TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Eilės išnyko, nerimas liko

2006 12 02 0:00
Pastarąją savaitę Lietuvos ir Latvijos pasienyje vilkikai būdavo priversti laukti po 5-6 paras.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Pasienyje su Latvija vilkikų spūstis išsklaidyta. Tačiau kaimynų pažadus gavę Lietuvos politikai negarantuoja, kad ekstremali situacija nepasikartos.

Po pusantros savaitės užtrukusios įtampos vakar Lietuvos ir Latvijos pasienyje tvyrojo ramybė. Čia nebebuvo dalijama kareiviška košė, nesigirdėjo vairuotojų keiksnojimų, o šalikelėse nebestovėjo vilkstinės krovininių vilkikų.

Vežėjų asociacija "Linava" ragina dėl prastovų nuostolius patyrusius verslininkus pabusti iš letargo miego - skaičiuoti žalą ir reikalauti jos atlyginimo iš latvių.

Išlaisvinta ir Smėlynė

Paskutiniai eilių požymiai vakar apie 10 val. išnyko labiausiai per tą laiką užkimštame Smėlynės pasienio kontrolės punkte. Pastarąją savaitę čia vairuotojams sienos kirtimo laukti tekdavo ir po 5-6 paras. Kalviuose, Obeliuose ir Saločiuose eilės ištirpo dar ketvirtadienį.

Po pusantros savaitės krizės pagaliau į pasienio punktus grįžo įprastas darbo ritmas - palikta tik viena pasieniečių pamaina, atsisakyta papildomų pajėgų. Pasieniečiai viliasi, kad latviai nebekartos tokių "pokštų" - netaikys Europos Sąjungos viduje netaikomų sienos kirtimo ribojimų.

Latvijos politikai ir pareigūnai lietuvių pyktį bandė malšinti teiginiais, kad apribojimai buvo būtini, nes stichija sugadino kelių infrastruktūrą, be to, įtakos neva turėjęs Rygoje vykęs NATO viršūnių susitikimas, jam kelti saugumo reikalavimai. Tačiau šias priežastis neigė akivaizdūs faktai. Tad arčiausiai tiesos turbūt buvo vežėjai, tvirtinę, kad latviai užblokuodami mūsų sieną rūpinasi iš savo uostų į Rusiją keliaujančiais vilkikais.

Pasigedo lietuvių

Per šias vežėjams kraujo prigadinusias dienas pralaidumą per sieną geriausiai padidindavo į pasienį atvykstantys politikai.

Prieš keletą dienų eilės gerokai patrumpėjo laukiant prezidento Valdo Adamkaus apsilankymo. Paskutinę viešnagę į pasienį užvakar surengė Lietuvos ir Latvijos vidaus reikalų ministrai Raimondas Šukys ir Ivaras Godmanis. Jų kelionės tikslas buvo Latvijos ir Rusijos pasienis - Terechovo punktas. Mat Latvijos pareigūnų teigimu, riboti vilkikų įvažiavimą iš Lietuvos juos verčia milžiniškos eilės prie Rusijos sienos.

Šukys LŽ pasakojo ten pamatęs apie 6 km eilę - maždaug 560 krovininių automobilių. Ministro manymu, pagal iš Lietuvos vykstantį srautą transporto priemonių turėjo būti kur kas daugiau. "Paklausiau, kur jie dingo. Latvių prielaida - padidėjimas būna savaitgalio pabaigoje. Esą ne Rusijos piliečiai stengiasi išvengti laukimo poilsio dienomis Rusijos teritorijoje, verčiau palaukia Latvijoje", - pasakojo Šukys.

Jis prisipažino neturėjęs galimybių patikrinti, ar pagrįsta lietuvių verslininkų prielaida, kad Rusijos pasienyje įtampos dienomis apie 90 proc. laukiančiųjų buvo Latvijos vežėjai. "Buvo tamsu, netikrinau mašinų numerių, - sakė Šukys. - Latvių pateiktais duomenimis, eilėje buvo apie 40 proc. lietuvių".

Šokiruoti, bet mandagūs

Vežėjų bėdos pagal kompetenciją priklauso susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui.

Tiek jis, tiek incidento pasienyje klausimą koordinavęs Šukys sakė gavę iš latvių pažadą, kad ateityje tokie dalykai neturėtų pasikartoti. Tačiau 100 proc. patikėti neskubama. "Garantijų negaliu dalyti", - vienodai LŽ atsakė ir Šukys, ir Butkevičius.

Susisiekimo ministras viliasi, kad daugiau saugiklių suteiks Europos Komisija, ji kitą savaitę turi pateikti savo verdiktą. "Jei nebus reakcijos, kas gali garantuoti, kad tokia pati situacija nepasikartos po pusmečio ar po metų, - svarstė susisiekimo ministras. - Anksčiau niekas net nepagalvojo, kad toks atvejis įmanomas vieningoje ES valstybių rinkoje, bet, pasirodo, ne viską galima numatyti".

Ministrai vakar vengė kalbėti apie tikrąsias latvių blokados priežastis. Anot politikų, visas prielaidas pirmiausia reikia aiškintis ir problemas spręsti diplomatiniu būdu. Tačiau Butkevičius prisipažino netikintis plačiai pasklidusiu argumentu, kad eilės nusidriekė dėl Rygoje vykusio NATO susitikimo saugumo reikalavimų. "Kitoms šalims gali susidaryti įspūdis, kad Ryga nėra tinkama vieta tokiems susitikimams, jei sukeliama tiek papildomų problemų", - teigė Butkevičius.

Ragina nenutylėti žalos

EK išaiškinimo laukia ir toli gražu ramiai nesijaučiantys vežėjai. Pasienyje renkami duomenys, kiek laiko vairuotojai prastovėjo pasienyje, kokių nuostolių patyrė.

Tačiau "Linavos" viceprezidentas Jonas Grybauskas LŽ pripažino, kad pasienyje per porą savaičių pykčio pritvinkę verslininkai keistokai atlėgo. "Patys stebimės, kodėl vežėjai nelabai aktyviai teikia mums duomenis apie nuostolius", - sakė jis.

Anot jo, preliminariais skaičiavimais, viena para, sugaišta pasienyje, kiekvienam vežėjui atneša apie 250-280 eurų (860-960 litų) nuostolių.

Asociacija nusiteikusi kreiptis į atsakingas institucijas ir išieškoti iš Latvijos žalą, tačiau dar tiksliai nežino, kaip tai daryti. "Dar nebuvo tokio precedento, todėl konsultuojamės su teisininkais, klausėme ir valstybės institucijų patarimo", - sakė jis. Laukiama, ką trečiadienį pasakys EK.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"