TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekonominės problemos grėsmių saugumui nekelia

2013 09 21 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įtampai dėl Lietuvos krovinių įvežimo Rusijos pasienyje neslūgstant, aukščiausi šalies pareigūnai dar nemato būtinybės šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

Klausimas, ar susidariusios situacijos, kai dėl Rusijos pradėtos Lietuvos vežėjams taikyti išskirtinai griežtos patikros procedūros jau dvi savaitės nemažėja mūsų šalies vežėjų eilės pasienyje, nagrinėti neturėtų imtis VGT, pirmininkaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, buvo iškeltas dar šią savaitę vykusiame valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje. Kiek anksčiau opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis viešai siūlė, kad ši institucija, kurioje svarstomi strateginiai šalies saugumo užtikrinimo klausimai, galėtų aptarti Lietuvos galvos skausmu tapusių derybų su "Gazprom" eigą.

„Konkreti artimiausio Valstybės gynimo tarybos posėdžio data kol kas nenumatyta“, - nurodoma LŽ pateiktame prezidentės spaudos tarnybos atsakyme.

Pasigenda posėdžių

VGT, kurią sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei kariuomenės vadas, svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais. Esant reikalui, į VGT posėdžius gali būti kviečiami ir kiti pareigūnai – anksčiau tokiose uždaruose pasitarimuose dažnai dalyvaudavo Valstybės saugumo departamento vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

Įstatymas numato, kad VGT posėdžiai turėtų būti reguliarūs – šalies prezidento šaukiami „paprastai vieną kartą per mėnesį“. Kaip LŽ nurodė prezidentės D.Grybauskaitės spaudos taryba, šiemet VGT apsvarstė ir priėmė 2 nutarimus: dėl pritarimo principinės kariuomenės struktūros 2014 metais bei planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2019-aisiais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinio skaičiaus ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2014 metais ir 2019 metais patvirtinimo įstatymo projektui bei atskirą nutarimą dėl Lietuvos oro erdvės stebėjimo užtikrinimo.

„Nei anksčiau prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus, nei kiti VGT beveik nekviečia. Pagal įstatymą, taryba turi rinktis kas mėnesį, o paprastai ji sukviečiama gal kelis kartus per metus“, - stebėjosi buvęs Seimo pirmininkas, parlamentinio NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis LŽ teigė šiemet į tarybos posėdžius nebuvęs kviestas.

„Tai labai rimta institucija, ir nežinau, kodėl ji šaukiama retai. Aišku, susirinkimų dažnumą turėtų lemti poreikis, bet, manau, valstybėje yra nemažai rimtų klausimų, dėl kurių būtų galima pasitarti. Bet, žinote, ta institucija priklauso nuo prezidento valios, jo poreikis šiuo atveju turėtų būti svarbiausias – reikia jam to pasitarimo ar nereikia“, - kalbėjo politikas.

Susitvarko patys

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, anksčiau nesėkmingai raginęs šalies vadovus VGT nagrinėti emigracijos iš Lietuvos problemą, svarsto, kad ši institucija galėtų aptarti ir kitus aktualius klausimus, pavyzdžiui, eilių pasienyje.

„Valstybė turi ginti savo piliečius. Valdančiosios koalicijos taryboje kėliau klausimą dėl situacijos Rusijos pasienyje. Buvo paaiškinta, kad daroma viskas, kad klausimas būtų išsspręstas, bet kol kas jis nejuda. Bet ar padėtis pasiekė tokį lygį, kad klausimo jau turėtų imtis VGT, manau, turėtų nuspręsti daugiau informacijos turintys žmonės – tiek prezidentė, tiek premjeras“, - svarstė R.Paksas.

VGT posėdžiuose dalyvaujantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, kad Lietuvos ir Rusijos pasienyje kylančias problemas reikia spręsti Vyriausybės lygiu derantis su kaimynais. „Kylančias problemas bandome derinti ir kiek reikia klausimus sprendžiame. Manau, kol kas didesniam Valstybės gynimo tarybos posėdžių dažniui nėra būtinumo“, - aiškino jis.

Valdžių pasidalijimas

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkas Jurgis Razma įsitikinęs, kad į ekonominius klausimus – problemas pasienyje, derybas dėl dujų kainų ir panašius, priklausančius Vyriausybės kompetencijai, VGT kištis neturėtų.

„Būtų nenormalu, jei Valstybės gynimo taryba pradėtų aktyviai posėdžiauti, nagrinėdama tik Vyriausybės kompetencijai priskirtas temas. Tai gal net būtų konstitucinio valdžių galių pasiskirstymo pažeidimas“, - LŽ sakė konservatorius.

Dar 2007 metais J.Razma, pasipiktinęs pernelyg išplėstomis VGT kompetencijos ribomis, Seimui siūlė jas aiškiau apibrėžti. Tuo metu politikas neslėpė, kad projekto atsiradimą paskatino tuo metu vykę VGT posėdžiai, kuriuose buvo aptarinėjama tuomečio Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus pateikta informacija Seimui.

Politologas Tomas Janeliūnas problemos dėl VGT posėdžių dažnumo neįžvelgia.“Valstybės gynimo tarybos posėdžiai rengiami, kai tikrai reikia suderinti strateginę politiką vienu ar kitu klausimu, pasiskirstyti funkcijas ir panašiai. Nors įstatyme minimas posėdžiavimas „kartą per mėnesį“, periodiškumas kaip tik gali sumažinti tarybos prasmę ir svorį, jeigu, nesant ypatingo poreikio, posėdžiai būtų rengiami „iš reikalo“, o ne iškilus problemai“, - kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"