TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

E.Masiulis: "vaivorykštės" koalicija turi šansų

2010 03 01 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Liberalų sąjūdis (LS) nė už ką neketina jungtis prie dabartinės parlamentinės opozicijos, tačiau šios partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neatmeta "vaivorykštės" koalicijos su socialdemokratais ir konservatoriais galimybės. Pasak LS lyderio, tokia koalicija būtų blogesnė už esamą valdančiąją koaliciją, bet geresnė už tą, kurią mėgintų sudaryti dabartinės opozicijos partijos.

E.Masiulis abejoja, ar koalicijos partneriai elgiasi brandžiai, stengdamiesi pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymą, kad atsikratytų netikusios LRT vadovybės. Ministro teigimu, geriausia būtų, jei LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pats atsistatydintų.

Be nuolatinių vadovų likusioms institucijoms - Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Generalinei prokuratūrai, anot E.Masiulio, turėtų vadovauti su sistema tiesiogiai nesusiję žmonės. Nes sistemos atstovams esą gali daryti įtaką minėtose institucijose susiformavusios grupės.

- Valdančiosios koalicijos didieji partneriai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - girdimi ir matomi. Savo ruožtu LS beveik negirdėti. Kaip ketinate išryškinti LS politinį tapatumą?

- Manau, kad LS apsisprendimas dalyvauti centro dešinės valdančiojoje koalicijoje atitiko rinkėjams duotus pažadus. Koalicijoje mūsų yra tik 11 žmonių. Kartais svarstome, kiek mums pavyksta primesti Vyriausybei savo darbotvarkes ir įgyvendinti savo partijos programinių nuostatų. Tikrai neišgyvename partijos tapatumo krizės.

Kai kurie koalicijos sprendimai, antai mokesčių didinimas, mums buvo nepriimtini. Tačiau sutarėme, kad tai vis dėlto nėra pagrindas trauktis iš koalicijos. Šiaip ar taip, tikrai yra problema, kad mums nepavyko įtikinti konservatorių, jog mokesčių didinimas yra netinkamas kelias tikintis greitesnio ekonomikos atsigavimo, nors savo argumentus mes išdėstėme koalicijos partneriams.

Kalbamės koalicijos viduje, užuot bėgę į žiniasklaidą ir trimitavę, kad mūsų požiūriai skiriasi. Kartais pavyksta įtikinti partnerius - kad ir dėl dyzelino akcizo sumažinimo. Dabar mums svarbiausia - ekonomikos gaivinimas, suteikiant žmonėms daugiau laisvės. Kitaip tariant, siūlome konservatoriams kitus, nei dabar pasirinkti, ekonomikos gaivinimo būdus. Šiuo atžvilgiu kyla daug ideologinių ginčų. Kartais, nesutampant pozicijoms, Vyriausybės nariai mūsų siūlymu balsuoja. Pavyzdžiui, mums buvo visiškai nepriimtini kai kurie sprendimai, reglamentuojantys prekybos centrų veiklą.

- Kilus viešiems ginčams dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, premjeras Andrius Kubilius per Vyriausybės posėdį pasiūlė apskritai uždrausti propaguoti lytinius santykius. Ar normalu ne sovietmečiu, o liberaliosios demokratijos sąlygomis siūlyti tokius sprendimus?

- Manau, tai visiškai netinkamas kelias. Sakėme tai, diskutuodami Vyriausybėje. Mūsų manymu, svarbu - švietimas, visaverčio piliečio ugdymas, kad žmogus pats gebėtų pasirinkti, kas jam tinka. Tai geriau, nei įstatymais, įvairiais suvaržymais riboti informacijos prieinamumą. Ir dėl alkoholio reklamos, ir dėl lytinio švietimo mūsų ideologinės nuostatos skiriasi nuo TS-LKD.

Jūsų minėtas atvejis - tai paviršutiniškas bandymas spręsti problemą, į kurią buvo pradėjusi reaguoti visa Europa. Šiuolaikinių informacinių technologijų laikais kalbos apie cenzūrą ar informacijos dozavimą orientuoja mus į savimi nepasitikinčio piliečio ugdymą. Manau, ateities visuomenės pagrindas turėtų būti kitoks.

- Minėjote, kad valdančiojoje koalicijoje išsiskyrė nuomonės apie mokesčius. Kuriais dar esminiais klausimais nesutariate su TS-LKD?

