TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekologiškas maistas moksleiviams - tik kalbos

2013 10 29 4:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seime atgimstant diskusijai dėl moksleivių maitinimo ekologiškais vietos produktais, ekologinių ūkių savininkus vienijanti organizacija neslepia nusivylimo - valstybė atstūmė idėjos entuziastus ir jau dešimtmetį toliau kalbų nepažengia. Pirmoji mokiniams ekologiškų patiekalų pasiūliusi bendrovė taip pat netrykšta optimizmu, nes nemato paskatų toliau plėtoti šią verslo kryptį.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas iki gruodžio pradžios laukia Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos analizės bei siūlymų, kaip tobulinti teisės aktus įdiegiant ekologišką maitinimą mokyklose ir panaudojant šalies ekologinės gamybos ūkių potencialą.

„Gavę siūlymus svarstysime ir kiek įmanoma stengsimės, kad produktai vaikams maitinti būtų imami iš ekologinių vietos ūkių, - žadėjo idėjos autorė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. - Kalbame apie ekologiško ūkininkavimo skatinimą - žmonės ryžtųsi to imtis, jei turėtų rinką savo produkcijai. Teigiantiesiems, jog tai pernelyg brangu, galiu pasakyti, kad ne vien kaina galima viską pasverti."

Pirmosios moksleiviams ekologiškų patiekalų pasiūliusios bendrovės „Kretingos maistas“ juristas Vytautas Daržinskis mielai padiskutuotų su parlamentare apie ekologinį vaikų maitinimą. „Dabar plėsti šios verslo krypties tikrai nenorėtume, - sakė V.Daržinskis. - Pradėję maitinti vaikus ekologiškai, susidūrėme su žaliavų tiekimo problema, pertekliniais reikalavimais, kaip, pavyzdžiui, nurodymu, kad ekologiškos dešros, pieno ar kitų produktų negalima laikyti viename šaldytuve su neekologiškais gaminiais. Tokie pseudoreikalavimai lemia, kad siekis diegti ekologinį maitinimą praranda prasmę.“

Pinigų rasti galima

2013-uosius, paskelbtus Sveikatingumo metais, Lietuva pasitiko su nauju sveikatos apsaugos ministro patvirtintu vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašu. Pagal jį vaikams skirtus maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Vis dėlto šios rekomendacijos kol kas tėra popieriuje.

Kaip viena pagrindinių priežasčių, stabdančių ekologinio maitinimo ugdymo įstaigose diegimą, įvardijama finansinė valstybės ir šeimų situacija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai nemokamą maitinimą per mėnesį gavo vidutiniškai 128,5 tūkst. mokinių (apie 31 proc. visų moksleivių), 2013-ųjų pirmąjį pusmetį - 120 tūkst. mokinių.

Paklausta, ar finansinės problemos nesužlugdys ir naujos moksleivių ekologinio maitinimo iniciatyvos, D.Mikutienė pabrėžė, kad finansavimo klausimai priklausys nuo atsakingų institucijų politikams pateiktų siūlymų. „Kol jų neturiu, labai sunku atsakyti. Be to, yra tam tikros rėmimo galimybės. Europoje tokiems dalykams skiriama lėšų, tik reikia mokėti jas pasiimti. Sveikatos reikalų komitete iškėlėme idėją. Jei pradėsime kalbėti dabar, gal po kelerių metų pavyks ką nors padaryti“, - aiškino ji.

K.Starkevičius mano, kad pereiti prie ekologiško valgiaraščio mokyklose valstybei per brangu. /LŽ archyvo nuotrauka

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius apie ekologinį vaikų maitinimą kalbantiems kolegoms siūlė „grįžti į realybę“ ir atsižvelgti į valstybės materialinę padėtį. „Ekologiški produktai, jeigu jie tikri, yra gerokai brangesni nei kiti. Įdiegus ekologinį maitinimą, patiekalų sąmata padidėtų gal šešis kartus. Mūsų valstybė tikrai nepajėgi dengti bent dalies tokios kainos. Turime būti realistai. Šiandien nematau galimybės, kad atsirastų tiek pinigų, jog galėtume maitinti vaikus tik ekologiškai“, - dėstė politikas.

K.Starkevičiaus manymu, kur kas realiau būtų skatinti mokinių maitinimą Lietuvos ūkininkų išaugintais produktais. „Tai būtų įmanoma, jei negaliotų tokios griežtos centralizuotų pirkimų taisyklės. Juk šiuo metu konkursus laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Todėl vaikai ir maitinami dešrelėmis, kuriose nėra mėsos. Sveikinu savivaldybes, nenuėjusias centralizuoto maisto tiekimo keliu ir išsaugojusias mokyklose valgyklas, gaminančias maistą vietose. Tokios valgyklos gal ir galėtų iš vietinių ūkininkų nusipirkti produktų“, - svarstė jis.

Susiduria su problemomis

Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos - vienos pirmųjų, kurios moksleiviai gali skanauti ekologiško maisto, - direktorė Regina Razmienė pasakojo, kad bendrovė „Kretingos maistas“ kasdien patiekia bent 2 iš 15 sertifikuotų patiekalų. Ugdymo įstaigoje siūloma ekologiškos miežinės, grikių, avižų dribsnių košės, kopūstų, Pekino kopūstų, burokėlių salotų, barščių su šviežiais kopūstais, daržovių, grikių sriubos, melisų, čiobrelių, ramunėlių arbatos. Šių patiekalų kainos - šiek tiek didesnės, nei pagamintų iš paprastų produktų. Arbata kainuoja 55 centus, šviežių kopūstų salotos - 1,3 lito, Pekino kopūstų - apie 2,5 lito.

