TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Eksperimentas: lietuvis be girios

2007 02 17 0:00
LTV archyvo nuotrauka

Panorėję įveisti savo žemėje mišką žmonės susiduria su sunkiai įveikiamomis valdininkų kliūtimis. Buvęs miškų ūkio ministras ryžosi atlikti eksperimentą ir jas nugalėti.

Jeigu šalies prezidentas Valdas Adamkus, auginęs savo ąžuolų giraitę JAV, sumanytų tokią pasodinti Lietuvoje, jis susidurtų su aibe biurokratų kliūčių. Taip tvirtina buvęs šalies miškų ūkio ministras, vėliau - aplinkos viceministras profesorius Albertas Vasiliauskas.

Garsus miškininkas apgailestauja, kad šalies Miškingumo didinimo programa, sukurta Europos Sąjungai rekomendavus, iki šiol buvo menkai vykdoma. Vyriausybė buvo pavedusi tai daryti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms.

Lietuva šioje programoje įsipareigojo 2004-2006 metais mišku apsodinti 12 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų ir tam iš europinių fondų gavo 92,5 milijono litų, tačiau miško įveisė mažiau negu pusėje šio ploto - 5 tūkst. hektarų. Kone du trečdaliai finansinės paramos liko nepanaudota.

Tokio atsainaus valdininkų požiūrio į mišką - vieną svarbiausių šalies gamtos išteklių - nebūta net sovietiniais laikais: 1951-1970 metais kasmet buvo apželdinama po 10-12 tūkst. ha žemės.

Vasiliauskas įtaria, kad Miškingumo didinimo programai skirtos europinės lėšos specialiai buvo taupomos kitiems Žemės ūkio ministerijos tikslams.

Rekomendavo Briuselis

Europos Tarybos reglamente "Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos" daug kalbama apie ES valstybių dalies ūkininkų perėjimą prie kitokios, ne žemės ūkio, veiklos, nes žemės ūkio produktų rinka jau perpildyta. Viena išeičių, pasak Europos Tarybos, - miškininkystė.

Pasak Europos Tarybos reglamento, augindami ir realizuodami greitai augančius medžius, miškų savininkai gautų pajamų, kaime sumažėtų socialinių problemų ir jį paliktų mažiau jaunų žmonių. Be to, miškai apsaugo žemę nuo erozijos ir sušvelnina klimato kaitą - dabar tai itin aktualu.

Todėl ES valstybėms rekomenduojama kurti ir vykdyti nacionalines miškininkystės programas, parinkti tinkamas apželdinti mišku teritorijas. "Miškų ištekliai turėtų būti plečiami ir didinami, įveisiant mišką ir žemės ūkio paskirties žemėje", - nurodo 38-as minėto Europos Tarybos reglamento punktas.

Lietuvos miškingumas (šiuo metu jis yra 31,2 proc.) - vienas mažiausių ne tik Baltijos, bet ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse.

Milijonai - ūkininkams

Dar 1997 metais Vyriausybė nutarė padidinti šalies miškų plotus 2-3 proc., veisiant juos žemdirbystei netinkamoje ir laisvoje valstybinėje žemėje.

O 2002-ųjų pabaigoje Vyriausybės pavedimu aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir tuometis žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis bendru įsakymu patvirtino Lietuvos miškingumo didinimo programą. Joje numatyta per šešiolika metų apsodinti mišku apie 120 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Pirmajame etape, 2004-2006 metais, įsipareigota kiekvienais metais įveisti po 5000 ha miškų, antrajame, 2007-2020 metais - kasmet dviem tūkstančiais hektarų daugiau.

Pagrindine programos vykdytoja buvo paskirta Žemės ūkio ministerija, nes šiai institucijai pavesta rūpintis šalies žeme.

Buvo tikėtasi, jog daugumą miškų įveis privačių žemių savininkai, nes tam reikalui jiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta daugiau kaip 90 milijonų litų. Tiek pinigų turėjo užtekti miško želdinimo projektams parengti, dirvai paruošti, sodmenims įsigyti, medeliams pasodinti ir prižiūrėti. Dalį miškų - po tūkstantį hektarų kasmet - įsipareigojo valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje sodinti miškų urėdijos iš savo lėšų.

Tačiau, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, pagal minėtą Miškingumo didinimo programą europinių lėšų 2004 metais gavo tik 164 ūkininkai. Jie įveisė 800 ha miškų. 2005 metais finansinę paramą gavo 430 ūkininkų, tad miškų buvo pasodinta kiek daugiau negu 2 tūkst. hektarų.

Pernai NMA gavo 577 žemdirbių paraiškas sodinti mišką žemės ūkio paskirties žemėje. Jau čia pat pavasaris, ir norintys sodinti mišką žmonės turi pradėti ieškoti sodmenų, bet kol kas NMA paramos miškui veisti skyrimo sutartis pasirašė tik su pusšimčiu pareiškėjų.

Per pirmąjį Miškingumo didinimo programos etapą iš 92,5 milijono litų europinių lėšų miškams veisti buvo panaudota tik kiek daugiau negu 34 milijonai.

Padengs kitas skolas

Nuo pirmųjų šios programos dienų už jos vykdymą buvo atsakinga Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir mokslo departamento direktorė Virginija Žostautienė. Dabar ši iš Alantos miestelio (Molėtų r.) kilusi zooinžinierė, biomedicinos mokslų daktarė yra žemės ūkio viceministrė ir toliau kuruoja šioje ministerijoje miškų veisimą.

