TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Ekrano" žlugimas: netektis Panevėžiui ir Lietuvai

2006 04 27 0:00
"Panevėžio balso" nuotrauka

Įmonės savininkų ambicijos paversti "Ekrano" kineskopų gamybos lydere Europoje nepasitvirtino.

"Ekrano" vadovai, dar taip neseniai ketinę gamyklą paversti kineskopų gamybos lydere Europoje, supasavo. Balandžio 20-ąją šiai įmonei iškelta bankroto byla. Teigiama, kad koją "Ekranui" pakišo Azijos elektronikos pramonė, kurios pagaminti ir po pasaulį platinami kineskopai gerokai pigesni už gaminamus Aukštaitijos sostinėje. Tačiau sklando ir tokia nuomonė, kad kineskopų gamyba Lietuvoje sugniuždyta sąmoningai, ir tai padarė ne kas kitas, o didžiąją įmonės akcijų dalį įsigijęs turkų kilmės pilietis. Esą taip jis pašalino vieną iš kliūčių, trukdžiusių Azijos kineskopams pasiekti Europą.

Direktorius išsikraustė

Sustojus "Ekranui", darbo neteko per keturis tūkstančius panevėžiečių. Atleidimo lapeliai jiems neįteikti todėl, kad įmonė neturi pinigų išeitinėms kompensacijoms sumokėti. Tikimasi, kad su žmonėmis atsiskaitys jau nebe dabartinė įmonės vadovybė, o žmogus, kurį teismas paskyrė "Ekrano" administratoriumi. Oficialiai šio žmogaus pavardė neminima, tačiau ekraniečiams pavyko išsiaiškinti, kad tai jau kelių Panevėžio pramonės įmonių likvidavimo patirtį turintis Laisvutis Survila. Dėl to, kad Survilai pradėjus tvarkyti "Ekrano" reikalus pirmas šioje įmonėje neteks darbo, neabejoja dabartinis šios įmonės vadovas Eimutis Žvybas. Žurnalistams jis prisipažino jau suskubęs iš "Ekrano" į namus parsigabenti darbovietėje sukauptas asmenines knygas ir suvenyrus. Matyt, suvenyrų būta nemažai, nes šios įmonės žmonės jau buvo bepradedą kalbėti, kad vadovai išsivežioja gamyklos turtą. Kitiems ekraniečiams duris į gamyklą užvertos - žmonės skundėsi negalį pasiimti įmonėje likusių jiems priklausančių daiktų ir neapdairiai paliktų dokumentų.

Nei pririšti, nei paleisti

LŽ kalbinti bankrutuojančio "Ekrano" darbuotojai sakė susidūrę su nežinia. Žmonės užsiminė apie žlugusius atostogų planus, jie svarstė, kad jau negalės vaikų išleisti į mokslus ar ekskursijas. Daugelis pripažino, kad dirbdami didžiulėje įmonėje jautėsi turį daugiau socialinių garantijų, nei tie panevėžiečiai, kurie sukasi smulkiajame versle. Ne vienas pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad darbas "Ekrane" šiek tiek priminė sovietmetį, nes žmonės čia buvo aprengiami, apaunami ir net į ekskursijas nuvežami.

"Dirbome nelyginant šiltnamio sąlygomis, todėl neabejoju, kad nuėjus į bet kurį kitą darbą bus tikrai sunku", - sakė optikos cecho montuotoja-vakuumininkė Rasa Šnirienė. Tačiau moteris pabrėžė, kad darbas "Ekrane" kievienam jo darbuotojui tapo išties gera darbo drausmės ir įgūdžių mokykla. Todėl, pasak jos, šioje įmonėje dirbę žmonės visur kitur pritampa nesunkiai.

Pasigenda informacijos

Inžinierius mechanikas Vidas Vilutis teigė, kad tokia nežinomybė jam nemaloniausia. "Informacijos apie savo įmonę tikrai mažai turime. Žinome tik tiek, kiek parašo laikraščiai. O šiaip gamykla uždaryta, saugoma, negalime netgi į ją įeiti. Tiesa, atrakintas vestibiulis, jame darbuojasi darbo biržos konsultantės", - teigė Vilutis. Vyriškis sakė gyvenantis viltimi, kad "Ekranas" sulauks investuotojų. Tačiau, jo manymu, be rudens pirkėjų tikrai neatsiras, tad gavus išeitinę pašalpą reikės ieškotis darbo.

