Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Dvigubos pilietybės dilema: išeiviai turi pasiūlymą

 
2017 03 08 11:04
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Dvigubos pilietybės dilemą išeivijos lietuviai siūlo spręsti leidžiant išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, kai yra to asmens pateiktas prašymas.

Diskusijoje Seme trečiadienį šį siūlymą pristačiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke pabrėžė, kad tokiu būdu kitos valstybės pilietybę gavusiems asmenims Lietuvos pilietybė nebūtų paliekama automatiškai, o kiekvienas tiesioginis asmeninis prašymas leisti išsaugoti pilietybę būtų atskiras atvejis.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo, kad lietuviai pagal kilmę, kurie moka lietuvių kalbą ir turi ryšį su tėvynę, kai pilietybė įgyta gimimu ir yra noras ją išsaugoti – tiesioginis asmeniškas prašymas Lietuvos pilietybę išsaugoti pagal įstatymu nustatytas sąlygas – būtų (traktuojami) kaip atskiras atvejis“, – sakė D.Henke.

PLB vadovė diskusijoje apie galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos šalies pasą sakė, kad dabartinė situacija – diskriminacinė, nes išvykusieji iki 1990 metų gali turėti Lietuvos pilietybę, nors įgijo ir kitos šalies pilietybę, taip pat ir jų palikuonys, o išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo tokia galimybė atimta.

Kalbėdama apie dešimtmetį užtrukusią diskusiją dėl pilietybės išlaikymo galimybės D.Henke pabrėžė, kad sprendimą rasti sunku ir dėl skirtingo požiūrio: kol Lietuvoje kalbama apie dvigubos pilietybės įteisinimą, išeiviai savo ruožtu pasisako už gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.

„Esame atsidūrę dilemoje todėl, kad yra trys požiūriai, kalbant apie pilietybę. Nenoriu dalinti Lietuvą į jie ir mes, bet šiandien tą padarysiu. Lietuvoje gyvenantys lietuviai tai traktuoja kaip dvigubą pilietybę. Užsienio lietuviai, o jų jau yra 800 tūkstančių, iš viso lietuviškas šaknis turinčių lietuvių yra bent penki milijonai, bet mes užsienyje gyvenantys sakome: ką mes gavome gimimu, norime, ką turime, išlaikyti. Niekas nieko (mums) neduoda priedo, nieko. Tai nebūtų išskirtinis atvejis, tai būtų, kas praktikuojama Lietuvoje ir gaunama gimimu“, – kalbėjo PLB vadovė.

D.Henke taip pat pakartojo išeivių poziciją nepritarti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją, nes abejoja, ar toks referendumas įvyktų, ypač, kai nėra elektroninio balsavimo, o reikalavimai itin aukšti – sprendimui priimti reikia ne tik pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir balsų „už“.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pasak Konstitucinio Teismo, tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys.

Konstitucinio Teismo vertinimu, iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"