TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dvidešimtmetė Lietuvos policija

2010 10 01 0:00
V.Telyčėno teigimu, žmonių pasitikėjimas policija po truputį auga.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Rytoj sukanka 20 metų, kai buvo atkurta Lietuvos policija. Šiandien Seime rengiama konferencija šiam jubiliejui paminėti.

Angelų Sargų dienos, spalio 2-osios, išvakarėse LŽ pabandė įžvelgti svarbiausius mūsų policijos bruožus. Lietuvos policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno vertinimu, savo svarbiausią uždavinį - užtikrinti visuomenės saugumą - ši institucija atlieka sėkmingai. Apie policijos praeitį, jos reorganizavimą ir ateityje laukiančius iššūkius - interviu su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vizgirdu TELYČĖNU.

- Komisare, gal galėtumėte papasakoti, kaip vyko atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos reorganizavimas?

- 1990-aisiais krašto vadovai ėmėsi iš pagrindų pertvarkyti teisėtvarką ir visą vidaus reikalų sistemą, nes ši institucija buvo nepaprastai svarbi įtvirtinant valstybingumą. Ypač reikšmingu akcentu tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kreipimasis į vidaus reikalų sistemos darbuotojus. Buvę milicininkai buvo pakviesti toliau sąžiningai dirbti, jiems buvo užtikrinta, kad bus išsaugotos visos šios sistemos socialinės garantijos. Tuomet pareigūnams teko dirbti ypač sunkiomis sąlygomis: nuolat jausti įtampą ir sovietų kariškių spaudimą. Svarbus žingsnis reorganizuojant miliciją į policiją žengtas 1990 metų gruodžio 11-ąją, kai buvo priimtas Lietuvos policijos įstatymas. Nuo tada į policiją buvo priimami jau Lietuvos valstybės piliečiai.

- Ar policijos pertvarka iš pat pradžiųvyko sklandžiai?

- Pradėtą buvusios milicijos reorganizavimą nutraukė tragiški 1991 metų sausio 13-osios įvykiai. Tomis dienomis prie svarbiausių valstybės objektų viešąją tvarką užtikrino mūsų pareigūnai, todėl pavyko išvengti didesnių riaušių ir aukų.

Po tragiškų sausio įvykių policijos reorganizavimas buvo tęsiamas. 1991-ųjų birželio 28 dieną Vyriausybės sprendimu buvo patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento ir pagrindinių struktūrinių padalinių - kriminalinės, viešosios, transporto ir savivaldybių - policijos tarnybų nuostatai. Reforma baigta 2000-ųjų spalį Seimui priėmus naująjį Lietuvos policijos veiklos įstatymą, kuriuo nustatyta nauja krašto policijos sistema; ją sudarė Policijos departamentas, teritorinės, profesinio ugdymo ir specializuotos įstaigos.

- Kas iš pradžių buvo sunkiausia?

- Įtikinti nepriklausomybę atgavusio krašto gyventojus, kad policija yra jų pusėje. Privalėjome užtikrinti viešąją tvarką ir neleisti įsivyrauti nusikalstamumui. Pirmiesiems policijos vadovams teko nelengva užduotis rengti naujus teisės aktus. Kitas svarbus žingsnis - institucijos depolitizavimas. Policija turėjo išlikti nepriklausoma nuo partijų ar politikų įtakos. Reikėjo modernizuoti materialinę ir techninę bazes, stengtis, kad į policiją ateitų profesionalai, galintys pakelti policijos prestižą.

- Nepriklausomos policijos šaknys užsimezgė dar Lietuvos prezidento Antano Smetonos laikais. Ar galima palyginti tuometę Lietuvos policiją su dabartine?

- Policijos veiklos principai išliko tie patys. Institucija visą laiką buvo sudaryta iš trijų blokų - administracinio aparato, kriminalinės ir viešosios policijos. Tačiau to meto ir dabartinės policijos struktūros bei funkcijų lyginti neįmanoma. Atsirado daugybė naujų darbo sričių, naujų nusikaltimo formų. Vien ką reiškia tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, aprėpiantis viso pasaulio valstybes, ir grupuočių tarpusavio kontaktai! Ką jau kalbėti apie eismo saugumo klausimus.

Nors to meto policijos esminės funkcijos daugeliu atveju nepasikeitė, bet jos autoritetas ir prestižas kol kas nepasiekė tuomet buvusio lygio. Pasikeitė ir žmonių mentalitetas. Tačiau dabar vykdomos apklausos rodo, kad visuomenės pasitikėjimas policija po truputį auga.

- Policininkais tapo beveik visi buvę milicininkai, atitikę dorovės, profesijos bei sveikatos reikalavimus. Įdomu, kokios dorovės buvo reikalaujama prieš 20 metų?

- Dalis to meto policijos pareigūnų pasitraukė iš tarnybos savo noru vien dėl to, kad nereikėtų pripažinti naujos valdžios bei paties nepriklausomybės atkūrimo fakto. Buvusiems milicininkams kokių nors ypatingų reikalavimų nebuvo keliama - visi, kurie pritarė Lietuvos nepriklausomybei, galėjo toliau dirbti.

- Kaip sekėsi išgyventi kartų kaitos problemą, kai patyrę pareigūnai išėjo į pensiją, o jauni dar nebuvo spėję apšilti kojų?