Pasidomėjus, kada "Ekrano" darbuotojai pajuto įmonės nuosmukį, Vilutis teigė: "Savotiškas "slogavimas" prasidėdavo kiekvieną pavasarį: pasigirsdavo apie įmonės skolas, būdavo prastovų. Tačiau vis tikėjome, kad gamykla - didžiulis dinozauras, kuriam nelemta greitai numirti. Pasirodo, klydome". Vilutis sakė neabejojantis, kad "Ekraną" parklupdė Azijos kineskopų gamintojai. Mat tose šalyje kineskopų gamyba yra dotuojama valstybės, todėl jų kaina gerokai mažesnė už Lietuvoje pagamintų. Inžinieriaus teigimu, jei Panevėžyje pagaminti kineskopai būtų brangesni vos 25 litais (6-8 eurais), "Ekranas" nebūtų patyręs bankroto. "Mūsų gamykla yra pajėgi per mėnesį pagaminti iki 700 tūkstančių kineskopų. Mes pagamindavome maždaug po 400 tūkstančių ir juos pardavę patirdavome bemaž 18 milijonų litų nuostolių. Taip atsitiko todėl, kad energetikos kainos nuolat didėjo, o kineskopų - krito", - teigė Vilutis.

Nesuvokia kas atsitiko

Po poros mėnesių 30-ąjį darbo "Ekrane" jubiliejų minėti ketinusi Stasė Šalavijienė teigė, kad vienintelės jos gyvenime darbovietės bankrotas buvo visai netikėtas. "Iki šiol vis negaliu suvokti kas atsitiko. Ir anksčiau mus išleisdavo nemokamų atostogų, įmonėje pasitaikydavo prastovų, maniau, kad ir šįsyk viskas tuo pasibaigs. Bet atsitiko kitaip", - tvirtino Šalavijienė. Pati moteris teigė neprarandanti optimizmo susirasti darbo, tačiau pripažino, kad nemažai jos kolegių jaučia depresiją, liūdi, nes nebemato išeities. "Man kol kas aišku, kad dėl įmonės bankroto teks atsisakyti atostogų, neišvyksiu į planuotą kelionę. Kadangi per ilgus darbo metus esu šiek tiek užgyvenusi, didelės baimės nejaučiu. Tačiau labai gerai suprantu jaunus mūsų įmonės darbuotojus, kurie turi pasiėmę paskolų, prisipirkę prekių kreditan", - teigė bankrutuojančios įmonės darbuotoja.

Bijo Didžiąsalio likimo

"Nei pririštais, nei paleistais" žmones verčia jaustis tai, kad teismui iškėlus bankroto bylą sprendimas įsigalioja tik po dešimties dienų. Visą tą laiką žmonės gaus pinigų už prastovą, tačiau jei sumanys išeiti iš darbo, išeitinė pašalpa jiems nebus mokama. Įsigaliojus sprendimui dėl bankroto, iš darbo išeinantys žmonės gali tikėtis dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės kompensacijos. Dėl bankroto atleistieji užsiregistravę darbo biržoje galės maždaug pusmetį gauti nedarbo draudimo išmoką - kas mėnesį vidutiniškai po 500 litų. Panevėžio darbo birža suskaičiavo, kad bedarbiais tapę buvę "Ekrano" darbuotojai nedarbo lygį mieste gali padvigubinti - nuo dabar esamų 3,2 procento jis turėtų šoktelėti iki 6,6 procento. Planuojama, kad sustojus įmonei miesto biudžetas sumažės maždaug 50 milijonų litų.

Operuodami šiais skaičiais ir reikalaudami padėti išgyventi "Ekranui" jo darbuotojai surengė mitingą Panevėžyje ir piketą Vilniuje. Iš Panevėžio ir šalies valdžios buvo reikalaujama Panevėžio nepaversti antruoju Didžiasaliu bei nelaidoti "Ekrano" darbuotojų gyvų. Šiuos susibūrimus organizavusi "Ekrano" darbuotojų profsąjungos pirmininkė Liucija Mikulėnienė LŽ pabrėžė, kad atleidus iš darbo šios įmonės darbuotojus, darbo gerokai sumažės ir įvairiose aptarnavimo sferose dirbantiems žmonėms, pavyzdžiui, kad ir mikroautobusų, vežiojusių į darbą "Ekrano" žmones, vairuotojams.

