TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

E.Lucasas: "Mokate už neišnaudotas galimybes"

2012 04 02 6:03

Britų savaitraščio "The Economist" žurnalisto Edwardo Lucaso nuomone, monopoliniam rusiškų dujų importui Europos Sąjunga (ES) turi priešnuodžių. Išimtimi lieka Baltijos šalys, tapusios energetine sala, kur Rusija vis dar išlaiko didesnę įtaką.

Daugiau kaip dvidešimtmetį situaciją Rusijoje ir Rytų Europoje akylai stebintis britų apžvalgininkas įsitikinęs, kad ES paramą turinti Lietuva yra pajėgi atsilaikyti prieš Rusijos dujų milžiną "Gazprom". Tačiau jis pabrėžia, kad kur kas daugiau nerimo turėtų kelti rusiško kapitalo vaidmuo Lietuvoje ir gretimose valstybėse. Dėl šios įtakos dalį atsakomybės turėtų prisiimti NATO ir ES senbuvės.

Apie Lietuvos neišnaudotas galimybes, energetinės nepriklausomybės siekį, krašto politines perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su Edwardu Lucasu.

Būta optimizmo pertekliaus

- Įdėmiai sekate įvykius Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Kodėl Jums šis regionas toks įdomus?

- Manau, kad Rytų Europos regionas, kaip toks, nebeegzistuoja. Mano biografijoje nurodyta, kad domiuosi Gruzija, Albanija, Lenkija, Moldova, Estija, Latvija, Lietuva ir kitomis šalimis, kurias aprėpiančio regiono Rytų Europa vadinti nebereikėtų. Minėtas valstybes sieja tai, kad jos yra tapusios istorinės neteisybės aukomis.

- Iš sovietų imperijos Baltijos šalys ištrūko prieš 22 metus. Per tą laiką nuo jų nenuleidote akių. Kaip trumpai apibūdintumėte šių valstybių progresą? Pranokti lūkesčiai ar neišnaudotos galimybės?

- Jeigu žmonėms prieš 22 metus kas nors būtų pasakę, kad tapsite ES ir NATO dalimi, kad Lietuva gyvuos kaip demokratinė valstybė be rusų karinių dalinių joje, tokie laimėjimai neabejotinai būtų vertinami kaip didžiulis progresas.

  Deja, Lietuva neišvengė perdėto optimizmo ekonomikoje. Žmonės manė, kad pavyks greitai pasivyti ES valstybių senbuvių gyvenimo lygį. Tačiau tai vyko pernelyg lėtai. Pastarąjį dvidešimtmetį Lietuva neišnaudojo visų galimybių ir ekonomikoje, ir energetikoje. Todėl esate priversti už tai mokėti. Daug lietuvių išvyksta į užsienį, nes gyvenimas gimtojoje šalyje juos nuvylė.

  Nepaisant to, Lietuvos pasiektas progresas yra pakankamai geras. Labai tikiuosi, kad netrukus į valdžią ateis nauja politikų karta. Tie žmonės turėtų būti pasiekę asmeninių pergalių versle ar kitose profesinio gyvenimo srityse. Jų įsiliejimas į politiką Lietuvos vystymuisi suteiktų naują pagreitį.

Ne beprasmė kova

- Vienas didžiausių šiandienos iššūkių Baltijos šalims - energetinė nepriklausomybė. Bet ar šis galynėjimasis Jums neprimena Dovydo ir Galijoto kovos?

- Tiesą pasakius, neprimena. Jūs turite ES savo pusėje. Tai yra itin svarbus veiksnys. ES daro ryžtingus sprendimus prieš monopolinį rusiškų dujų importą. Ji laikosi tvirtos pozicijos, prieš kurią koncernas "Gazprom" nėra pajėgus atsilaikyti. Mes atrandame alternatyvų apsirūpinti suskystintomis dujomis, taip pat netrukus turėtume išgauti skalūnines dujas. Tad situacija, kai prieš penketą metų Rusija turėjo pranašumą energetikoje, jau praeityje. Tačiau ji vis dar išlaiko pranašumą Baltijos šalyse, jos Europoje yra tapusios energetine sala. Vis dėlto ir čia padėtis keičiasi pakankamai greitai. Lietuvos Vyriausybės dedamas pastangas kovojant su "Gazprom" pagal penkiabalę sistemą įvertinčiau ketvertu. Ketvertą parašyčiau ir Europos Komisijai, šiame ginče palaikančiai Lietuvą.

- "Gazprom" Lietuvą dėl numatytos dujų sektoriaus pertvarkos vėl apskundė tarptautiniam arbitražui. Kokią ginčo baigtį prognozuojate?

- "Gazprom" dabar tapo Europos teisinės sistemos subjektu. Šis monopolininkas buvo įpratęs naudotis savo dominuojančia padėtimi, todėl dabar jam tenka susidurti su brangiais teisiniais procesais. To "Gazprom" niekada nesitikėjo ir su tuo koncernui vis dar sunku susitaikyti.

Reikia išlikti budriems

- Ne kartą priešišką nusiteikimą Baltijos šalių atžvilgiu demonstravęs Vladimiras Putinas, regis, valdys Rusiją artimiausius 12 metų. Ko per tą laiką gali laukti artimiausios jos kaimynės?

