TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dviguba pilietybė: pabaiga pradžioje

2013 06 18 6:00
KT paskirtis yra saugoti esamą, o ne kokią nors įsivaizduojamą ar būsimą Konstituciją.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Tai, kas šiame rašinyje parašyta, yra mano asmeninė nuomonė, nesvarbu, ar ji grindžiama tvirtinimu, svarstymu, abejone ir panašiai. Nė viena mintis negali būti aiškinama kaip kitų nuomonės ar požiūrio negerbimas. Pritariu požiūriui, kad jokio referendumo dėl dvigubos pilietybės dabar ir artimiausiu metu nereikia, kaip ir Konstitucijos pataisų.

Manau, kad nesusipratimai dėl dvigubos pilietybės Lietuvos įstatymų leidyboje ir juos vykdant atsirado ne be Konstitucinio Teismo (KT) pagalbos dar iki visiems žinomo 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimo, kuriuo 2002-ųjų rugsėjo 17-osios Pilietybės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) kai kurios nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pritariu visiems, kurie gana kritiškai vertina tiek paties KT poziciją dėl dvigubos pilietybės, tiek planuojamus Seimo veiksmus dėl dvigubos pilietybės problemų sprendimo būdų.

Keli esminiai konfliktai

Esu įsitikinęs, kad KT šalininkų ir pačių Konstitucijos sergėtojų įvairūs pareiškimai apie kažkokias išimtines, nepakartojamas, vieninteles ir kitokias KT galias aiškinti Konstituciją, įstatymų ar kitų teisės aktų vertinimus pagal Konstituciją yra nepagrįsti ir neimponuoja. To priežastis - pati Konstitucija. Pagal ją KT yra net ne teisingumo vykdymo valstybės įstaiga. Konstitucijoje KT atskirtas nuo kitų teismų, kuriems pagrindinis šalies įstatymas numato funkciją vykdyti teisingumą. Su šiais teismais KT nesusietas nei struktūriškai, nei procedūriškai jokia forma. Kad KT nėra teisingumo vykdymo institucija, rodo tai, jog asmuo negali kreiptis į KT. Tokios konstitucinės KT padėties negalima paneigti kokiu nors net paties KT ar jo šalininkų aiškinimu ar požiūriu, o jei tokių esama, rodos, jie su Konstitucija nelabai sutaria ar tiesiog ignoruoja nuostatą, jog esminis teismų bruožas nuo pat jų atsiradimo yra tas, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismus. Tai viena.

Antra, jokios KT sukurtos ar kaip nors kitaip išreikštos KT doktrinos apie dvigubą pilietybę, bent jau sprendžiant pagal 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimą, negali būti. Doktrina, ypač teismo, negali remtis žodžiais ar teiginiais, kurie konfliktuoja su Konstitucija. Tai sakydamas, turiu galvoje KT aiškinimą, kad Konstitucijos 12 straipsnyje numatyti atskiri atvejai turi būti „tik labai reti“, „ypač reta išimtis“. Joks asmuo, taip pat ir KT teisėjai, neturi konstitucinių galių nurodinėti Seimui, kokie tie atskiri atvejai turi būti, kai įstatymu jie jau yra numatyti. Tik Seimo priedermė pasirinkti, kokie tie atskiri atvejai turi ir gali būti. Ir čia jokio priešingumo, neatitikties Konstitucijai nėra. Jei kas nors tvirtina, kad bet koks nesutikimas su įstatymo nustatytu atskiro atvejo supratimu yra neatitiktis Konstitucijai, tokio tvirtinimo beveik nėra kuo paneigti. Paprasčiau sakant, Konstitucijoje parašytų žodžių aiškinimas juos pakeitus kitais, kurie kertasi su parašytais Konstitucijoje, gali būti teisės pažeidimas. O pažeidimo pagrindu doktrinos net ir įsakymu nekuriamos.

Su Konstitucija gramatine prasme (o tai gali reikšti, kad ir iš esmės) konfliktuoja ir faktas, kad KT 15 iš 23 atvejų Pilietybės įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tuo metu, kai jos jau savaime negaliojo. Mat Seimas anksčiau buvo jas pakeitęs ar panaikinęs. Konstitucija nustato, kad tik galiojantys įstatymai ir teisės aktai turi būti tikrinami atitikties Konstitucijai požiūriu. Ir čia net nenoromis peršasi išvada, kad KT peržengia Konstitucijos 105 straipsnyje numatytas ribas.