- Liberalų flangas Vyriausybėje visados yra tam tikrų permainų variklis. Štai kad ir švietimo ir mokslo ministro inicijuota aukštojo mokslo reforma, paremta konkurencijos įdiegimo principais, yra tokių permainų pavyzdys.

- Bet juk šiai reformai pritarė ir TS-LKD.

- Taip. Dabar kalbu daugiau apie mūsų partijos indėlį į Vyriausybės darbą. O požiūriai išsiskiria dažniausiai tada, kai svarstomas valstybės vaidmuo visuomenės gyvenime. Nesutariame dėl kai kurių pasaulėžiūros dalykų - kad ir dėl jau minėto Nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos poveikio įstatymo. Taip pat skiriasi nuomonės dėl valstybinio socialinio draudimo sistemos principų. Liberalai laikosi nuostatos, kad valdžia nepajėgi spręsti visų problemų - kiek įmanoma, tai turi daryti patys piliečiai. Jiems turi būti perduodama ir atsakomybė, ir resursai.

- Kuo liberalų požiūris į valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymą skiriasi nuo konservatorių požiūrio?

- Manome, kad negalima didinti mokesčių naštos darbdaviams, papildomai reikalaujant iš jų apmokėti darbuotojų nedarbingumo pažymėjimus. Toks valdžios žingsnis dar labiau paskatintų verslą trauktis į šešėlį ir mažinti darbo vietų skaičių. Mums taip pat rūpi privačių pensijų fondų ateitis, asmeninio pensijų kaupimo sistema. Pensijų reformos sumanymas buvo orientuotas į perėjimą nuo gremėzdiškos valstybinio draudimo sistemos prie asmeninės kaupiamosios sistemos. Šiuo metu pasigendame aiškaus matymo, kaip vykdoma pensijų reforma susijusi su privačių pensijų fondų veikimu.

- Ar esate toks pat optimistas, kaip ir premjeras, nebijantis per krizę dirbti net ir mažumos Vyriausybės sąlygomis? Ar gali mažumos Vyriausybė sklandžiai dirbti per ekonominį sunkmetį, kai reikia svarbių ir nepopuliarių reformų?

- Mažumos Vyriausybė - normalus reiškinys. Tačiau kai reikia priiminėti ryžtingus sprendimus, kurių tikslas - svarbių visuomenės gyvenimo sričių pertvarkymas, buvimas mažumoje apsunkintų koalicijos darbą. Esama rizikos tapti ne kažin ką tesprendžiančia Vyriausybe, neturinčia pakankamos atramos parlamente. Todėl esu koalicijos plėtros entuziastas. Norint nuveikti svarbius darbus reikia turėti politinės valios, o mažumos Vyriausybės politinės valios dažnai stokoja ir skęsta įvairiuose nerezultatyviuose kompromisuose.

- O kas gali būti naujieji koalicijos partneriai? Juk Darbo partija prisidėti atsisakė, o derybos su Krikščionių partija žlugo.

- Šiandien išties sudėtinga juos įvardyti. Sunku kalbėti apie vientisą politinę jėgą, kuri galėtų prisidėti prie valdančiosios koalicijos. Matyt, artimiausiu metu bus laukiama tam tikrų asmeninių apsisprendimų. Tikėtina, kad bus tariamasi su paskirais kolegomis Seime ir šitaip stiprinamos Vyriausybės pajėgos.

- Bet juk vienas ar du papildomi Seimo nariai problemos neišspręs - iš koalicijos gali ir pasitraukti kuris nors parlamentaras, ir tuomet ji vėl balansuos ties 71 balso riba.

- Tačiau parlamente dabar yra, sakyčiau, laikinų politinių darinių, kurie gali evoliucionuoti ir virsti kitokiais dariniais. Padėtis gali keistis.

- Ar įmanoma "vaivorykštės" koalicija - TS-LKD su socialdemokratais ir LS?

- Dėl ideologinių bei kitų skirtumų šiandien būtų sunku įsivaizduoti tokį darinį. Kai anos kadencijos Seime Tėvynės sąjunga bendradarbiavo su socialdemokratais (LSDP), pastariesiems vadovavo Gediminas Kirkilas, kuris neatstovavo europinės socialdemokratijos idėjoms. Dabar LSDP vadovybė yra pasikeitusi, ir jei minėta koalicija su socdemais būtų formuojama idėjiniu pagrindu, susitarti būtų sunku. Tačiau rezultatyvumo atžvilgiu tokia koalicija turi šansų ir teoriškai gali egzistuoti. Viskas priklausys nuo ateities politinių procesų.

