TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Eksministro reveransas pacientams

2014 09 23 6:00
Vytenis Povilas Andriukaitis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Išvykdamas dirbti į Briuselį buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis Seime suskubo įregistruoti net keturių sveikatos priežiūros sistemos įstatymų pataisas. Jos, eksministro nuomone, turėtų palengvinti gyvenimą tiek pacientams, tiek medikams.

Jei V. P. Andriukaičio siūlymai būtų priimti, Lietuvoje, anot jo, būtų plėtojamos slaugos paslaugos, pacientams receptus galėtų išrašyti ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai, o kreipiantis pagalbos į antrinio ar tretinio lygio specialistus ne visada reikėtų bendrosios praktikos gydytojo siuntimo. Tačiau medikai ir buvusiam ministrui oponuojantys politikai teigia, jog tokie siūlymai valstybei brangiai kainuotų, keltų maišatį, o už paciento sveikatą iš esmės niekas nebūtų atsakingas.

Paskutinės dienos siūlymai

Pagal šiuo metu galiojantį Sveikatos sistemos įstatymą, žmogus, kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, privalo pateikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimą. V. P. Andriukaičio manymu, kad tokio siuntimo nereikėtų, jei gydytojas specialistas siųstų pacientą konsultuotis pas kitą gydytoją specialistą, taip pat sveikatos apsaugos ministro nustatytų išimčių atvejais. Taip esą pagerėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, žmogui būtų greičiau suteikta reikiamo gydytojo specialisto konsultacija. Be to, sumažėtų pacientų, norinčių patekti pas šeimos gydytojus, eilės, nes kai kuriose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose priėmimo tenka laukti iki 60 dienų.

V. P. Andriukaitis taip pat siūlo Medicinos praktikos, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos, Farmacijos įstatymų pataisas, kuriomis sveikatos priežiūros sistemoje numatoma nauja kategorija specialistų – išplėstinės praktikos slaugytojai. Norima išplėsti ir slaugytojų kompetenciją – suteikti jiems teisę išrašyti pacientams receptus vaistams bei medicinos priemonėms įsigyti.

Tačiau kol kas išplėstinės praktikos slaugytojų Lietuvoje nerengiama. Iš kur jų galėtų atsirasti – klausimas atviras, nes antradienį tiek V. P. Andriukaitis, tiek jį pakeitusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė buvo išvykę į Kopenhagą, į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto 64-ąją sesiją.

Parengti išplėstinės praktikos slaugytoją truktų šešerius metus - 4 metai pirmosios pakopos slaugos bakalauro studijų ir 2 metai slaugos magistrantūros studijų. Pagal šiuo metu patvirtintas normines studijų kainas tai atsieitų 38 tūkst. litų. Parengti šeimos gydytoją trunka ne trumpiau kaip 9 metus ir kainuoja 115 tūkst. litų.

V. P. Andriukaičio teigimu, išplėstinės praktikos slaugytojų rengimas ir jų kompetencijos išplėtimas leistų padidinti dabar nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažinti miesto ir kaimo gyventojų netolygumą, plėtoti slaugos paslaugas pacientų namuose. Išplėtus slaugytojų kompetenciją būtų galima teikti daugiau paslaugų.

Reikėjo keisti ne tai

LŽ kalbinti medikai tikino, kad jie laukė ne tokios pertvarkos. Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė, vadovaujanti įstaigai jau ne vienus metus, taip pat dirbanti šeimos gydytoja, stebėjosi, kodėl Lietuvoje iki šiol netaikoma daugelyje valstybių seniai įdiegta kompiuterizuota receptų išrašymo sistema. Jeigu tokia sistema veiktų ir mūsų šalyje, gydytojui pakaktų paspausti mygtuką ir nusiųsti elektroninį receptą į vaistinę. „Jei tai būtų padaryta, sumažėtų mūsų darbo krūvis, nereikėtų to paties rašyti į paciento kortelę, į niekur kitur pasaulyje neaptinkamą vaistų pasą. Sumažėjus biurokratiniam krūviui daugiau dėmesio galėtume skirti pacientams“, - tvirtino R. Laukaitienė.

Tvarkos, siekiant patekti pas antrojo ar trečiojo lygio specialistus, liberalizavimas, anot medikės, taip pat vargu ar duotų naudos, nes dėl to tik dar labiau padaugėtų norinčiųjų pas juos apsilankyti. R. Laukaitienės nuomone, dabar galiojančios atrankos tikrai negalima atsisakyti, nes antrojo ir trečiojo lygio specialistų regionuose labai trūksta.

Tvarką tobulinti būtina

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės pavaduotoja Eglė Kvedaraitė V. P. Andriukaičio siūlymų nevertino vienareikšmiškai. Pasak jos, jei slaugytojai išrašinės vaistus prižiūrimi gydytojų ir tik tiems ligoniams, kurie tuos medikamentus vartoja metų metus lėtinėms ligoms gydyti, arba receptus nuolat naudojamoms medicinos priemonėms įsigyti, tai galima pateisinti. Tačiau jiems jokiu būdu nevalia suteikti teisės savo iniciatyva skirti žmonėms vaistų.

E. Kvedaraitės žodžiais, reikia tobulinti ir pacientų patekimo pas antrojo ar trečiojo lygio specialistus tvarką, nes galiojanti dabar toli gražu netobula. „Jei, tarkime, žmogui prasideda akies uždegimas, jis pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą pas okulistą. Tik tada realiai pacientui gali būti suteikta pagalba. Taip praeina nemažai laiko, kol ligonis jos sulaukia. Tad kai kuriais atvejais, manyčiau, būtų galima kreiptis tiesiai į konkretų specialistą. Tačiau jokiu būdu ne visuomet, nes pats pacientas ne visada gali įžvelgti, kokia liga jį apniko“, - kalbėjo E. Kvedaraitė.

Tik pataikavimas pacientams?

Jau dabar aišku, kad V. P. Andriukaičio pasiūlytos sveikatos priežiūros sistemos įstatymų pataisos sukels nemenkas diskusijas Seime. Mat abejojama, ar jos atitinka Lietuvoje įgyvendintą sveikatos priežiūros sistemos koncepciją. „Dažnai besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai ateina vadovauti ministerijai nesuvokdami, kokią sveikatos sistemos kryptį prieš du dešimtmečius yra pasirinkusi Lietuva. Todėl neretai, užuot mažinus biurokratiją ir suvaržymus, kyla tokios iniciatyvos. Manau, tai tėra pataikavimas pacientams“, - LŽ teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.

Pasak jo, Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema organizuota per šeimos gydytojų institutą, tad didžioji dalis pacientų turi būti aptarnaujami būtent per šeimos gydytoją, t. y. asmenį, atsakingą už konkretaus žmogaus sveikatą. V. P. Andriukaičio pataisomis, A. Matulo įsitikinimu, siekiama grįžti prie seniau buvusios tvarkos, kai pacientai patys spręsdavo, pas kokį gydytoją specialistą jam reikėtų apsilankyti. „Tai labai brangu. Beveik visos Europos valstybės atsisakė tokio sveikatos priežiūros sistemos modelio, kai tarsi nelieka gydytojo, kuris iš esmės atsakytų už paciento sveikatą“, - tikino A. Matulas.

Jei Lietuvoje iš tikrųjų ketinama keisti sveikatos sistemos organizavimo modelį, visų pirma, anot parlamentaro, reikėtų surengti diskusiją su specialistais ir mokslininkais dėl jo pasirinkimo, o tik paskui keisti įstatymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"