LŽ paklausta, kodėl Miškingumo didinimo programa pirmajame etape mažai pajudėjo iš vietos, Žostautienė tvirtino: "Kaimo žmonės nenori sodinti miško, juk jį įveisi - ir atsisveikink su žeme, jau joje neūkininkausi."

Pareigūnė ramino, kad nepanaudoti beveik 60 milijonų litų miškams veisti nedings - iš dalies šių pinigų bus finansuojamas kitų metų miškasodis. Tačiau dalis šių pinigų, kaip pripažino viceministrė, bus panaudota kitoms išmokoms - už ūkininkavimą nepalankiomis sąlygomis, standartų diegimą. "Įvairioms išmokoms mums stinga daugiau kaip 200 milijonų litų", - teigė Žostautienė.

"Manau, Žemės ūkio ministerija jau iš pat pradžių planavo miškui veisti skirtais pinigais sumokėti kitas savo skolas", - svarstė profesorius Vasiliauskas.

Sumanė gudrias taisykles

Pasak Aplinkos ministerijos ir Miško savininkų asociacijos specialistų, Briuselio idėja papildyti Europos šalyse žemės ūkį miškininkyste Lietuvoje žlugdoma dviem būdais.

Europinę paramą kaimo plėtrai skirstanti Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos pasistengė, kad išmokos už ūkininkavimą būtų didesnės negu už miško veisimą, ypač vadinamosiose nepalankiose ūkininkauti vietovėse, nors Miškingumo didinimo programoje rekomenduojama šias vietoves mišku apželdinti pirmiausia.

"Palyginti su 2004 metais, miško sodmenų ir miškasodžio kainos padidėjo jau 30-50 procentų. Europinė parama tik 70-80 proc. kompensuoja patirtas miško įveisimo išlaidas", - skaičiavo Miško savininkų asociacijos narys, privataus miško Pabuktės kaime (Marijampolės r.) savininkas Vidmantas Jusas.

Be to, pasak jo, NMA su mišką panorusiais veisti ūkininkais sutartis pasirašo taip vėlai, kad miškasodžio darbus tenka atlikti paknopstomis, nes pavasarį brangi kiekviena diena. O ir sodmenų gauti tada būna jau sunku.

Kita kliūtis, kurią valdininkai surentė norintiems sodinti mišką savo žemėje žmonėms - sudėtinga ir brangi leidimų veisti mišką išdavimo procedūra. Painiose Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse nurodoma, kad miškai žemės ūkio paskirties žemėje gali būti įveisiami tik ten, kur dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai ir jei ta vieta patenka į savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schemą.

Tiesa, numatyta keletas išimčių, kai galima miškus veisti derlingesnėje kaip 32 balai žemėje, tačiau tuomet žemės savininkas turi pateikti žemėtvarkos specialistų parengtus projektus, kurie kainuoja šimtus litų, be to, žemėtvarkininkai rengti šiuos dokumentus kratosi.

Bet kuriuo atveju mišką veisti savo žemėje galima tik turint apskrities viršininko administracijos leidimą. Kad jį gautų, žemės savininkas turi nueiti kryžiaus kelius per daugybę valdininkų kabinetų, sugaišti mažiausiai po keletą mėnesių ir pakloti už projektus iš savo kišenės šimtus litų.

Profesoriaus eksperimentas

Profesoriaus Vasiliauskas sako, kad jam skundėsi dešimtys žmonių, kurie norėjo veisti miškus savo žemėje, bet nepajėgė įveikti biurokratų barjerų.

"Neiškentę mudu su aplinkos ministru Kundrotu nuėjome pas žemės ūkio ministrę Kazimierą Prunskienę. Daug tikėjausi iš šio vizito, nes Prunskienė dažnai mėgsta pabrėžti, kad ji yra iš miškingojo Labanoro ir myli girias. Ministrė pasikvietė į mūsų pokalbį savo tuometinį viceministrą, kitų specialistų.

Mūsų prašymus leisti žmonėms sodinti mišką savo žemėje nepriklausomai nuo jos derlingumo, supaprastinti leidimų ir finansinės paramos skyrimo tvarką Žemės ūkio ministerijos komanda kategoriškai atmetė ir tvirtino, esą toji tvarka yra labai paprasta", - piktinosi miškininkas Vasiliauskas.

Tada tuometis aplinkos viceministras Vasiliauskas nusprendė savo kailiu išbandyti, kas meluoja - skundų autoriai ar ŽŪM valdininkai. "Mano brolis Alfonsas Rokiškio rajone, Kamajų kaime, turi šiek tiek daugiau negu hektarą žemės, kurios derlingumas - 44 balai. Brolis visą gyvenimą dirbo mokytoju, o dabar jau pensininkas. Sutarėme: išrūpinsiu leidimą sodinti jo žemėje mišką.

Šį eksperimentą pradėjau 2004 metų rugsėjo 9 dieną, o baigti pavyko tik gruodžio viduryje po daugybės vizitų įvairiose valdžios įstaigose. Man pasisekė tik todėl, kad tuomet buvau gana aukštas pareigas einantis pareigūnas, be to, turiu daug bičiulių tarp miškininkų ir gamtosaugininkų", - pasakojo Vasiliauskas.


Tęsinys kitame numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"