TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

E. Lucasas: nereikia manyti, kad Rusija stipri

2014 11 21 12:45
Edwardas Lucasas.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Rusijos ekonomika stagnuoja, gyventojai nusivylę, etninės grupės susvetimėjusios. Šios šalyje gyventojų tiek, kiek Indonezijoje ar Vietname,  o ekonomika –  Italijos dydžio. Taigi po kelerių metų Europai gali tekti rūpintis Kaliningrado ateitimi, sakė britų žurnalistas, vyresnysis „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas.

Energetinio saugumo, šnipinėjimo, Rusijos užsienio ir saugumo politikos temomis rašantis žurnalistas, nėra abejingas ir Rytų Europos reikalams. Dar šią savaitę už Lietuvos valstybės raidos pristatymą tarptautinių įvykių kontekste jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Lietuvos šaulių sąjungos organizuotoje konferencijoje apie pilietinę gynybą hibridiniame kare jis kalbėjo apie niūrią Rusijos ateitį. Pasak jo, nereikia manyti, kad Rusija stipri, tai tik propaganda. „Mes tą karą pralaimime ne todėl, kad esame silpni, o todėl, kad neturime valios, išgyti galime tik su stipria valia“, – sakė E. Lucasas.

Puolimas: nuo ekonomikos iki žvalgybos

Konferencijos, kurią atidarė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, metu E. Lucasas kalbėjo apie Rusijos nekonvencinio karo elementus ir kaip jiems priešintis. Analitikas pristatė „trijų F“ schemą, kuria Rusija bando paveikti Baltijos šalis. Tai fašizmas, draugystė (angl. friendship) ir valstybės žlugimas (angl. failed state). Per Maskvos ruporą diegiama mintis, kad Baltijos šalys izoliuotos ir Vakarai jų negins. „Mūsų darbas – priešintis šiems bandymams“, – sakė jis.

Stiprus Rusijos ginklas, pasak britų žurnalisto – ekonominės sankcijos. Lenkiški obuoliai ar lietuviškas sūris – Vladimiro Putino režimas išnaudoja šalių priklausomybę nuo Rusijos. Energetikos, kaip sakė E. Lucasas, net nereikia minėti. Jis linkėtų ir kitoms Europos šalims suprasti energetinio saugumo svarbą taip, kaip supranta Lietuva.

Maskva laiko Europą vientisa žvalgybine erdve ir sėkmingai išnaudoja skyles, pro kurias galima įlįsti. Tam pasitelkiamos kibernetinės atakos, organizuotas nusikalstamumas, korupcija. Pavyzdžiui, iš Ukrainos valstybės tinklų Rusijos kibernetinės žvalgybos specialistai pavogė duomenis, susijusius su gynyba. Tai padaryta dar iki karo pradžios. Galima prisiminti ir Estijos gynybos ministerijos pareigūną Hermaną Simmą, kuris buvo Rusijos šnipas. Viena didžiausių Europos žvalgybos skylių žioji Vienoje, sakė „The Economist“ redaktorius. Austrijoje veikia Rusijos nusikaltėliai, žvalgai, pinigai, investicijos.

Svarbiausia – nepanikuoti

E. Lucaso teigimu, Rusijos režimas kombinuoja šiuos skirtingus elementus, o mes nesugebame atsakyti kompleksiškai. „Jei supanikuosime, V. Putinas laimės“, – sakė jis, pabrėždamas, jog reikia rengtis galimam puolimui, ruošti planą. Jis pasidžiaugė tuo, jog Lietuvoje apie saugumą ir gynybą diskutuoja ne tik kariai, bet ir eiliniai piliečiai. Vakaruose politikos, verslo, kariuomenės, žiniasklaidos atstovai nesusėda kartu aptarti savo šalių situacijos. Pasak jo, taip yra todėl, kad pasisakoma už valdžių atskyrimą, tačiau reikia suprasti, kad, kai viena visuomenės dalis užpuolama, kitos privalo jai padėti.

Paklaustas, kaip Rusija atrodys o dešimt metų, analitikas atsakė, jog tai priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip verslo modelis, V. Putino asmenybė ir režimas. Iš jų svarbiausias pastarasis. Vadinamasis „rusų pasaulis“ yra etninis projektas, primenantis nacionalsocialistus. Jame nėra vietos tautinėms mažumoms, tokioms kaip totoriai, jakutai, čečėnai. Nemažai žmonių traktuoja V. Putiną kaip Hitlerį. E. Lucasas konferencijos metu prognozavo nemalonų Rusijos griuvimą ir sakė, kad artimiausiu metų gali tekti kurti komitetą Kaliningrado problemoms spręsti.

Siūlo čia įkurti rusišką universitetą

Taip pat jis pažymėjo, jog reikia atskirti draugiškus rusus nuo priešiško režimo. „Putinas sako, kad jį remia visa tauta, tačiau aš nemanau, kad taip yra. Iš tiesų Rusijoje labai daug smegenų plovimo, propagandos, tačiau yra daug rusų, kurie nemėgsta V. Putino, taip pat ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje“, – kalbėjo britų žurnalistas. Jis pabrėžė, jog į Baltijos šalis reikia kviesti sąžiningus rusų verslininkus, sakyti, kad esate čia laukiami, galite oriai gyventi ir dirbti. Mums nereikia purvinų Rusijos pinigų.

Taip pat E. Lucaso supratimu, gera idėja būtų įkurti rusišką universitetą Vilniuje ar Varšuvoje. Tai būtų priešnuodis Putino žiniai. „Rusijos švietimo sistema, ypač istorijos mokymas, yra visiškai išdarkytas, viskas pajungta propagandai, todėl, manau, kad labai naudinga pagalvoti apie nešališko Rusijos universiteto įkūrimą Lietuvoje, Lenkijoje, kur rusakalbiai dėstytojai galėtų dėstyti teisingai ir neiškraipytai“, – kalbėjo jis. Savo kalbą baigė primindamas, jog Sausio 13-ąją Maskvoje buvo rusų su Lietuvos vėliavomis. Tie, kurie tuomet buvo su Lietuva, vis dar ten, sakė E. Lucasas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"