TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dvigubos pilietybės išplėtimui – VRM blokada

2015 01 19 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nesutinka, kad būtų išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės. Pasak VRM atstovų, galimybė būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu ir toliau turi likti kaip reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą mišrioje šeimoje arba užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, įgiję dvigubą pilietybę iki 21 metų turi apsispręsti, kokios šalies piliečiais jie nori būti. Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka yra pasiūlęs, kad ši prievolė būtų taikoma tik kitai kartai. Taip esą būtų užtikrintas Lietuvos pilietybės, įgytos gimstant, išsaugojimas ir tęstinumas šeimoje, puoselėja lietuvybė.

Tačiau siūlomas liberalias dvigubos pilietybės turėjimo sąlygas kritikuoja tiek VRM, tiek Seimo teisininkai. Jų teigimu, teikiamos Pilietybės įstatymo pataisos neatitinka konstitucinės doktrinos nuostatų.

Emigrantų vaikams – dilema

Pasak parlamentaro A. Lydekos, keisti dvigubos pilietybės nuostatas diktuoja gyvenimo realijos. Jis pažymi, kad ateina metas, kai po Nepriklausomybės atkūrimo užsienyje gimę vaikai suaugo ir netrukus turės priimti lemiamą sprendimą dėl pilietybės. „Tai pirmoji karta, kuri gimė, augo ir brendo svečiose šalyse. Per tą laiką Pilietybės įstatymas kito kelis kartus – nuo liberalesnių iki visiškai griežtų nuostatų dvigubos pilietybės klausimais“, - LŽ yra sakęs politikas.

Gausiose lietuvių bendruomenėse Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat JAV gyvenančių lietuvių šeimose šiuo metu kaip tik sprendžiama dilema, kokios šalies pilietybę pasirinkti jaunuoliams, gimusiems svetur. A. Lydeka siūlo, kad rinktis vieną iš dviejų pilietybių turėtų ne pirmoji, bet antroji ir vėlesnioji emigracijoje gimusi karta. Praėjusiais metais Seimas po pateikimo yra pritaręs tai numatančioms Pilietybės įstatymo pataisoms.

Išimtys negali tapti taisykle

Tuo metu VRM nėra linkusi pritarti parlamentaro A. Lydekos siūlymui dėl Pilietybės įstatymo pataisų. Ministerijos atstovų teigimu, leidus turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes asmenims, kurie jas įgijo gimdami, taip pat jų vaikams bei 21 metų nesukakusiems vaikaičiams – padaugės dvigubos pilietybės atvejų, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, pagal kurią dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai. „Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“, - pažymima VRM parengtame Vyriausybės nutarime.

Taip pat Seimo teisininkai yra suabejoję, ar Pilietybės įstatymo pataisomis teikiamos nuostatos, išplečiančios dvigubos pilietybės atvejus, atitinka Konstitucinio Teismo doktriną dėl dvigubos pilietybės. Konstitucijoje pažymima, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. „Teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė“, - pabrėžiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.

Dvigubai pilietybei – griežti reikalavimai

Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kai Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiai. Pirmiausia, kai tokią teisę, jie įgyja gimdami, tačiau tik kol sulaukia 21 metų. Dvigubą pilietybę taip pat gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos ištremti arba pasitraukę asmenys bei jų palikuonys. Tokia teisė suteikta ir su kitos valstybės piliečiais susituokusiems ir dėl to savaime tos valstybės pilietybę įgijusiems žmonėms. Lietuvos piliečiais gali būti užsieniečių įvaikinti vaikai iš Lietuvos, kol sulauks 21 metų ir turės apsispręsti. Taip pat mūsų šalies pilietybę galima įgyti išimties tvarka, teisę į ją tam tikrais atvejais suteikia pabėgėlio statusas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"