TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekonomiką apėmusiam virusui yra priešnuodžių

2012 07 10 5:55

Pasaulio banko instituto buvęs vadovas Danielis Kaufmannas perspėja - vis labiau ryškėjantys Europos ekonomikos nuosmukio ženklai liudija, kad antrosios krizės bangos mūsų krašte neišvengsime. Tačiau po kelerių metų Lietuva galėtų grįžti į klestėjimo kelią.

Vašingtone įsikūrusioje vienoje seniausių Amerikos idėjų kalvių - "The Brookings Institution" - ekspertu dirbantis ir pirmą kartą Lietuvoje viešintis D.Kaufmannas antikūnais ekonomiką apsėdusiu virusu vadina stiprias Europos Sąjungos (ES) demokratines ir makroekonomines institucijas.

"Reikia ne tik gerai atlikti namų darbus makroekonomikos srityje, bet ir sutvarkyti institucijų valdymą, kovoti su korupcija. Šis nuosmukis prasidėjo Graikijoje, jos institucijose korupcija buvo plačiai išsikerojusi. Ispanijoje korupcija pažeidė bankinę sistemą", - pabrėžė jis.

Apie Rytų Europos regiono valstybių progresą kovojant su korupcija, ateityje laukiančius iššūkius, naująją krizės bangą ir priešnuodžius jai - "Lietuvos žinių" interviu su Danieliu Kaufmannu.

Pirmaujančiųjų neaplenksime

- Kokį įspūdį Jums, kaip antikorupcijos specialistui, palieka Rytų Europos regiono valstybių, tarp jų - ir Lietuvos, pažanga kovojant su korupcija nuo tada, kai nebeliko Sovietų Sąjungos?

- Atsakyti vienareikšmiškai neįmanoma. Jeigu remtumėmės stiklinės metafora, tektų spręsti dilemą - stiklinė iki pusės pilna ar iki pusės tuščia. Kalbant apie puspilnę stiklinę, didžiuliu laimėjimu galima laikyti vis labiau įsigalinčią demokratiją daugelyje posovietinio bloko šalių. Deja, ne visose. Sėkmingai kovai su korupcija itin svarbios rinkimų, žodžio, minties, tikėjimo ir spaudos laisvės. Šalis, kuriose šios laisvės įsišaknijo, galima laikyti ne Vidurio ar Rytų Europos, o naujosios Europos dalimi.

Kita vertus, stiklinė pustuštė. Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) buvo galima stebėti dedamas pastangas ir didžiulį progresą, tačiau vėliau jis tapo nebe toks smarkus, įsivyravo stagnacija. Tarp 212 pasaulio šalių pagal korupcijos parametrą Lietuva pastaraisiais metais užima 65-70 vietą. Tai geresnis rezultatas nei vidurkis. Bet ar tikrai jūsų šalį jis turėtų tenkinti? Nesate nei trisdešimtuke, nei keturiasdešimtuke. Tokių šalių kaip Suomija, Danija, Naujoji Zelandija Lietuva kol kas nepajėgi aplenkti. Kad jas pasivytumėte, turi praeiti nemažai laiko, pasikeisti kartos. Vieta trisdešimtuke yra iššūkis. Panaši situacija daugelyje valstybių. Su korupcija kiek sėkmingiau nei Lietuva tvarkosi Estija, Slovėnija, o, pavyzdžiui, Rusija, Ukraina, Baltarusija turi gerokai daugiau problemų.

- Kokios didžiausios mūsų regiono šalių problemos, kurių išspręsti kol kas nepavyksta?

