TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dviguba pilietybė pagal lengvatinį tarifą

2016 05 12 6:00
Dabar Konstitucijos 12 straipsnis gali būti pakoreguotas, jei tokią valią pareiškia daugiau kaip pusė atėjusiųjų balsuoti. LŽ archyvo nuotraukos

Seime subrandintas naujas planas, kaip esą derėtų spręsti įsisenėjusią dvigubos pilietybės problemą. Kad išeivijos beviltišku laikomas referendumas dėl Konstitucijos keitimo pavyktų, siūloma nuleisti tam būtiną rinkėjų balsų kartelę.

Iki Seimo rinkimų likę penki mėnesiai verčia parlamentarus aktyviau arti teisėkūros dirvonus. Grupė socialdemokratų įregistravo Referendumo įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnis, reglamentuojantis dvigubos pilietybės nuostatas, būtų laikomas pakeistu, jeigu tam pritartų du trečdaliai referendume dalyvavusių rinkėjų. Dabar šis Konstitucijos straipsnis gali būti pakoreguotas, jei tokią valią pareiškia daugiau kaip pusė atėjusiųjų balsuoti. Be to, iki balsadėžių turi atvykti daugiau kaip pusė į sąrašus įtrauktų rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jų yra apie 2,5 milijono.

Tautos atstovų variacijos referendumo tema išeivijos požiūrio į jo poreikį nekeičia. „Geriausia, kad jo nebūtų“, – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nuostatą LŽ vakar pabrėžė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

Konstitucinės teisės žinovai naujausią parlamentarų iniciatyvą vadina mėginimu apeiti pagrindinį šalies įstatymą.

Idėjos iniciatorė Birutė Vėsaitė nemato kito būdo išspręsti dvigubos pilietybės problemą.

Kito kelio nemato

Anot projekto rengėjų, dviguba pilietybė – tarptautinėje praktikoje paplitęs reiškinys, egzistuojantis nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Esant laisvam asmenų judėjimui, didelei emigracijai bei imigracijai, daugėjant mišrių santuokų ir tokioms poroms gimusių vaikų, atsiranda prielaidų dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu.

Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad keisti Konstitucijos 12 straipsnį, reglamentuojantį dvigubos pilietybės nuostatas, galima tik referendumu. Norint, kad jis įvyktų ir būtų sėkmingas, Konstitucijos pataisoms turėtų pritarti daugiau nei pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

VRK duomenys rodo, kad iš dvylikos per ketvirtį atkurtos nepriklausomybės amžiaus rengtų referendumų įvyko tik keturi. Todėl iniciatoriai viliasi, kad siūloma Referendumo įstatymo pataisa, kuri leistų Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą palaiminti dviem trečdaliais dalyvaujančiųjų referendume balsų, suteiktų referendumui šansą.

Pagrindinės šios idėjos iniciatorės Birutės Vėsaitės nuomone, žemesnės ribos nustatyti nebūtų galima, nes tuomet privalomasis referendumas įgytų patariamąjį pobūdį. „Minėtą ribą siūlome taikyti tik Konstitucijos 12 straipsniui, daugiau nieko nekeičiame. Manau, tai būtų gana logiškas žingsnis. Šiuo metu nematau kito būdo išspręsti dvigubos pilietybės problemą“, – LŽ sakė Seimo narė.

Ji priminė, kad išeivijos atstovai siūlė nustatyti trečdalio pritariančiųjų barjerą. „Bet mes manome, kad saugiklio reikia, su Konstitucija nejuokaujama“, – dėstė parlamentarė. Tačiau politikė neslėpė „100 procentu“ nesanti tikra, ar siūlomą nuostatą pavyks priimti iki rinkimų. „Bet labai to norėčiau“, – pridūrė ji. B. Vėsaitė vylėsi, kad Seimui projektas bus pateiktas ateinančią savaitę.

Įžvelgė pavojų

Pilietybės reikalų žinovo liberalo Armino Lydekos teigimu, mėginimą rasti teisinę dvigubos pilietybės įtvirtinimo formą galima vertinti teigiamai. „Išeities kompromiso paieškos visada geras dalykas. Tai būtų tam tikras sprendimas“, – LŽ sakė Seimo narys. Esą įteisinus dviejų trečdalių rinkėjų ribą, rastųsi vilčių, kad referendumo rezultatas bus teigiamas.

A. Lydeka taip pat mano, kad referendumą dar būtų galima spėti surengti kartu su Seimo rinkimais. „Jei būtų normali agitacinė kampanija, tai realu“, – įsitikinęs liberalas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad palengvinus vieno Konstitucijos straipsnio keitimą gali būti „atverta Pandoros skrynia“. Pasak A. Lydekos, gali atsirasti politikų, kurie užsigeis nuleisti kartelę keičiant ir kitus Konstitucijos straipsnius.