KT atsakomybė

Nežinau, ką galvojo KT, kai 2006 metų lapkričio 13-osios nutarimu Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (apie išimties tvarką) ir 20 straipsnio 2 dalį (apie pilietybės sugrąžinimą) pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. To jis negalėjo padaryti. Priežastis labai paprasta – pareiškėjai to net neprašė, o Konstitucija tokios galimybės, kai pats KT be jokio prašymo imtųsi ką nors aiškintis, nenumato (Konstitucijos 105 ir 106 straipsniai).

Vien dėl šių aplinkybių, mano nuomone, Seimas negali būti saistomas su KT išvadomis dėl dvigubos pilietybės. KT turėtų būti atsargus ir pats stengtis elgtis pagal Konstituciją. Joks teisės aktas Lietuvoje neįpareigoja nė vieno žmogaus ar juridinio asmens elgtis pagal nurodymus (net jei jie sklinda iš KT), kurie yra priešingi Konstitucijai.

KT galėjo prisiminti savo 2004 metų kovo 31 dienos išvadą, kurią parašė dėl prezidento Rolando Pakso apkaltos. Joje labai teisingai buvo pažymėta, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Ir nors apie save, t. y. apie KT atsakomybę, neužsiminta, bet ji šiuo požiūriu tiesiog prašyte prašosi. Didelis skirtumas, kai moksleivis neskiria žodžių reikšmės ar painioja esamąjį laiką su būtuoju, ir kai tai daro KT. Jei dar pridursime, kiek žmonių dėl KT nutarimo negalėjo pasinaudoti Pilietybės įstatymu iki aptariamo nutarimo ir kokia moralinė žala galbūt buvo padaryta Lietuvoje ir užsienyje, suprasime, kad KT atsakomybės užuomazgų tikriausiai yra. Ir tai padaryta veiksmu, sąmoningai (tai kai kuriose teisenose reiškia ir tyčios buvimą), be psichinės ar fizinės prievartos.

Netvirtinu ir nemanau, kad KT teisėjai 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimu padarė teisės pažeidimą, pavyzdžiui, piktnaudžiavo tarnyba ar panašiai. Tai įvertinti nustatyta tvarka gali tik baudžiamųjų ir kitų teisynų žinovai. Bet negalima drausti manyti, kad KT veiksmai yra negeri.

Toliau nuo realybės

Yra ir daugiau priežasčių, kurios gali paaiškinti KT nutarimo silpnumą aptariamu klausimu. Jeigu tikėsime profesoriaus Egidijaus Šileikio, dabartinio KT teisėjo, tvirtinimu (o juo netikėti nėra pagrindo) apie KT teisėjų darbo krūvį ir specifiką – vienam teisėjui tenka parengti vos po porą bylų per metus (E.Šileikis. "Alternatyvi konstitucinė teisė". Vilnius, 2005 metai, psl. 532), KT nutarimas gali atrodyti kaip vieno teisėjo darbas. Palyginti su Seimo rengiamų įstatymų procedūromis bei tvarka, kai yra palaikomas ryšys su piliečiais ir su jais bendraujama, derinami interesai, užtikrinamas nacionalinis saugumas, atliekamos tarptautinės praktikos studijos ir žinomos problemos, gyvenimo pažinimo lygis - ne KT naudai.

KT gyvenimo realybės pažinimas apribotas ir pačiu Konstitucinio Teismo įstatymu. Jo 30 straipsnyje numatyta, kad KT nagrinėja bylas tik teisės požiūriu. Vien toks bylų nagrinėjimas teismams nėra būdingas. Tai veikiau ministerijų, akcinių bendrovių ir kitų kabinetinių įstaigų darbo specifika, kai reikia kai kuriuos klausimus vertinti teisiškai.

Net paprasti žmonės pagrįstai stebisi dėl atsisakymo sportininkei Isabellai Tobias suteikti Lietuvos pilietybę. Esą 9 vieta Europoje ir 15 vieta pasaulyje dar ne nuopelnas Lietuvai. Regis, vienas radijo klausytojas gana taikliai pakomentavo – minėtos vietos Europoje ir pasaulyje yra neva per mažai, o nuopelnus pilietybei gauti nustato žmonės, baigę mokslus tokiuose universitetuose, kurie net į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą nepatenka. Arba tokiuose universitetuose dėsto.