- Šalims labai svarbu turėti stiprių vietos ekspertų, kurie galėtų diagnozuoti problemas iš vidaus. Nepakanka, kad atvyktų užsienio ekspertas ir atliktų problemų apibendrinimą. Kai kuriose valstybėse didžiulė korupcija klesti teisminėje sistemoje, kitose valstybėse - viešųjų pirkimų srityje. Niekam, net ir mums, situaciją Lietuvoje stebintiems iš šalies, nėra paslaptis, kad daug neaiškumų ir prieštaringų pirkimų būta dėl Ignalinos atominės jėgainės uždarymo, kitų didesnės apimties projektų. Kita vis dar vyraujanti korupcijos forma - nepotizmas, protegavimas paaukštinant pareigas, skiriant atlyginimą, priimant į darbą valstybės tarnyboje. Kartais, ypač mažesnėse šalyse, tai yra įprastas dalykas, nes įtakingi asmenys turi daug pažinčių, visi vieni kitus pažįsta. Šie ir kiti iššūkiai dabar nėra iš esmės aptarti. Valstybėse įsigali oligarchai, kurie turi didžiulę įtaką šalių ekonomikai ir politikai, gali išsireikalauti palankių įstatymų. Šios problemos regione kol kas nėra deramai identifikuotos. Kaip minėjau, Lietuvai reikalingi stiprūs antikorupcijos specialistai, kurie galėtų tai daryti.

- Korupcija - nuolat kintantis ir naujų formų įgaunantis reiškinys. Kokie iššūkiai mūsų gali laukti ateityje?

- Niekada nevalia nuvertinti korumpuotų asmenų sumanumo. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria su korupcija kovojančios institucijos, yra tas, kad susitelkus į vieną sritį korupcija netikėtai gali įsigalėti ten, kur jos anksčiau nebuvo. Antikorupcijos strategija ir remiasi tuo, kad metamos didžiulės pajėgos į "pažeistas" sritis, tačiau drauge negalima nuleisti akių nuo dalykų, kur korupcijos ligi tol nebuvo. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Afrikoje šiuo metu vis labiau įsigali narkotikų karteliai, driekiasi ištisi prekybos svaigalais keliai. Šito prieš du dešimtmečius niekas nesitikėjo. Tad kovojant su korupcija labai svarbu domėtis situacija kaimynų valstybėse. Ypač tose, kuriose vis didesnę įtaką įgyja nusikalstamo pasaulio veikėjai. Plečiantis mafijos grupuotėms nuolat dairomasi naujų narių šalyse kaimynėse.

Ekonomika negrius

- 2008 metai Europos ekonomikai buvo nelengvi. Ekonomistai ir politikai mūsų krašte dabar prabilo apie antrąją krizės bangą. Kas turi tam įtakos?

- Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos, kaip ir likusios Europos, ekonomika išvengs griūties. Būsimo nuosmukio ženklai pamažu ryškėja. Europos laukia nauji iššūkiai. Tačiau Bendrija turi labai stiprias demokratines ir makroekonomines institucijas, kurios sėkmingai veikia jau ilgą laiką. Vaizdžiai tariant, ekonomika užsikrėtė virusu, tačiau tuo pačiu metu turi ir antikūnų, kurie sėkmingai su juo kovoja. Esu įsitikinęs, kad per trumpą laikotarpį problemų išvengti nepavyks, tačiau pasirinkus teisingas makroekonomines priemones, susitarus dėl kai kurių valstybių gelbėjimo, artimiausių 5-10 metų perspektyvos kur kas šviesesnės. Tad nėra jokių priežasčių, kodėl po sudėtingo laikotarpio Lietuva negalėtų grįžti į augimo kelią. Svarbiausia yra ne tik gerai atlikti namų darbus makroekonomikos srityje, bet ir sutvarkyti institucijų valdymą, sėkmingai kovoti su korupcijos apraiškomis. Šis nuosmukis prasidėjo Graikijoje, jos institucijose korupcija buvo plačiai išsikerojusi. Ispanijoje korupcija labiausiai pažeidė bankinę sistemą. Taigi ne mažiau nei sėkminga makroekonominė politika svarbi ir išvystyta antikorupcinė sistema.

- Kaip būtent ekonomikos krizės veikia korupciją ir su ja kovojančių institucijų darbą?

