TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dvigubos pilietybės viltys neblėsta

2012 05 21 5:46

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) neketina atsisakyti savo pozicijos dėl būtinybės praplėsti dvigubos pilietybės ribas. Tačiau, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkės Joanos Lasienės teigimu, viltys dėl to dedamos jau į naujos kadencijos Seimą.

J.Lasienės nuomone, Lietuvoje yra daug kuo pasidžiaugti, nors valstybės gyvenime esą ir nemažai problemų. Apie būtinybę išsaugoti dvigubą pilietybę, balsavimą internetu ir Lietuvą svetur gyvenančių tautiečių akimis - dienraščio "Lietuvos žinios" interviu su Seimo ir PLB komisijos pirmininko pavaduotoja, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininke Joana Lasiene.

Svarbiausias klausimas

- Skaičiuojama, kad užsienyje gyvenantys lietuviai sudaro maždaug trečdalį mūsų tautos. Ar jaučiatės esantys reikšminga Lietuvos dalis?

- Ir prieškario, ir pokario laikų, ir dabartiniai emigrantai tikrai jaučiamės esantys lietuvių tautos dalis, reikalinga Lietuvai. Tai įrodo ir bendra Seimo bei PLB komisija, kur susitinkame pasitarti įvairiomis Lietuvai bei užsienio lietuviams reikšmingomis temomis. Panaši komisija veikia ir vyriausybiniu lygiu. Žinoma, dėmesio galėtume sulaukti ir daugiau. 

- Pilietybės įstatymas panaikino kelių šimtų tūkstančių lietuvių galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę. Ką šis praradimas reiškia jiems asmeniškai ir visam mūsų kraštui?

- Pilietybės įstatymai Lietuvoje buvo keičiami pernelyg dažnai. Gaila, kad ankstesnę įstatymo redakciją prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo, o vėliau tam pritarė ir Seimas. Vetuotas dokumentas tenkino daugumą užsienio lietuvių.

Dabar mums susidaro įspūdis, kad krašto valdžia niekaip neapsisprendžia, ar nori suteikti teisę lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau žiūrėsime, kaip PLB pasiseks dėl to įtikinti naujai išrinktus Seimo narius. Turime vilties, kad su naujos kadencijos Seimu galėsime konstruktyviai spręsti šį klausimą.

- PLB pirmininkės Reginos Narušienės nuomone, galima parengti Pilietybės įstatymą, kuris ir patenkintų žmonių lūkesčius, ir nenusižengtų Konstitucijai. Kodėl tam Lietuvoje neužtenka politinės valios?

- Seime dėl Pilietybės įstatymo būta įvairių nuomonių. Manau, prieš rinkimus partijos bei atskiri kandidatai turėtų pasisakyti ir šiuo klausimu. Mūsų komisijai pristatyta apklausa rodo, kad apie 74 proc. Lietuvos gyventojų pritaria dvigubai pilietybei. Jeigu tokia visuomenės nuomonė, kodėl tautos išrinkti Seimo nariai nevykdo šios žmonių valios?

Lietuviai, kurie kraštą paliko po 1990-ųjų, net manyti nemanė, kad kada nors iš jų, įgijusių antrą pilietybę, bus atimtas Lietuvos pasas. Tačiau įstatymo interpretacija dabar iš esmės pakeitė šią žmonių galimybę. Progą atgauti Lietuvos pilietybę suteikti privalu.

Rūpi krašto saugumas

- Užsienyje gyvenantys lietuviai siekia, kad būtų įteisintas balsavimas internetu. Kodėl politikai neatsižvelgia į tokį norą?

- Rodės, kad tai daug kam priimtina. PLB siūlė, kad užsienio lietuviams būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu vienoje rinkimų apygardoje. Tačiau pritrūko politinės paramos. Aiškinta, esą taip didėja balsų klastojimo rizika, gali būti įvairių ryšio sutrikimų. Tačiau tai tikrai ne esminės problemos.

Šios kadencijos Seimas jau nespės įteisinti balsavimo internetu, tad belieka tikėtis, kad tai išspręs naujai išrinktas parlamentas. Juk galimybė balsuoti internetu tikrai paskatintų užsienio lietuvius, ypač jaunosios kartos atstovus, aktyviau dalyvauti rinkimuose.

- PLB yra susirūpinusi ir krašto apsaugos finansavimu. Ar jus tenkina politinių partijų pasirašytas politinis susitarimas siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)?

- Tai didelis žingsnis į priekį. Tačiau reikia ne tik siekti, bet ir pasiekti, kad kuo greičiau krašto apsaugai būtų užtikrintas 2 proc. BVP finansavimas.

Dažnai klausiama, kodėl PLB rūpinasi krašto apsaugos finansavimu. Užsienio lietuviams visuomet rūpėjo krašto likimas. Ir prieš 25 ar 30 metų, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, ir dabar, kai esame nepriklausomi, Europos Sąjungos ir NATO nariai.

