - sakė viceministras.

Anot R.Kriščiūno, tokios peržiūros ir studijų tikslas nėra vien analizė. EBPO ne tik įvertins šalyje taikomos praktikos, teisės aktų atitiktį EBPO standartams, bet ir parengs išsamias rekomendacijas įvairioms mūsų ūkio sritims bei teiks Lietuvos pažangos ataskaitas EBPO Tarybai. „Būtų sunku tikėtis, kad EBPO vadovautųsi šalies kandidatės samdytų ekspertų įžvalgomis, o ne savo visame pasaulyje pripažintais tyrimo pajėgumais“, - teigė jis.

Teigiamos pasekmės

EBPO - pažangiausia ekonomiškai išsivysčiusias pasaulio valstybes vienijanti organizacija. R.Kriščiūno tikinimu, Lietuvos narystė joje labai prisidėtų prie mūsų šalies reputacijos užsienyje. Esą ne mažiau reikšminga gerosios praktikos nauda švietimui, inovacijoms, darbo vietoms kurti arba gamtosaugai.

EBPO veikia daugiau kaip 250 skirtingų komitetų, patariamųjų darbo grupių ir programų, kuriose dalyvauja aukščiausio lygio ekspertai praktikai. Pasak R.Kriščiūno, įsitraukimas į statistinių duomenų bazes ir studijas, kurias valdo EBPO, jau būtų didelis pranašumas. Galėdami laisvai naudotis pasaulyje didžiausia organizacijos tyrimų duomenų baze ir patys tuose tyrimuose dalyvaudami, gautume tiesioginės naudos savo valstybei, kurtume geresnę verslo aplinką.

Kita pagrindinė EBPO ypatybė yra ta, kad į šią organizaciją priimamos tik bendras vertybes - rinkos ekonomiką ir demokratinį sprendimų priėmimą - pripažįstančios šalys. „Būtent todėl pastarųjų įvykių Ukrainoje kontekste EBPO vieningai balsavo sustabdyti derybas dėl Rusijos narystės. Savo ruožtu Lietuvai vien buvimas tokios organizacijos nare jau būtų strateginis laimėjimas, nes joje kartu su partneriais dirbtume dėl bendrų tikslų. Pagaliau reikėtų deramai vertinti ir pačią galimybę dalyvauti formuojant XXI amžiaus ekonominę darbotvarkę - to turėtų siekti aktyvi, save gerbianti valstybė“, - mano R.Kriščiūnas.

Jis pabrėžė, kad praktika rodo itin geras teigiamas vidutines ir ilgalaikes narystės EBPO pasekmes ekonomikai ir finansams. Patirtis organizacijoje tiesiogiai padeda valstybėms narėms rengti savo ekonomikos ir jos plėtros politiką, vykdyti struktūrinius, institucinius pakeitimus. „Narystė EBPO reiškia, kad šalis laikosi aukščiausių pasaulinių standartų. Tai daro poveikį finansavimo sąlygoms tarptautinėse rinkose, kompanijų reputacijai, taigi ir potencialių investuotojų sprendimams. Lietuva galėtų gauti geresnius tarptautinio skolinimosi reitingus, taptų patrauklesnė reikšmingoms, didelės apimties investicijoms, nes atsirastume didžiausių, tradiciškai konservatyvių ir tik EBPO valstybėse veiklą plėtojančių pasaulio kompanijų prioritetų sąraše“, - tikino R.Kriščiūnas.

Kad neatgultų į stalčius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nustebo išgirdęs, kokias sumas planuojama sumokėti už EBPO paslaugas. Jis prisiminė, kad praėjusių metų pabaigoje kalbėta tik apie 1-1,5 mln. litų. „Iš tikrųjų labai įspūdinga suma. Apie ją net nebuvo kalbos", - tvirtino „tvarkietis“ ir žadėjo pasidomėti šiuo klausimu.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Šimašius taip pat mano, kad įvairių mūsų šalies sričių politikos peržiūrai ketinama skirti suma yra reikšminga. Tačiau jis pažymėjo, kad būtina siekti narystės EBPO. „Europos Sąjunga, NATO ir kitos organizacijos yra gerai. Vis dėlto pasaulyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių organizacija yra būtent EBPO. Būti jos nare yra tarsi kokybės ženklas. Neabejoju, kad tai itin palengvintų Lietuvos prisistatymą, įvaizdį ir ekonomines perspektyvas įmonėms, žmonėms, ieškantiems investuotojų“, - aiškino politikas.

Anot R.Šimašiaus, labai svarbu, kad Lietuva pasinaudotų EBPO rekomendacijomis. „Jeigu tai bus tik studijos, kurios atguls į stalčių, jų neverta atlikti. Jeigu jomis bus naudojamasi, nauda gali būti labai didelė“, - pabrėžė jis.

EBPO buvo įsteigta 1960 metais, jos būstinė – Paryžiuje. Pagrindiniai organizacijos tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikai vystytis, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo.

Šiuo metu EBPO vienija 34 šalis, tarp jų – Australija, Islandija, Liuksemburgas, Japonija, JAV, Norvegija, Slovėnija, Šveicarija, Pietų Korėja, Turkija, Vokietija. Organizacija bendradarbiauja su daugiau nei 70 valstybių.

Lietuva apie siekį tapti EBPO nare bendroje su Latvija ir Estija deklaracijoje paskelbė dar 1996 metais. Estija organizacijos nare tapo 2010 metais. Pernai prasidėjus naujam EBPO plėtros etapui, derėtis dėl narystės buvo pakviestos Kolumbija ir Latvija. Dėl Lietuvos ir Kosta Rikos kvietimo į derybas EBPO Ministrų taryba sprendimą priims 2015 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"