TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

E. Žiobienė – ant dviejų kėdžių kadencijai pasibaigus

2015 04 16 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ilgiau kaip metus nerandant naujo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) vadovo baigėsi ir vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, tuo pat metu vadovaujančios ir LGTK, kadencija. Tokią paradoksalią situaciją užprogramavo įnoringas Seimas, neskubantis spręsti su personalijomis susijusių klausimų.

Be nuolatinio vadovo LGKT dirba jau antrus metus, nes parlamentarams neįtiko nė viena iš dviejų į lygių galimybių kontrolierius anksčiau siūlytų kandidačių. Seimo opozicijos atstovai jau seniai ragina valdančiuosius sukrusti, o dabar padėtis tapo kone komiška, mat laikinai LGKT vadovaujančios vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės kadencija formaliai baigėsi prieš savaitę.

Belieka tikėtis, kad toks "laikinumas dviejose kėdėse" neužtruks. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė netrukus žada pateikti ir lygių galimybių, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierių kandidatūras.

Gaubia nežinia

Kaip LŽ teigė Seimo pirmininkės atstovė spaudai Dalia Valentienė, lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą artimiausiu metu ketinama teikti kartu su vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kandidatūra. „Šiuo metu tais klausimais tariamasi frakcijose“, - tikino ji.

Nuo 2013 metų lapkričio 14 dienos, kai netikėtai mirė ilgametė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, LGKT laikinai vadovauja vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė. Jos kadencija jau baigėsi, o ateities galimybės - neaiškios.

LŽ kalbinta E. Žiobienė neslėpė, kad sutiktų ir antrą kadenciją užsiimti vaiko teisių apsaugos kontrole, tačiau jokių siūlymų ar pažadų ji iš L. Graužinienės nėra gavusi. „Esu deklaravusi ir pasirengimą, ir pasiryžimą dirbti, o toliau viskas priklausys nuo Seimo pirmininkės siūlymo ir parlamentarų balsavimo“, - sakė E. Žiobienė.

Pagal įstatymą vaiko teisių apsaugos kontrolierius pasibaigus kadencijai gali eiti pareigas ne ilgiau kaip tris mėnesius, kol į jo vietą paskiriamas naujas įstaigos vadovas. Seimo pirmininko teikimu lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Šių pareigūnų kadencijų skaičius neribojamas.

Dar nenurašytos?

Pagal koalicijos susitarimą LGKT vadovo klausimą kuruoja didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija. Nesėkmę Seime patyrė jau dvi socialdemokratų parinktos kandidatės - specialistų bendruomenėje gerai vertinamos teisininkės Lyra Jakulevičienė ir Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Parlamentarai abi kandidatūras atmetė.

„Nebalsuoja vyriškas Seimas. Deja, taip yra, fobijos valdo...“ - LŽ teigė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, paklausta, kodėl užtruko naujo lygių galimybių kontrolieriaus skyrimo procesas.

Ji tvirtino, kad tarp pretendentų į LGKT vadovus tebėra Seimui jau teiktos L. Jakulevičienės ir D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės kandidatūros. „Kol kas lieka tos pačios pavardės, kurios buvo, bet tie asmenys abejoja galimybe dar kartą kandidatuoti, o kol nekalbėjau su Seimo pirmininke, daugiau nieko nenoriu skelbti“, - aiškino parlamentarė.

Beje, dėl naujo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus LSDP frakcijoje dar nediskutuojama. „Šiaip klausimas įtrauktas į darbotvarkę, nes turėtų būti naujas teikimas ir sprendimas“, - sakė I. Šiaulienė.

Seimo „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ LŽ taip pat prisipažino dar nepradėję diskusijų minėtu klausimu.

Nėra ko skubėti

Seimo Žmogaus teisių komiteto vicepirmininko konservatoriaus Manto Adomėno teigimu, naujo LGKT vadovo paieškos užtruko, nes ieškoma visų šalių interesus atitinkančio kandidato. Esą galima ir palūkėti, kol bus rastas tinkamas žmogus.

„Lietuvoje nėra tokios situacijos, kad būtų masiškai pažeidinėjamos lygios galimybės ir kontrolieriaus nebuvimas staiga atvertų duris "juodam kukuksklaniniam" terorui. Jei taip ilgai nebūtų randama kariuomenės vado arba Valstybės saugumo departamento direktoriaus, tuomet man kiltų gerokai didesnis nerimas“, - tikino jis.

Konservatorius mano, kad kandidatas turi būti nepaprastai nešališkas, nes tai "labai jautrios politinės kovos laukas". "Tai turėtų būti žmogus, kurio nešališkumas ir pagarba konstitucinėms vertybėms nekeltų jokių abejonių“, - pažymėjo M. Adomėnas. Jo įsitikinimu, lig šiol Seimui teiktos kandidatės į LGKT vadovus tokios nebuvo.

Vadina tikra bėda

Liberalų sąjūdžio atstovei Daliai Kuodytei tai, kad jau ilgiau kaip metus LGKT neturi nuolatinio vadovo, kelia didelį susirūpinimą. „Ši pareigybė labai svarbi. Juk LGKT pavestas ir Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimo stebėjimas, o laikinoji vadovė E. Žiobienė turi daug savo darbų, todėl iš tiesų yra bėda“, - LŽ tvirtino ji.

D. Kuodytės nuomone, į lygių galimybių kontrolieres Seimui siūlyta D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė atitiko visus principus, kuriais privalėtų vadovautis LGKT vadovas. „Šis žmogus realybėje turėtų įgyvendinti lygių galimybių principą, kad visur kalbėtų apie nediskriminavimą ir nesistengtų kam nors įtikti ar pataikauti“, - pabrėžė parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"