TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekonomikai – išorės ir vidaus iššūkiai

2013 07 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys įžvelgia kelias grėsmes Lietuvos ekonomikai: kad padėtis svarbiausiose mūsų eksporto rinkose nedžiugina ir kad vidaus vartojimas stagnuoja.

- Lietuvos banko duomenimis, pernai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į mūsų šalį buvo daugiau kaip trečdaliu – iš viso 1,3 mlrd. litų – mažesnis nei 2011 metais. Kas, jūsų nuomone, tai lėmė?

- TUI apima gryno lauko investicijas, kurios ateina į gamybos objektus ar paslaugų centrus, taip pat reinvesticijas ar lėšas, investuojamas į veikiančių įmonių įstatinį kapitalą bei kitus finansinius instrumentus, tokius kaip susijusių įmonių paskolos ir pan. Investicijos priklauso nuo ekonomikos ciklų, nuo to, ar įmonės pasiima dividendus.

Pagal gryno lauko investicijas Lietuva, mano žiniomis, praėjusiais metais buvo viena iš pasaulio lyderių – regis, užėmė 5 vietą.

- Kas trukdo pritraukti į Lietuvą daugiau užsienio investicijų?

- Jeigu kalbėtume apie TUI, pirmiausia turėtų būti aiškesnė bendra valstybės politika šioje srityje. Šiandien nėra aiškios valstybinės strategijos, kokioms sritims labiausiai trūksta investicijų, kaip jas esame pasirengę remti ir kokių pajėgumų – tiek finansinių, tiek intelektinių – reikia, kad jų daugėtų.

Jei pažvelgtume į tarptautinę patirtį, man pavyzdys visą laiką buvo Izraelis. Iš atsilikusios šalies, kurios pagrindinė eksporto prekė buvo apelsinai, Izraelis tapo viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Sėkmės raktas - kelios labai rimtos programos. Viena jų buvo verslumo skatinimas, bandymas įdiegti visuomenėje verslumo dvasią. Antras dalykas – strategija, kaip pritraukti TUI. Izraelis įsipareigojo didele dalimi prisidėti prie investicinių projektų, ypač aukštųjų technologijų srityje. Kai į šalį atėjo kompanija „Intel“, bendra investicijų suma siekė 1,8 mlrd. JAV dolerių, o valstybė prisidėjo 600 mln. JAV dolerių. Maža to, skaičiuodamas investicijas į tokius projektus, Izraelis savo indėlį grindžia tam tikru atsiperkamumu per mokesčius. Per 4-5 metus investuotos lėšos grįžta į biudžetą kaip pajamų, pelno ir kiti mokesčiai. Tokia politika padėjo Izraeliui pritraukti didžiules investicijas. "Intel" iš paskos į Haifą atėjo „Microsoft“, „Google“ ir kitos kompanijos.

Šiandien kalbame apie didelį nedarbą regionuose. Kaip Izraelis sprendė šį klausimą? Visoms investicijoms, plaukiančioms į labiausiai atsilikusius ar problemiškiausius regionus, taikomas didesnis valstybės paramos koeficientas. Man regis, ir Lietuvoje būtų reikalingas įstatymas, numatantis, kaip turėtume remti aukštųjų technologijų investicijas ir investicijas į regionus.

- Prie eurą įsivedusios Estijos kitąmet prisidės Latvija. Kaip tai atsilieps mūsų šaliai?

- Jeigu įstosime į euro zoną po metų, ekonomiškai tai niekaip mums neatsilieps. Kita kalba, jei kitąmet neįsivestume euro, o tokią riziką, matydami šios Vyriausybės polinkį leisti pinigus, ypač neuždirbtus, įžvelgiame.

Noriu pasakyti, kad ir šiandien turime tą patį eurą per pastovų lito ir euro kursą. Tačiau neturime naudos, kurią ši valiuta duoda. Nauda pirmiausia būtų ta, kad įsivedę eurą galėtume kur kas pigiau skolintis. Tai būtų nemažas laimėjimas, nes pigiau kainuotų administruoti skolą. Verslui, kuris daugiau kaip 50 proc. produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungą (ES), taptų paprastesnės valiutos konvertavimo ir kitos finansinės operacijos, daug greičiau „vaikščiotų“ pavedimai. Be to, euras prisidėtų prie šalies patrauklumo didinimo. Eurą įsivedusi valstybė atrodo patikimesnė.

- Kokie didžiausi iššūkiai artimiausiu metu laukia Lietuvos ekonomikos?

- Pirmiausia privalome matyti, kas vyksta aplinkui. Yra keli procesai, galintys turėti neigiamos įtakos Lietuvos padėčiai užsienio rinkose. Dabar daugiausia augame vien eksporto sąskaita.

Kalbant apie ES, bent jau man didžiausią nerimą kelia Prancūzijos vykdoma ekonominė politika, tiksliau – jos nebuvimas, nenoras imtis būtinų reformų. Per 1-2 metus tai atsilieps, šaliai iškils sunkių problemų. Prancūzija yra viena didžiausių Vokietijos eksporto rinkų, tad nereikia tikėtis, kad Vokietija ir kitos valstybės dėl to nenukentės.

Lietuvos iššūkis yra niekaip neatsigaunanti vidaus rinka. Vidaus vartojimas po krizės šiek tiek pagerėjo, bet didėja vangiai. Žmonės pasimokė iš sunkmečio, todėl labai atsargiai leidžia pinigus, o indėliai bankuose didėja aritmetine progresija. Tai rodo, kad vidaus ekonomika galėtų suktis daug greičiau.

Per mažos ir investicijos. Matome, jog statybos indeksai šiemet krinta – statybos darbų Lietuvoje mažėja, investicijų nepakanka. Čia, mano nuomone, veiksmų galėtų imtis ir Lietuvos bankas, šiek tiek palengvindamas bankų skolinimo politiką: galbūt sumažindamas į gyvenamąjį plotą investuojamų nuosavų lėšų dydį ar privalomuosius bankų rezervus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"