„Netikęs pasiūlymas“, – lakoniškai apibūdino socialdemokratų siūlomą pataisą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras. Anot jo, negalima taikyti išimties konkrečiam Konstitucijos straipsniui. „Suprantu intencijas, bet manau, kad jas galima pasiekti kitais būdais – susitarus politinėms partijoms, kalbantis su žmonėmis, aiškinant jiems, ką laimėsime ir ką pralošime įteisindami dvigubos pilietybės modelį“, – LŽ sakė S. Šedbaras.

Jis taip pat pažymėjo esantis kategoriškai prieš tai, kad rudenį su Seimo rinkimais būtų rengiamas referendumas dėl pilietybės. „Šis dalykas nėra jau toks, kad verkiant reikėtų verstis per galvą“, – teigė parlamentaras. Jam nesuprantama ir PLB baimė, kad referendumas gali žlugti. „Nematau bėdos. Jei ir neįvyks, po kelerių metų bus galima pakartoti. Su išeivija reikia kalbėtis. Kartu surėmus pečius viską galima padaryti“, – įsitikinęs S. Šedbaras.

Stasys Šedbaras: “Netikęs pasiūlymas.”

Suardytų sistemą

Konstitucinės teisės žinovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius priminė, kad rengiant Konstituciją į pirmąjį jos skirsnį buvo sudėtos visos ypatingą reikšmę Lietuvos valstybei ir visuomenei turinčios nuostatos. Tarp jų ir straipsnis, reguliuojantis pilietybės reikalus. V. Sinkevičius pažymėjo, kad Konstituciją priėmė daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių. Norėdami apsaugoti visuomenę, tautą nuo Seimo, nedidelių visuomenės grupių kėsinimosi į tas fundamentalias vertybes, rengėjai įtvirtino, kad pagrindinio įstatymo nuostatos keičiamos tik referendumu. Ir pakeitimas laikomas priimtu, jei jame dalyvauja ir balsuoja daugiau kaip pusė visų rinkėjų.

„Negalima iš konteksto ištraukti atskirų frazių ir nustatyti joms kažkokią lengvesnę keitimo procedūrą. Turi būti laikomasi vienos ir tos pačios taisyklės. Nes kitaip sudarkysime Konstituciją ir atversime kelią procesams, kurių dabar negalima numatyti. Todėl bet koks lengvinimas yra bandymas apeiti Konstituciją, apeiti KT nutarimus ir prieš rinkimus pelnyti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsų“, – LŽ sakė V. Sinkevičius.

Kaip asmuo, kuris dalyvavo rengiant Konstituciją, profesorius negali pritarti tokiems dalykams. Jis prisiminė, kad svarstant pirmąjį Konstitucijos variantą dėl minėto straipsnio vyko audringos diskusijos, buvo numatyta, kad dviguba pilietybė įmanoma tik pačioje Konstitucijoje nurodytais atvejais. „Tačiau buvo rastas politinių jėgų kompromisas. Ir dabar jį griauti tik todėl, kad nesugebama tinkamai pasirengti referendumui, parengti Konstitucijos pataisos teksto, nepriimtina“, – pabrėžė Konstitucinės teisės žinovas.

Pavyzdys – Latvija

PLB valdyba metų pradžioje išplatino pareiškimą, kuriame skelbė mananti, kad konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nesusijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu, tačiau visiškai atitinka Konstitucijos 12 straipsnyje minimus „atskirus atvejus“. Todėl esą nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumu, o gali būti išspręstas papildant Pilietybės įstatymą.

Išeivijos atstovai priminė, kad kaimynai latviai šią problemą jau išsprendė. PLB pabrėžė, kad 2016 metų referendumui pritartų tik tuo atveju, jeigu būtų įgyvendintos visos trys PLB XV Seimo rezoliucijoje įvardytos sąlygos: pakeistas Referendumo įstatymas, įvestas saugumą užtikrinantis internetinis balsavimas ir pasiektas visų parlamentinių frakcijų susitarimas. „Neįgyvendinus šių sąlygų referendumas turėtų būti rengiamas ne anksčiau kaip 2019 metais kartu su savivaldybių tarybų arba prezidento rinkimais“, – nurodoma PLB pareiškime.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie paliko Lietuvą okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nesuteikiama išvykusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo.

VRK duomenimis, Seimo rinkimai drauge su referendumu atsieitų apie 8,1 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"