Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Edukologai ir filosofai dirba pardavėjais

 
2017 07 27 8:30
Studijų metais įgytas žinias kur kas dažniau panaudoja baigusieji statybos inžineriją ar architektūrą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos aukštojo mokslo kai kurių studijų krypčių diplomas labiausiai tinka dirbti ne pagal kvalifikaciją, įgytą per ketverius metus, o pardavėjais, padavėjais ar kambarinėmis.

Šiandien būsimi pirmakursiai baigs pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir kiek daugiau nei po mėnesio pajudės savo svajonės tapti mokytojais, gydytojais ar inžinieriais link. Tačiau po ketverių metų ne vienos studijų krypties absolventas dažnai atsisėda į kurio nors prekybos centro kasą.

Išanalizavus nuo šiandien visiems prieinamo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengto absolventų karjeros stebėsenos interaktyvaus įrankio duomenis, akivaizdu, kad dažna Lietuvos aukštoji mokykla „štampuoja“ diplomuotus specialistus nekvalifikuotam darbui dirbti.

Gintautas Jakštas: „Rinktis reikia tai, kas sekasi, kad galėtum siekti tapti geriausias.“

Tarp diplomo ir dirbamo darbo – nieko bendra

Tarp praėjusių mokslo metų bakalauro absolventų bene populiariausia profesija – pardavėjo. Tokį darbą dažniausiai dirba ir istorikai, ir filosofai, ir lietuvių filologai, ir žemės ūkio specialistai, ir menotyrininkai. Daugelio pernai istorijos studijas baigusiųjų darbas apskritai neturi nieko bendra nei su šia studijų kryptimi, nei su aukštojo mokslo kvalifikacija: populiariausios profesijos – pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbininkai, klientų informavimo tarnautojai.

Etnologijos ir folkloristikos profesionalai – labai įvairiapusiški, tik ne toje srityje, kurios subtilybių mokėsi ketverius metus. Dažniausiai jie dirba buhalteriais, politikos ir administravimo specialistais, pardavimo atstovais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais, net lažybų tarpininkais ar lošimo namų tarnautojais. Daug bendra, matyt, turi kulinarija ir dailė, mat penktas pagal populiarumą darbas tarp dailės studijas baigusių profesionalų – virėjo. O diplomuoti filosofai dažniausiai triūsia kaip pardavėjai, vadybos ir organizavimo analitikai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, klientų informavimo tarnautojai.

Iš žemės ūkio studijų krypties absolventų daugiausia jų dirba pardavėjais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, reklamos ir rinkodaros specialistais. Viešojo administravimo absolventai dažniausiai įsidarbina pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Tarp jaunųjų vadybininkų populiariausios reklamos ir rinkodaros specialisto, pardavėjo profesijos.

Baigusieji švietimo ir ugdymo studijas imasi administravimo ir vykdomųjų sekretorių, reklamos bei viešųjų ryšių srities vadovų darbo. Tarp teisės bakalaurų teisininko darbas – tik trečioje vietoje. Daugiausia jų dirba apsaugos darbuotojais, politikos ir administravimo specialistais, taip pat pardavėjais, reklamos ir rinkodaros specialistais.

Gintautas Jakštas: „Rinktis reikia tai, kas sekasi, kad galėtum siekti tapti geriausias." Alinos Ožič nuotrauka

Studijuojant įgytas žinias kur kas dažniau panaudoja baigusieji statybos inžineriją ar architektūrą. Sklandžiai klostosi statybos technologijos krypties absolventų karjera: praėjusiais metais populiariausios absolventų profesijos – statybos vadovų ir inžinierių, architektų, įstaigų vadovų, inžinerijos specialistų. Pagal specialybę dirba didelė dalis informatikos, informacinių sistemų, programų sistemų absolventai. Išsilavinimą atitinkantį darbą turi elektronikos ir elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, apskaitos ir buhalterijos specialistai, biotechnologai, chemikai, veterinarai.