- V.Putino sugrįžimas buvo paženklintas antivakarietiška rinkimų kampanija. Bus labai įdomu stebėti, kaip įvykiai Rusijoje rutuliosis toliau. Dabar V.Putinas grįžta į Kremlių po vadinamųjų rinkimų. Rinkimais to tikrai nepavadinčiau, nes juose nebuvo lygiaverčio pasirinkimo. O Baltijos šalys savo ruožtu turėtų išlikti budrios. Iš istorijos galima daryti išvadą, kad Rusija skirtingais periodais vykdo skirtingą politiką Baltijos šalių atžvilgiu. Su viena valstybe elgiasi draugiškai, su kita ne, o dar kitą tiesiog ignoruoja. Taigi Lietuva turėtų būti budri, atidžiai sekti įvykius Rusijoje ir būti pasirengusi.

- Ar V.Putino grįžimas į Rusijos prezidento postą gali atsiliepti Lietuvos energetinėms ambicijoms?

- Galbūt ir gali. Tačiau manau, kad Rusija energetinį karą beveik pralaimėjo. Daugiau nerimo man kelia rusiški pinigai, kurie Lietuvoje turi didžiulę įtaką ir yra labai rimta problema, besitęsianti metų metus. Kokia rimta ta problema, neseniai parodė skandalas dėl banko "Snoras". Lietuvos finansų priežiūros institucijoms itin keblu spręsti reikalus, susijusius su rusišku kapitalu. Šie pinigai daro įtaką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Į tai atkreipti kur kas didesnį dėmesį turėtų ES ir NATO senbuvės.

Pasigenda griežtesnės pozicijos

- Prieš keletą savaičių įvykdytas mirties nuosprendis Minsko metro sprogdintojams tik dar kartą patvirtina, kad Baltarusiją valdo atšiaurus autoritarinis Aleksandro Lukašenkos režimas. Ar Europa pajėgi ką nors pakeisti?

- Kol kas dedamos pastangos Baltarusijos atžvilgiu nesuveikia taip, kaip to tikimasi. Išbandėme įvairias sankcijas, mėginome būti nedraugiški, siūlėme įvairių dotacijų, mėginome A.Lukašenką ir jo vykdomą politiką tiesiog ignoruoti, tačiau apčiuopiamų rezultatų tai nedavė. Privalome padaryti gerokai daugiau, pirmiausia, stengdamiesi užkirsti kelią jam plauti savo purvinus pinigus Vakarų bankuose. Daugiau dėmesio reikėtų sutelkti į Austrijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos bankų sistemas. Labai norėtųsi matyti griežtesnes sankcijas šios veiklos atžvilgiu. Gerai, kad uždraudėme režimui lojaliems žmonėms patekti į ES erdvę. Turime pasiųsti aiškią žinią Baltarusijos žmonėms, kad esame prieš režimą ir jo politiką, o ne prieš juos. Drauge norėtųsi matyti daugiau Europos humanitarinio universiteto pastangų šviečiant žmones pačioje Baltarusijoje. Jo darbas yra puiki idėja, tačiau žmonės važiuoja studijuoti į Vilnių ar kitur. Būtų kur kas geriau įdiegti nuotolinio mokymo programas ir pasitelkiant internetines technologijas ugdyti žmones pačioje Baltarusijoje.

- Prieš kelerius metus Lietuva, kaip teigiama, dėjo regimas pastangas plėsti demokratiją Rytų kryptimi. Tačiau pastaruoju metu apsiribojama viešais pareiškimais. Ar pasigendate didesnio Lietuvos indėlio?

- Jūs padarėte daug, tačiau galima nuveikti ir daugiau. Pirmiausia, iš prezidento institucijos norėtųsi matyti griežtesnę diplomatinę poziciją. Iš ten kartais demonstruojamas pernelyg didelis nuolankumas A.Lukašenkai. Nereikia pamiršti, kad šis žmogus vadovauja režimui, plėšiančiam ir žudančiam žmones. Glaudesnių kontaktų su A.Lukašenka ar įtakingais jo režimo žmonėmis bent jau diplomatiniu lygmeniu neturėtų būti. Tačiau būtina teikti visapusišką paramą Baltarusijos gyventojams.

- Didelio atgarsio sulaukė Jūsų žinutė socialiniame tinkle "Facebook", kad prieštaringai vertinamas pulkininkas Dainius Dabašinskas buvo apdovanotas Estijos ordinu už pagalbą sučiumpant šnipą Hermaną Simmą. Galbūt žinote daugiau šios istorijos aplinkybių?

- Paskaitykite mano knygą. (Lucas E. "Naujas šaltasis karas", 2008 m. - aut.)

Reikia atsinaujinti

- Po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų Andrius Kubilius gali prarasti premjero postą. Kaip vertinate Vyriausybės vadovo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą?

- A.Kubilių pažįstu jau 20 metų. Vertinu jo asmenines savybes ir principingumą. Kartais jam tenka atsidurti itin keblioje situacijoje dėl koalicijos reikalų ir dėl savo partijos pozicijos. Vis dėlto jis sugebėjo išvesti kraštą iš itin sudėtingos ekonominės padėties ir dėl to iš tiesų padarė gerą darbą. Tačiau tie patys veidai politikoje dominuoja jau daugelį metų. Lietuvos politinė klasė turi atsinaujinti.

  Kalbant apie prezidentę D.Grybauskaitę, ji demonstruoja stiprų charakterį ir tvirtą politinę laikyseną. Tačiau nerimą kelia jos gebėjimas pasirinkti patarėjus. Taip pat susidaro įspūdis, kad D.Grybauskaitė pernelyg puoselėja savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"