- Viena vertus, užklupus ekonomikos sunkmečiui žmonės atlaidžiau žiūri į įstatymų draudžiamą veiklą, nes tampa labiau susirūpinę savo finansine gerove. Tačiau esant nuosmukiui vyksta ir kiti du svarbūs procesai. Tokiu metu kai kuriose šalyse sustiprėja nacionalinis solidarumas. Žmonės noriai sutinka sunkiau dirbti, kad padidėtų valstybės pajamos ir ji lengviau išbristų iš ekonomikos krizės. Puikus pavyzdys - prieš dvidešimtmetį nusilpusi Pietų Korėjos ekonomika. Tuomet, kad išgelbėtų valstybę, žmonės net aukojo auksinius papuošalus. Kitas geras dalykas, kad į valdžią gerokai lengviau ateina už reformas pasisakančios vyriausybės. Tai palankus metas vykdyti valdymo reformas, pertvarkyti institucijas, sustiprinti antikorupcinę sistemą. Ekonomikos klestėjimo periodu žmonės tiesiog nepateisintų jokių kardinalesnių priemonių.

Ideologija korupcijos nelemia

- Tačiau iš ekonomikos nuosmukio brendame su didžiuliais socialiniais nuostoliais - sumažinti atlyginimai, pensijos, sunkiai mažėja nedarbas, skurdas, emigracija. Ar tai nedidina pačios krizės?

- Tokiu metu socialiniai nuostoliai yra beveik neišvengiami. Tačiau esama mito, kad ekonomikos sunkmečiu korupcija įsigali tarp skurdžiau gyvenančių, darbą praradusių žmonių. Korupcija išsikeroja aukštesniuose sluoksniuose, tarp asmenų, kurie užima gerai mokamus postus, o per korupciją gauna dešimteriopą naudą. Mitas, kad korupcija atsiranda dėl skurstančių žmonių. Ekonomikos sunkmečiu patiriami milžiniški socialiniai nuostoliai, tačiau tai jokiu būdu nelemia korupcijos lygio.

- Kai kurie ekonomistai teigia, kad Baltijos šalys tapo pavyzdžiu visai Europai, kaip kovoti su iššūkiais. Ar tai vyriausybių nuopelnas?

- Kadangi makroekonominius sprendimus turi priimti vyriausybė, jai taip pat tenka daug nuopelnų. Įdomu, kad Lietuva užima maždaug 70 poziciją pagal korupcijos parametrą, tačiau pagal valdžios makroekonomikos valdymo efektyvumą jūsų šalis yra kur kas aukščiau - pirmajame valstybių penkiasdešimtuke.

- Su ekonomikos iššūkiais susidūrusi Prancūzija išsirinko prezidentą socialistą. Prognozuojama, kad Lietuvos Vyriausybė po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų veikiausiai taip pat bus kairiosios krypties. Ko tikėtis iš šios krypties politikų?

- Panašiu klausimu yra tekę Havanoje skaityti paskaitą apie tai, koks ryšys sieja valdžios ideologiją ir korupcijos lygį. Tačiau koreliacija nulinė. Kairiosios krypties politikai tikrai nėra labiau korumpuoti nei kitos krypties politikai. Visame pasaulyje man taip ir nepavyko rasti įrodymų, kad ideologija kaip nors veikia korupcijos lygį.

Mano šalyje, Čilėje, autoritarinis Augusto Pinocheto režimas buvo kraštutinai dešinysis. Ir korupcija tuo metu buvo aukščiausio lygio. Tačiau režimas korumpuotas buvo ne todėl, kad buvo dešinysis, o dėl to, kad jis buvo nedemokratinis. Tad kai žvelgiame į institucijas, į visuomenę, į jos lyderius, ideologija ir korupcija nieko bendra neturi. Žinoma, tol, kol yra demokratija. Jeigu pažiūrėsime į Sovietų Sąjungos socializmą, tai jau kita istorija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"