Paneigti mitai apie emigruojančius medikus

Naujasis MOSTA interaktyvus įrankis sujungia Švietimo valdymo informacinės sistemos ir „Sodros“ duomenis. Tai leidžia stebėti atskiras studijų kryptis, aukštąsias mokyklas, studijų pakopas, analizuoti, kokia dalis skirtingų studijų sričių studentų dirbo studijų metais ir kokį darbą, kiek tuo metu uždirbo, kaip baigus studijas keitėsi jų karjera ir atlyginimas.

MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pasakojo, kad į vieną sistemą sujungti duomenys atskleidžia, jog studijuodami dirba apie pusė studentų, bet trečdalis jų – tokį darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo, tad studijoms tai nesuteikia jokios pridėtinės vertės. Tačiau aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą ir praėjus metams, kai baigia studijas, vis dar dirba maždaug ketvirtadalis diplomuotų specialistų. Deja, yra daug studijų krypčių, tarp kurių diplomo ir darbo, kurį dažniausiai dirba absolventai, nesama jokių sąsajų.

Minėtas interaktyvus įrankis leidžia paneigti ir kai kuriuos mitus, pavyzdžiui, kad mūsų jaunieji medikai masiškai išvyksta dirbti į užsienį. Medicinos studijų baigimo metu dirba visi, nes yra rezidentai. Tačiau jų atlyginimas iki mokesčių nesiekia nė tūkstančio eurų. Kai baigia studijas, 10–15 proc. jų apie porą mėnesių neturi darbo, bet paskui dauguma įsidarbina. Praėjus metams po rezidentūros jau maždaug 95 proc. medicinos krypties absolventų dirba pagal išsilavinimą.

„Tad jei šios krypties studentai baigia rezidentūrą, tikrai nėra taip, kad didžioji dalis jų emigruoja. Nė vienas, baigęs šias studijas, skirtingai nei daugelis kitų, nedirba menkos kvalifikacijos darbo. Beveik visi dirba pagal įgytą specialybę ir gauna gerokai didesnį už vidutinį šalyje atlyginimą. Baigusieji rezidentūrą po poros metų uždirba vidutiniškai 1800 eurų iki mokesčių, o tai gerokai lenkia šalies vidurkį“, – analizavo duomenis G. Jakštas.

Visai kitaip klostosi edukologijos ar filosofijos bakalaurų karjera: net praėjus dvejiems su puse metų, kai gauna diplomus, jie dažniausiai triūsia parduotuvėse – tarp 2014 metais bakalauro studijas baigusių absolventų vis dar populiariausia pardavėjo profesija.

Tarp praėjusių mokslo metų bakalauro absolventų bene populiariausia profesija – pardavėjo.

Pagal atlyginimus, kaip rodo MOSTA interaktyvus instrumentas, išskirtiniai – informacinių technologijų specialistai. „Nemaža jų dalis baigdami studijas turi darbą ir nemažai uždirba, o atlyginimai – kyla. Pavyzdžiui, programų sistemų studijų, ypač antros pakopos, absolventų algos net kelis kartus viršija šalies vidutinį atlyginimą“, – sakė G. Jakštas.

MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad jau kitais metais, kai baigia bakalauro studijas, didesnį kaip 1000 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą gauna net penkių universitetinių krypčių absolventai: programų sistemų (1321 euras), skandinavų filologijos (1139 eurai), informacijos sistemų (1103 eurai), aeronautikos inžinerijos (1055 eurai) ir informatikos (1050 eurų). O tarp universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, daugiausia – menų kryptys.

Rengiame ateities bedarbius?

Naujasis MOSTA virtualus instrumentas turėtų būti puikus įrankis bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų karjeros specialistams, konsultuojantiems jaunimą, kokią profesiją rinktis. Ši interaktyvi duomenų bazė gali padėti ir universitetams stebėti, kurios studijų krypties ir kokia dalis studentų dirba, kokį darbą, kaip klostosi absolventų karjera. O paanalizuoti, ką dažniausiai dirba kurios nors studijų krypties absolventai, turėtų būti svarbu ir stojantiesiems, ir studentams: čia galima pamatyti, jog pardavėjų ar kitų aukštojo mokslo nereikalaujančių darbų gali tekti imtis net pasirinkus populiariausias kryptis.