Pažymiu, kad nė vienas KT nutarimo dėl pilietybės teiginys ar eilutė negali būti pateisinami kokiais nors precedentais, aiškinimo galia ar dar kuo nors. Ten, kur Konstitucijoje nustatytos valstybės įstaigų ir pareigūnų teisės ir pareigos, baigiasi bet kokia improvizacija – lieka tik Konstitucija ir tik įstatymai. Išskyrus, žinoma, žmogaus teises, nes jų baigtinio sąrašo nėra.

Išaiškinimo išaiškinimai

Ir dar vienas dalykas stebina. Dėl jo nelinksma. Žmonės pagrįstai nustebę, koks gi čia darbas, kad KT nutarimus dar reikia aiškinti atskirai (2013 metų kovo 13 dienos KT sprendimas). Žmonės suprastų, jei KT apie 500 bylų išnagrinėtų, kaip dirba, anot statistikos, apylinkių teismų teisėjai. Dabar išeina, kad 20 bylų visi 9 KT teisėjai per metus neišnagrinėja ir nesugeba lietuvių kalba aiškiai, suprantamai savo nutarimų parašyti. Tauta ir kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į suprantamą įstatymą ir bet kokį jo pagrindu surašytą procesinį ar kitokio pobūdžio dokumentą. Pagaliau, nepatogioje situacijoje atsiduria ir tie, kurie kreipiasi tokio išaiškinimo, mat iš šalies gali atrodyti, kad tai - kokie nors nesusipratėliai.

Sunku suvokti KT užuominas, kad dėl dvigubos pilietybės reikia keisti Konstituciją. KT paskirtis yra saugoti esamą, o ne kokią nors įsivaizduojamą ar būsimą Konstituciją. Kitaip KT gali netyčia ir nelaimę prisišaukti – siūlymą keisti Konstituciją be KT. Motyvai atsirastų – neregėtai mažai bylų išnagrinėjama, asmuo negali pats kreiptis į KT, didelės išlaidos iš vargano valstybės biudžeto, nesuprantami sprendimai, galima jų neatitiktis Konstitucijai ir t. t. Per Konstitucijos keitimą bandyti pateisinti KT poziciją dvigubos pilietybės klausimu - per brangi priemonė, nepagrįsta nei ekonomiškai, nei teisiškai. Todėl pritariu nuomonei, kad nereikia keisti Konstitucijos. Žmonės yra teisūs, kai sako, kad dviguba pilietybė pagal Konstituciją nėra draudžiama.

Sukrusti turėtų Seimas

Esamos padėties dėl dvigubos pilietybės pabaiga gana paprasta. Tereikia grįžti į praeitį ir pataisyti Pilietybės įstatymą - padaryti jį tokį, koks buvo 2006 metų lapkričio 13 dieną. Tada problema būtų išspręsta. Jei kas nors mano, kad tokiu būdu negalima peržengti KT nutarimo, tai yra teisinga, bet tik iš dalies. Negalima tik tada, kai pats KT nutarimas yra nepriekaištingas visais Konstitucijos ir teisingumo aspektais. O tais atvejais, kai gali būti duomenų, kad KT nutarimas yra ydingas, pradeda galioti valdžių padalijimo konstitucinis principas. Jo esmė yra ta, kad viena valdžia – šįkart Seimas - gali ir turi pataisyti kitos valdžios, šiuo atveju KT, galbūt padarytas klaidas. Jei tai darytų, Seimas nebūtų saistomas su KT nutarimu ar bet kuria jo dalimi, kaip ir su KT šalininkų proteguojamomis idėjomis, kartais išdidžiai pavadintomis doktrinomis, jurisprudencija ar kitomis žodžių kombinacijomis.

Dar turėkime galvoje aplinkybę, kad Seimas yra tautos atstovybė, todėl turi žinoti, kaip jo rinkėjai kalba. Jie tikrai esamojo laiko nepainioja su būtuoju ar atvirkščiai. Taigi, atskirais atvejais Seimas pagal teisingumo supratimą gali trumpam sugrįžti į praeitį ir pilietybės reikalus sutvarkyti be KT ar kitų įstaigų patarimų bei nutarimų. Ir jokio Konstitucijos pakeitimo nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"