Dalys atmintines

Mikulėnienei pritarė ir Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas. Jis sakė, kad vienas pramonės sferos darbuotojas išlaiko vieną dirbantįjį paslaugų sferoje. "Bankrotas civilizuotam pasaulyje yra normali procedūra, tačiau įvertinus tai, kad dėl "Ekrano" bankroto darbo neteks apie penkis tūkstančius panevėžiečių, o ilgainiui tai atsilieps maždaug tokiam pat skaičiui paslaugų sferos darbuotojų, šios įmonės bankrotas Panevėžiui kelia didžiulį rūpestį", - neslėpė Matuzas.

Panevėžio meras teigė situaciją "Ekrane" įdėmiai stebįs nuo 2004-ųjų, nes jau tada pradėjo reikštis įmonei ir jos žmonėms nepalankūs signalai. Apie tai, kad situacija išties sudėtinga, pasak Matuzo, iš "Ekrano" vadovo Eimučio Žvybo jis išgirdęs mažiau nei prieš metus - 2005-ųjų liepą. O jau šį pavasarį, "Ekrano" darbuotojų profsąjungos paprašyta, Panevėžio valdžia kreipėsi pagalbos į aukščiausias šalies instancijas - prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. Prašyta imtis priemonių padėčiai "Ekrane" pagerinti. Iš specialistų sudarytos darbo grupės ir dabar dirba Vyriausybėje bei Panevėžio savivaldybėje, ieškoma būdų kaip padėti darbo netekusiems šios įmonės žmonėms. "Savivaldybėje sudaryta prevencinių priemonių programa, kurioje numatytas materialinis darbo netekusių žmonių aprūpinimas bei pagalba jiems susirasti naują darbą. Pasirūpinome netgi tuo, kad buvusiems "Ekrano" darbuotojams būtų išdalytos atmintinės, kuriose bus nurodytos jų teisės ir galimybės", - tvirtino Matuzas. Be to, jis pabrėžė, kad darbo netekusiems žmonėms neilgai trukus atsivers galimybės įsidarbinti būsimame Panevėžio logistikos centre bei pramonės parke.

Išbandymas ir politikams

Panevėžio apskrities viršininkės administracijos vadovė Gema Umbrasienė teigė, kad jos vadovaujama įstaiga vis blogėjančia situacija "Ekrane" susirūpino prieš metus: imtasi žygių, kad į Panevėžio apskritį atkreiptų dėmesį kuo daugiau potencialių investuotojų. Tačiau Umbrasienė prisipažino, kad šių žygių imtasi per vėlai - investuotojai neskuba, jie linkę svarstyti. Kita vertus, apskritis už bendro derybų stalo mėgino sodinti "Ekrano" vadovus ir didžiuosius įmonės kreditorius - bankininkus, ragino Europos Parlamento narius greičiau nagrinėti kineskopų antidempingo bylą. "Tačiau galutinė krizė įmonę ištiko tada, kai neišlaikė smulkiųjų "Ekrano" kreditorių nervai. Nebegaudami iš jų žaliavų, įmonės vadovai nutarė inicijuoti bankroto bylą", - reziumavo Umbrasienė. Ji teigė labai apgailestaujanti, kad bankrutavus "Ekranui" miestas gali netekti ypač kvalifikuotų darbuotojų, kurie greičiausiai patrauks darbo ieškoti į užsienio šalis.

Kad taip neatsitiktų, šiuo metu keliamas darbo jėgos mobilumo realizavimo programos klausimas. Įgyvendinus šią programą būtų sudarytos sąlygos buvusius "Ekrano" darbuotojus vežioti į kitus šalies miestus, kuriuose trūksta darbo jėgos ir apmokėti jų kelionės išlaidas. Tačiau ar atsiras norinčiųjų važinėti - dar nežinia.

"Iki šiol tik kalbėjome apie verslo sąlygų sukūrimą Panevėžio regione, darbo vietų įsteigimą, o šie metai turės tapti konkrečių darbų metais, per kuriuos įrodysime, ką esame pajėgūs padaryti", - tvirtino Panevėžio apskrities viršininkės administracijos vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"