TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Eitynės Kaune sutiktos antifašistiniais šūkiais

2014 02 16 16:05
J.Panka: "Keliame pilietiškumo ir demokratijos problemas" Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sekmadienį Kaune vyko Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos organizuotos eitynės, kurių dalyviai siekė paminėti Vasario 16-ąją ir atkreipti dėmesį į žemės pardavimo užsieniečiams klausimą.

Policijos duomenimis, jose dalyvavo apie 2 tūkst. dalyvių. Nors eitynes pasitiko protestuotojai, apsieita be incidentų.

Nuo Ramybės parko pajudėjusios eisenos dalyviai, skanduodami „Savo žemės neparduosim, Briuseliui nepasiduosim!“ ir kitus šūkius, praėjo visu miesto centru ir susirinko Rotušės aikštėje, kur renginį pabaigė kalbomis ir daina.

Visą kelią eiseną lydėjo žydų bendruomenės atstovai, teigę taip išreiškiantys nepasitenkinimą, o ties Kauno savivaldybe eiseną pasitiko kelios dešimtys protestuotojų, skandavusių antifašistinius šūkius.

„Tuo pačiu mes keliame pilietiškumo, demokratijos problemas, nes, kaip matome, jau daugiau kaip pusmetis vyksta diskusijos dėl referendumo, kuris nepraleidžiamas per Vyriausiąją rinkimų komisiją, taip pat dėl žemės pardavimo, dėl kitų klausimų. Tai tuo pačiu mes švęsdami norime atkreipti visuomenės dėmesį į tas dabarties Lietuvą kamuojančias problemas“, - prieš Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuojamas eitynes žurnalistams sakė J.Panka.

Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas prieš eitynes kalbėjo, kad jeigu eitynėmis siekiama parodyti norą išstoti iš ES, jis tam neprieštarauja ir nesikiša, tačiau jis išreiškė nepasitenkinimą plakatu su 1941 metų laikinosios Vyriausybės laikinojo vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atvaizdu.

„Pirmiausia, klausimas yra, dėl kokių priežasčių šie žmonės žygiuoja. Jei tai išstojimo iš ES klausimas, tai ne mūsų reikalas. Tai įdomus klausimas, teisinė problema ir ne mūsų rūpestis. Tačiau, jeigu pažiūrėsite, ten pamatysite plakatą su J.Ambrazevičiaus-Brazaičio atvaizdu - tai jau kita istorija, nes šis žmogus buvo Lietuvos Vyriausybės vadovu 1941 metų gruodį, palaikė Adolfą Hitlerį ir Trečiąjį reichą, palaikė žydų persekiojimą“, - žurnalistams Kaune sakė E.Zuroffas.

Pasak jo, žydų bendruomenės atstovai susirinko Kaune tiesiog tyliam protestui prieš eitynes.

Vienas garsiausių pasaulyje jidiš filologų Dovydas Kacas taip pat pareiškė, kad pagerbti J.Ambrazevičių-Brazaitį eitynių metu yra nepriimtina.

„Kauno žydai prieš karą šventė Vasario 16-ąją, kaip visų lietuvių laisvės dieną, tad labai liūdna matyti, kad šią dieną suteikiama garbė nacių marionetei J.Ambrazevičiui-Brazaičiui, kuris asmeniškai pasirašė, kad jo miesto žydai būtų išsiųsti į koncentracijos stovyklas“, - žurnalistams sakė D.Kacas.

Renginio organizatoriai Kauno policijai pasižadėjo užtikrinti dalyvių drausmę ir pasirūpinti, kad nekiltų nesklandumų bei nebūtų reaguojama į jokias galimas provokacijas. Policijos atstovų teigimu, šio pažado jie laikėsi ir noriai bendradarbiavo su pareigūnais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"