- Nesate griežtai nusistatęs prieš tokią koaliciją?

- Tai būtų blogesnė koalicija nei ta, kuri yra dabar, bet geresnė už tą, kurią mėgintų sudaryti dabartinė parlamentinė opozicija.

- Ar egzistuoja nors ir nedidelė tikimybė, kad šios kadencijos metu LS prisidėtų prie dabartinės opozicijos ir dalyvautų kuriant naują valdančiąją koaliciją be konservatorių?

- Tokių prielaidų mes net nesvarstome. Vienas mūsų dalyvavimo dabartinėje koalicijoje bruožų - nuoseklumas ir patikimumas. Esame nuoseklūs pirmiausia net ne prieš savo koalicijos partnerius, bet prieš savo rinkėjus. Politikoje svarbus prognozuojamumas.

- Kodėl LS nepalaiko TS-LKD, mėginančių pakeisti LRT įstatymą ir kartu - dabartinę LRT administraciją?

- Viena priežasčių, dėl kurios keliskart pasiūlėme neįtraukti minėto įstatymo projekto į Seimo darbotvarkę, - darbo organizavimo maniera. Mums nepriimtina, kai didieji koalicijos partneriai, nepasitarę su mumis, bando teikti sprendimus Seimo salėje. Tai neprisideda prie darnaus koalicijos darbo.

Kita priežastis - mums nepriimtina, kai personalijų problemas, šiuo atveju - LRT generalinio direktoriaus problemą, mėginama spręsti keičiant įstatymus. Panašių atveju būta ir santykiuose su Generalinės prokuratūros vadovais. Tai nėra brandžios teisinės valstybės bruožas.

Yra daug paprastesnis būdas išspręsti esamą problemą: dabartinis LRT administracijos vadovas A.Siaurusevičius turėtų pats pasitraukti iš užimamo posto. Taip jis išvaduotų LRT iš politikų kišimosi į nepriklausomos žiniasklaidos reikalus.

- Politikai niekaip nesugeba rezultatyviai "kištis" ten, kur kaip tik reikia sprendimų. Iki šiol nepaskirti VSD ir Generalinės prokuratūros vadovai. Kodėl?

- Esama padėtis tikrai nepadeda spręsti susikaupusių problemų VSD ir prokuratūroje. Laikinumo būsena dar labiau tas problemas gilina. Akivaizdu, kad reikia kuo greičiau paskirti nuolatinius vadovus. Manau, artimiausiu metu - pavasarį - tai bus padaryta. O tai, kad vienu metu susidarė toks nemenkas vakansijų skaičius, gali būti sistemos apsivalymo požymis. Institucijos, atsakingos už VSD ir prokuratūros vadovų skyrimą, atsakingai vertina galimas kandidatūras, o apgalvotiems sprendimams priimti reikia laiko. Maža to, nelengva rasti kompetentingų ir sąžiningų žmonių, kurie dabar norėtų prisiimti minėtų struktūrų vadovams tenkančią naštą.

- Ar dabartiniai laikinieji vadovai tiktų VSD ir prokuratūrai kaip paskirti nuolatiniai vadovai?

- Šiandien nenorėčiau atsakinėti į šitą klausimą. Vienas pagrindinių kriterijų, skiriant naujus vadovus, būtų tas, kad reikėtų ieškoti žmonių, kurie nėra tiesiogiai susiję sus sistema. Manau, dabartiniams laikiniesiems vadovams būtų sunkiau įgyvendinti prezidentės ir Seimo formuluojamus tikslus bei sumanymus. Kita vertus, negaliu kategoriškai tvirtinti, kad mes esame prieš laikinųjų vadovų skyrimą nuolatiniais vadovais.

- O kodėl sakote, kad jiems "būtų sunkiau" įgyvendinti iškeltus tikslus?

- Nes jų vadovaujamose institucijose egzistuoja tam tikri vidaus susigrupavimai. Įveikti tų susigrupavimų kuriamą įtaką būtų nelengva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"