TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

EK tirs, ar Lietuva teisėtai riboja žemės įsigijimą

2015 03 26 14:12
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Komisija (EK) nagrinės, ar Lietuva nepadarė pažeidimų, apribojusi investicijas į žemės ūkio paskirties žemę.

EK ketvirtadienį nutarė oficialiai reikalauti, kad Lietuva ir dar trys valstybės - Bulgarija, Slovakija ir Vengrija - pateiktų paaiškinimus dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas.

Komisijos nuomone, valstybių įstatymuose yra nuostatų, kurias pagal ES teisę galima laikyti laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės ribojimu. Suvaržymai galimi, bet jie turi būti tinkamai pagrįsti ir atitikti nediskriminavimo bei proporcingumo principus. EK nuomone, dėl apribojimų investuotojai iš kitų ES valstybių narių gali būti diskriminuojami.

„Valstybėms narėms leidžiama nustatyti savo taisykles, kuriomis siekiama skatinti kaimo plėtrą, išsaugoti žemės ūkio paskirties žemę ir išvengti spekuliacinio spaudimo žemės kainoms, bet tai privalu daryti pagal ES teisę“, - rašoma EK pranešime spaudai.

Oficialus EK pranešimas – pirmasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas. Valstybės turi per du mėnesius pateikti Komisijai atsakymą - jeigu jis netenkintų, EK įpareigotų per du mėnesius pateikti informaciją apie priemones, kurių šalis ėmėsi. Jeigu valstybė narė toliau nesilaikytų ES reikalavimų, Komisija gali nuspręsti šį klausimą perduoti nagrinėti Europos Teisingumo Teismui.

Pernai gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Daugiau jos gali pirkti tik gyvulių augintojai, o konkretus kiekis priklauso nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Šiuo metu norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti jis gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Lietuvos žemės savininkų sąjunga kritikavo įstatymą ir sakė, kad jį reikia keisti, nes žemės gali įsigyti tik tie, kurie jau dabar ūkininkauja, o likę žmonės to padaryti negali, tad negali pradėti užsiimti ir ūkininkavimu.

Investuotojai ir nekilnojamojo turto analitikai teigė, kad apribojimai sustabdys prekybą žeme, nes norintieji ją parduoti sunkiai ras pirkėjų - žemę nupirkti pajėgios įmonės jau turi daugiau nei 500 hektarų, tad daugiau įsigyti negali.

Įstatymas priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsienio bendrovės ir tokiu būdu sužlugdys Lietuvos žemės ūkį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"