Lietuva, kaip svarbiausių transatlantinių organizacijų narė, yra saugesnė nei anksčiau. Tačiau nepamirškime, kad esame didelių valstybių, kurių politika mūsų atžvilgiu gali labai greitai pasikeisti, kaimynystėje. Reikia būti pasiruošus viskam. Jeigu norime, kad NATO partneriai dėtų visas įmanomas pastangas Lietuvai apsaugoti, tą patį turime daryti ir mes.

Didžiuojasi esantys lietuviai

- Jau kurį laiką įgyvendinama "Globalios Lietuvos" - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - strategija. Kaip ją vertinate?

- Strategija yra parengta ir priimta, dabar visos krašto ministerijos rengia jos įgyvendinimo planus. Tačiau tam reikia skirti ir lėšų. Kurti naujas veiklos programas, biudžete nenumatant tam pinigų, betikslis darbas. Ši strategija suvienija po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius, tačiau ją įgyvendinti labai trukdys dvigubos pilietybės klausimas. Negalėtume sakyti, kad esame globali Lietuva, jei nuo gimtinės atskirtume nemažą dalį lietuvių. Šiuos du dalykus būtina suderinti.

- Ar įžvelgiate Lietuvos pastangas padėti išvykusiems tautiečiams svetur išsaugoti lietuvių kultūrą, kalbą, tapatybę, ryšį su tėvyne?

- Ryšius su užsienio lietuviais valstybiniu lygiu nuspręsta palaikyti per mūsų krašto ambasadas. Pavyzdžiui, Kanados lietuvių bendruomenės ryšiai su ambasados darbuotojais - glaudūs ir geri, keičiamės būtina informacija. Tačiau taip yra ne visur. Kai kuriose užsienio valstybėse lietuvių bendruomenėms sekasi ne taip gerai, su ambasadomis jiems nepavyksta rasti sutarimo ir tinkamų bendradarbiavimo formų.

- Lietuvą vis dar skaudžiai plaka emigracijos rykštė. Kaip šią problemą derėtų spręsti?

- Seimo ir PLB komisijos posėdyje buvo pristatyti statistiniai duomenys, rodantys, kad emigracijos tendencijos keičiasi. 2009-2010 metais emigracija iš Lietuvos buvo itin didelė. Dabar teigiama, kad vis daugiau emigravusių tautiečių grįžta į gimtinę. Tai mažas, bet reikšmingas laimėjimas, kad protų nutekėjimą galima sustabdyti.

Tačiau tam krašte būtina siekti tam tikrų permainų. Pirmiausia mintyje turiu Darbo kodekso pataisas. Kaip teisininkė galiu pasakyti, kad dabartinis Darbo kodeksas yra tarybinių laikų palikimas. Lietuvos ekonominė padėtis nepagerės, jeigu šiuolaikiškai nebus sureguliuoti darbo santykiai. Darbo santykių liberalizavimas leistų pritraukti daugiau užsienio investicijų ir susigrąžinti emigravusius tautiečius.

Lietuva - kaip paauglė

- Esate Kanados lietuvė, kaip Lietuva atrodo iš už Atlanto?

- Man nerimą kelia, kad visuomenėje tiek mažai pasitikėjimo teisėsauga. Kaip tuomet žmonėms pasitikėti pačia valstybe? Mane labai nemaloniai nustebino ir nesena vieno Seimo nario kalba apie seksualines mažumas per spaudos konferenciją. Geresnio pavyzdžio, kad Lietuvoje labai trūksta paprasčiausio žmogiškumo, nė nesurasi. Tačiau tikiu, kad netrukus krašte rasis vis daugiau patikimų politikų ir visuomenės veikėjų, kuriems svarbiausia - žmogus.

Lietuvoje yra daugybė gerų dalykų. Mes, nors ir įsikūrę užsienio kraštuose, didžiuojamės bei džiaugiamės esantys lietuviai, norime jais išlikti. Gerbiame ir branginame savo kalbą, istoriją, kultūrą. Lietuva - nuostabiai graži šalis. Ji turėtų labai rūpintis turizmu, jį skatinti. Čia yra tiek daug ką pamatyti!

- Vadovaujate Kanados lietuvių bendruomenei. Ar ji gyvybinga?

- Šiemet sukanka 60 metų, kai ji buvo įkurta, o šiuo metu ji labai keičiasi. Mano tėvų, į Kanadą atvykusių pokario metais, karta baigia išmirti. Juos pakeitėme mes, jų vaikai, gimę ir užaugę Kanadoje, bet laikantys save lietuviais. Labai džiaugiamės, kad į talką mums ateina ir dabar iš Lietuvos išvykę tautiečiai. Tvarkomės gerai: išlaikome lietuviškas parapijas, mokyklas, vykdome aktyvią kultūrinę veiklą.

Anksčiau Kanadoje veikė gerokai daugiau lietuvių bendruomenių, tačiau dabar didžiausi lietuvių traukos centrai yra didmiesčiai - Torontas, Vankuveris, Kalgaris, Edmontonas, Hamiltonas, Otava, Monrealis. Skaičiuojame, kad mūsų bendruomenėje gali būti iki 35 tūkst. narių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"