Tad kokią profesiją rinktis, kad dirbtum pasirinktos krypties darbą ir gerai uždirbtum? „Reikia rinktis tai, kas sekasi, kad galėtum siekti tapti geriausias. Tada išsirinkti aukštąją mokyklą, kuri geriausiai rengia tos krypties specialistus. Tai leis daugiau uždirbti. MOSTA interaktyvioje duomenų bazėje galima rasti atlyginimų duomenis pagal aukštąsias mokyklas. Ir dar verta pasitikrinti, kur dažniausiai dirba baigusieji šias studijas, t. y., kokia tikimybė, kad lūkesčiai atitinka realybę“, – patarė G. Jakštas.

Darbo rinkos ekspertas, personalo paieškos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas teigė nepasakysiantis nieko nauja – rinkoje didžiulis informacinių technologijų, finansų apskaitos, ekonomikos analitikų, dažniausiai baigusių matematikos ar taikomosios matematikos specialybes, poreikis, ir jis tik didėja. Reikia robotikos, mechanikos, automatikos specialistų. Dirbtinio intelekto studijų programos dar nėra, o poreikis jau atsiranda. Arba, pavyzdžiui, reikės vis daugiau ekologiško ūkio agronomų.

„Šios sritys – ateitis. Be to, reikia siekti studijuojantiesiems suteikti kuo įvairiapusiškesnį išsilavinimą – tarpdiscipliniškumas padeda kurti išsilavinimo pridėtinę vertę“, – pabrėžė A. Francas. Ir pridūrė, kad kalbėdamas apie platesnį išsilavinimą tikrai neturi omenyje vadybos, nes tai tėra žinios, papildančios verslių žmonių gebėjimus. Todėl jį stebina, jog ir šiemet tarp populiariausių studijų krypčių – ne tik sveikatos mokslai, kurie senstančioje visuomenėje neabejotinai perspektyvūs, bet ir vadybos studijos.

A. Francas yra minėjęs, kad reikėtų kelerius metus visai neberengti teisininkų. Jis džiaugėsi, kad ir teisininkų gildija jau prabilo apie pernelyg didelį advokatų skaičių Lietuvoje. Bet jau nebe pirmi metai trūksta skandinavų kalbų specialistų, mat Lietuvoje steigiama nemažai Skandinavijos šalių bendrovių, o algos jose – keliskart didesnės nei vidutinės Lietuvoje. A. Franco duomenimis, jau antrą kursą baigę šios studijų krypties studentai gali gauti darbą pagal specialybę. Be to, baigusieji skandinavų filologiją uždirba apie 40 proc. daugiau negu anglų filologijos absolventai.

„Reikia valstybinio požiūrio. Dabar gali nutikti taip, kad kokia nors svarbi nišinė programa, jei dėstoma keliuose universitetuose, nė viename nesurinks reikiamo studentų skaičiaus, ir tokia universitetų konkurencija prives prie to, jog reikalinga studijų programa išnyks. Nesakau, kad Lietuvai nereikia filosofų, bet jų reikia tikrai nedaug. Filosofai dažniausiai dirba ne privačiame sektoriuje, tad jų poreikį valstybė gali suskaičiuoti. Tačiau kol ji palieka autonomiją aukštosioms mokykloms, tol nieko nebus. Problema dėl edukologų yra ta, kad jie nedirba pagal specialybę, nes prieš stodami studijuoti nelabai turi galimybių suprasti, koks tai darbas, kokie atlyginimai. Labai svarbu abiturientus kuo anksčiau supažindinti su norima studijuoti profesija, kad paskui galėtume į juos tinkamai investuoti“, – kalbėjo darbo rinkos ekspertas.

A. Francas atkreipė dėmesį, kad po penkerių-dešimt metų visos kompanijos bus IT kompanijos, nesvarbu, maisto, automobilių pramonės ar kitos srities. Tad jei nuo pradžios mokyklos nemokome IT specialybių, nesame pasirengę ir ateities iššūkiams, nors patys pradinukai tam pasirengę – visi žaidžia išmaniaisiais telefonais. „Jei mūsų mokymo sistema to nemoko, vadinasi, rengiame ateities bedarbius“, – pabrėžė A. Francas.

Absolventų karjeros stebėsenos įrankis spausti ČIA

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"