- Viskas klostėsi pamažu. Atsilaisvinusios pareigybės atitekdavo jaunesniems pareigūnams, be to, jie dažniausiai jau turėdavo patirties šioje srityje. Kartų kaita vyksta ir dabar. Galima tik teoriškai pasvarstyti, kokių problemų kiltų, jei staiga iš tarnybos pasitrauktų visi galintieji išeiti į pensiją.

- Kokias policijos struktūros ar veiklos problemas galėtumėte pavadinti "paveldėtomis dar iš sovietmečio"?

- Tų laikų pėdsakų beveik neliko. Prie tokių būtų galima priskirti nebent vadinamąją nežinybinę apsaugą, kurios funkcijas perėmė apsaugos policijos padalinys "Vytis". Planuojame artimiausiu metu atsisakyti šios komercinės funkcijos, bet tai nėra taip paprasta. Butų, namų, įmonių apsaugą bus galima nutraukti tik pagerėjus ekonominei padėčiai. Kol kas policija iš šios veiklos uždirba nemažai pinigų, kurie skiriami degalams ar kitokiai tikslinei veiklai. Kai kurie sovietmečio darbo metodai, pavyzdžiui, nusikaltimų tyrimo, pritaikomi ir šiais laikais. Būtų neteisinga jų atsisakyti vien todėl, kad tai yra sovietmečio palikimas.

- Kokius svarbiausius uždavinius pavyko įgyvendinti per 20 metų?

- Buvusi represinė struktūra tapo žmonių pagalbininke. Itin svarbu, kad laimėta principinė kova su organizuotu nusikalstamumu. Per dvidešimtmetį atsisakyta nemažai policijai nebūdingų funkcijų. Patobulėjo turimos techninės priemonės: automobiliai, informacinės sistemos. Pastatyta modernių įstaigų, įgytas užsienio partnerių pasitikėjimas. Sėkmingai dalyvaujama bendrose saugumo misijose Irake, Kosove, Afganistane, Gruzijoje. Mūsų atliekami kriminalistiniai tyrimai pripažįstami visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Pagaliau bent iš dalies išspręsta saugumo keliuose problema - ilgą laiką vilkomės ES valstybių sąrašo apačioje. Manau, savo svarbiausią uždavinį - užtikrinti visuomenės saugumą - atliekame sėkmingai.

- Koks vaidmuo policijai tenka tarptautinėse operacijose Irake, Kosove, Afganistane, Gruzijoje?

- Mūsų pareigūnai dirba su vietos policijos pajėgomis: moko pareigūnus, teikia įvairias konsultacijas. Prisidedame nedaug, nes tam nėra lėšų.

- Vyriausybės taupymo programa išginė policininkus į protesto akcijas. Ar prieš 20 metų finansavimo klausimas buvo toks pat aštrus?

- Policijos finansavimas - visuomet buvo skausmingas klausimas. To meto pareigūnai turėjo šiek tiek daugiau socialinių garantijų. Be to, atkūrus nepriklausomybę buvo jaučiamas viso krašto moralinis pakilimas, tai neaplenkė ir pareigūnų. Visi dirbome iš idėjos, neskaičiavome darbo valandų, viršvalandžių ir net negalvojome prašyti už tai atlyginti. Laukėme ir tikėjomės, kada nors gyvensime kaip senosiose ES valstybėse, tad motyvacijos tikrai netrūko.

- Koks yra šiuolaikinės Lietuvos policijos veidas bendrame ES kontekste?

- Prieš 10 metų atvykę užsienio kolegos stebėdavosi, kaip sugebame atlikti sunkias užduotis bei pasiekti įspūdingų rezultatų turėdami tokią menką įrangą. Šiandien padėtis pasikeitė iš esmės, Lietuvos policija įgijo tarptautinį pripažinimą. Mūsų pareigūnai vertinami, nes gerai išmano Rytų Europos šalių nusikaltėlių psichologiją ir jų veiklos principus. Tačiau kaip dieną nuo nakties mus nuo ES skiria atlyginimų dydis, jis iki šiol vienas mažiausių.

- Ar galėtumėte palyginti trijų Baltijos valstybių reformuotas policijos struktūras?

- Padėtis jose labai skirtinga. Estijos policijos reforma vykdyta ekonominio pakilimo metais. Tuomet ten buvo atleista 2 tūkst. darbuotojų, tačiau likusių pareigūnų atlygis padidėjo. Nors prasidėjus ekonomikos krizei pareigūnų atlyginimai Estijoje sumažinti, jie išlieka gerokai didesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijos sostinės Talino policijos prefektas (policijos viršininkas), sumažinus algą, vis tiek gauna maždaug 4 tūkst. eurų. Lietuvoje panašias pareigas einančiam pareigūnui tenka 4 tūkst. litų atlygis, nors jų darbas mažai skiriasi. Tuo metu Latvijoje pasielgta kitaip - drastiški žingsniai daryti praėjusiais metais, kai ekonomika patyrė didžiausią nuosmukį. Tuomet Latvijoje atleista 2,5 tūkst. darbuotojų, o likusių tarnyboje atlyginimai sumažinti apie 40 procentų.

- Modernios Lietuvos policijos vizija artimiausią dešimtmetį - kokių realių pokyčių numatote?

- Ateities policija bus grįsta trimis pagrindiniais principais: orientuota į visuomenę, grindžiama žiniomis ir efektyviai valdoma. Artimiausią dešimtmetį bus diegiama kokybės vadyba, pritaikomi šiuolaikiniai valdymo modeliai, stiprinamas ryšys su žmonėmis bei skatinamas tarpusavio pasitikėjimas. Taip pat sieksime išlikti patikimi ES valstybių partneriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"