„Ekologiškus patiekalus labiau perka mokytojai. Į moksleivių, gaunančių nemokamą maitinimą, valgiaraštį tokių gaminių neįtraukta. Pagalvokite: mokykloje mokosi 450 vaikų, apie 200 jų valgo nemokamai. Nematau, kad moksleiviai labai pultų prie ekologiškų patiekalų", - kalbėjo direktorė.

D.Mikutienė: "Kalbame apie ekologiško ūkininkavimo skatinimą - žmonės ryžtųsi jo imtis, jei turėtų rinką savo produkcijai." /LŽ archyvo nuotrauka

„Kretingos maisto“, įdiegusio specialią liniją moksleiviams maitinti, juristas V.Daržinskis neslėpė, kad priėmusi šį sprendimą bendrovė susidūrė net su keliomis problemomis. „Pagrindinė jų - Lietuvos rinka nepasirengusi ir neturi tiek produktų bei jų įvairovės, kad galėtų būti diegiamas visavertis ekologiškas maitinimas. Kitas dalykas - ekologiškos žaliavos gerokai brangesnės, palyginti su paprastomis, ir tai lemia galutinę kainą. Apie 30-40 proc. Lietuvos moksleivių gauna nemokamą maitinimą. Tai žinant negalima sakyti, kad vaikai būtų itin susidomėję būtent ekologiniu maitinimu“, - pabrėžė jis.

Anot „Kretingos maisto“ juristo, diegti ekologinį maitinimą ugdymo įstaigose pasirengusius verslininkus labiausiai slegia daugybė reikalavimų, taikomų tik šioje srityje, draudimai tiesiogiai, be tarpininkų, įsigyti produktus ir panašūs dalykai. „Suprantu, kai ekologiška produkcija vežama parduoti į turgų. Ten užtenka prekybos leidimo. Kai produktai skiriami vaikams maitinti, staiga prireikia daugybės leidimų, patikros, sertifikatų. Be to, patys neturime teisės vežti temperatūrinio režimo reikalaujančių produktų (pieno, mėsos, kitų). Juos pristato specializuota įmonė, gavusi atitinkamus leidimus. Ūkininkas, papjovęs paršiuką, taip pat negali jo tiesiai atvežti mums: turi patiekti skerdieną, prieš tai pasirūpinęs visomis pažymomis“, - aiškino V.Daržinskis.

Žemdirbiai jaučiasi apleisti

Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vyresnioji specialistė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narė Edita Karbauskienė įsitikinusi, kad rimtai strategiškai padirbėjus būtų įmanoma mokyklose įdiegti ekologinį maitinimą. „Tačiau nutekėjo per daug laiko, praradome didesnes galimybes, turėtas dar prieš penkerius metus. Ekologiškai ūkininkaujančių žmonių mažėja. Potencialūs daržovių, vaisių augintojai per tiek metų baigia išnykti, nes jų beveik niekam nereikėjo“, - tvirtino specialistė.

Lietuvos vaikus rekomenduojama maitinti ekologiškais produktais, bet jie sunkiai skinasi kelią į mokyklas. /LŽ archyvo nuotrauka

Pasak E.Karbauskienės, šiais metais ekologiškų daržovių plotai Lietuvoje užėmė vos 60, o sodų - kelis šimtus hektarų. Žemdirbiai traukiasi iš ekologijos, neria į sritis, žadančias realias pajamas. "Technologijos, parama, sertifikavimas - visi tie dalykai žemės ūkyje lyg ir sutvarkyti, tačiau realizacijos, vartojimo ir perdirbimo skatinimo politika neveikia. Valstybė metė ekologijai daug biudžeto lėšų, rėmė ūkininkus, bet nepagalvojo, kad tie pinigai iš tikrųjų nutekėjo į kitų šalių mokyklas, darželius, perdirbimo įmones. Nepasilikome sukurtos vertės Lietuvoje: nei perdirbame įmonėse, nei maitiname vaikus darželiuose ir mokyklose. Lietuvoje nėra ekologiškos produkcijos vartojimo skatinimo politikos, nėra ir tokios produkcijos poreikio“, - apgailestavo pašnekovė.

Specialistės teigimu, kalbėti, kad ekologiški produktai būtų gerokai brangesni, neteisinga. „Pavyzdžiui, pienas. Jis šiuo metu parduodamas ta pačia kaina kaip ir neekologiškas, mėsa - taip pat. Kiaušiniai kainuoja 6-7 litus. Nemanau, kad jie galėtų pabranginti patiekalą šešis kartus. Tačiau maitinti vaikus ekologiškai reikia pasirengti. Ekologinis ūkininkavimas ir gamyba negali vykti atskirai nuo vartojimo. Jei atsirastų nuolatinių pirkėjų, mokančių normalią kainą, jei ūkininkas galėtų planuoti savo ateitį šioje srityje, galima būtų pagalvoti apie ekologinį maitinimą mokyklose“, - tvirtino E.Karbauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"