TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertai: debatuose dėl mokesčių trūksta strategijos

2012 10 01 8:38
Eglės Digrytės nuotrauka

Sekmadienio vakarą vykusiuose šešių populiariausių Lietuvos partijų debatuose mokesčių ir finansų politikos klausimais aiškaus lyderio nebuvo, tačiau kalbėdami atskiromis temomis solidžiausiai pasirodė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžiui vadovaujantis Eligijus Masiulis, teigia BNS kalbinti ekspertai.

Pastarieji pabrėžė, kad šiuose debatuose partijų lyderiams ypač padėjo jų atsivesti ekonomikos ir finansų žinovai.

Dalis ekspertų debatuose pasigedo konkretumo ir aiškesnės mokesčių politikos strategijos.

"Visos partijos, išskyrus "Tvarką ir teisingumą" bei "Drąsos kelio" partiją parodė, kad supranta, jog reikia sisteminio požiūrio į mokesčių sistemą. Nuosekliausią, realiausią ir valstybės finansų nedestabilizuojantį požiūrį į mokesčių sistemos pokyčius pateikė konservatoriai. Jų poziciją labai sustiprino finansų ministrės Ingridos Šimonytės dalyvavimas debatuose. Deja, kai kuriems politikams matematikos dėsniai negalioja. Pavyzdžiui, dėl "Tvarkos ir teisingumo" pasiūlytos progresinių mokesčių sistemos ir PVM mokesčių lengvatų biudžetas prarastų apie pusantro milijardo litų, todėl tokius siūlymus sunku vertinti kaip rimtus ir pagrįstus skaičiavimais", - sakė banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, socialdemokratų siūlomas progresinių mokesčių modelis nei padėtų sukurti viduriniąją klasę, nei surinkti daugiau pajamų į biudžetą. "Gana tiksliai tokį socialdemokratų pasiūlymą pavadino V. Uspaskichas - tai būtų pavydo mokestis", - teigė ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, diskusijoje apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, socialdemokratai pateikė svarbų siūlymą tvarkyti nekilnojamojo turto vertinimo metodiką - nustatoma vertė neturi ženkliai prasilenkti su rinkos kaina. Darbo partija atkreipė dėmesį į pagrindinį progresinių mokesčių įvedimo principą – visas mokesčių progresyvumas turi būti sukurtas ne tam, kad didintų valstybės biudžetą, o tam, kad padidintų mažiausiai dirbančių gyventojų pajamas.

"Tik Darbo partija, konservatoriai ir Liberalų sąjūdis supranta, kad dar didesnis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas galimas tik įvedus lubas "Sodros" mokesčiams", - atkreipė dėmesį "Swedbank" analitikas.

Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius išskyrė socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus poziciją.

"Iš dalies dėl to, kad ta mintis įvesti progresinius mokesčius A.Butkevičiaus atveju yra svarbus dalykas, manau, kad reikia tą daryti. Kuomet buvo kalbama apie PVM mažinimą, A.Butkevičius teisingai pažymėjo, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus kokias penkias šalis,yra PVM lengvatų maistui. Tai jei Lietuva bando lygiuotis į ES šalis, reikėtų galvoti apie PVM maistui mažinimą", - kalbėjo K.Girnius.

Tačiau palankiai vertindamas socialdemokratų vadovo poziciją dėl progresinių mokesčių, K.Girnius teigė turįs papildomų klausimų A.Butkevičiui: "Pirmas klausimas - kodėl viso šito, ką siūlo dėl progresinių mokesčių, nepadarė kai 12 metų Lietuvą valdė, kitas klausimas - jei yra siūloma sumažinti dalį PVM, tai kaip konkrečiai tai būtų atsveriama kitais mokesčiais".

Naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į socialdemokratų lyderio pasisakymus dėl progresinių mokesčių.

"A.Butkevičius, žadėdamas progresinius mokesčius, tikriausiai pirmą kartą per rinkimų kampanijas grįžo prie savo partijos ideologijos, nes progresiniai mokesčiai yra skiriamasis kairiųjų partijų bruožas", - pabrėžė ji.

Tačiau Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas laikėsi kitos nuomonės.

"Aš galvoju, turbūt silpniausiai pasirodė socialdemokratai, nes jų pasisakymuose yra daug idėjų, ką pagerinti, bet mažai idėjų apie tai, kaip viešieji finansai turėtų būti valdomi. Manau, kad Darbo partija pasisako už PVM lengvatas todėl, kad tai paliestų įmones, kurios neabejingos, švelniai tariant, Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, kadangi žinome iš įvairių analizių, kad PVM tarifo sumažinimas toli gražu neperteikiamas pilnai vartotojui, o dalį jo paima įmonės ar kiti, dalyvaujantys procese. Tai kai kurių tokių partijų, ypač Darbo partijos pasisakymai, reiškia, kad jie tiesiog orientuojasi į tai, kas gali jų verslui padėti", - sakė R.Vilpišauskas.

N.Mačiulis, vertindamas diskusijas apie pridėtinės vertės mokestį (PVM), pažymėjo, kad Europos Komisija skatina valstybes taikyti kuo mažiau PVM lengvatų, nes jos didina atitinkamų sektorių įmonių pelno maržas, o ne mažina galutines kainas.

"Konservatoriai šiuo klausimu turi aiškų ir atsakingą požiūrį - jokių naujų PVM lengvatų. Visi kitų partijų pasiūlymai įvesti PVM lengvatas yra labiau populistiniai, prasilenkia su Lietuvos galimybėmis ir neatneštų apčiuopiamos naudos vartotojams", - sakė N.Mačiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis iškėlė esminį klausimą dėl mokesčių strategijos – ar Lietuva turi būti mažų mokesčių bei kuklių viešųjų paslaugų ir bazinių socialinių garantijų, ar didelių mokesčių ir didelių socialinių išmokų šalis?

"Socialdemokratai šiuo klausimu pasisako aiškiai – daugiau surinkti mokesčių ir perskirstyti per biudžetą. Tai yra retorika nukreipta į socialiai išlaikomus, o ne mokesčius mokančius rinkėjus, tačiau, tokia politika labai pavojinga visuomenėje, kurioje išlaikomųjų ir išlaikančiųjų santykis nuolat blogėja. Liberalų sąjūdis ir Darbo partija palaikė priešingą alternatyvą - apmokestinimas Lietuvoje turi mažėti. Manau, kad, įvertinus demografinius iššūkius ir viešojo sektoriaus efektyvumą, tai yra teisingausia alternatyva Lietuvai", - sakė N.Mačiulis.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį į A.Kubiliaus debatuose išsakytas naujas idėjas bei jų prieštaringumą.

"A.Kubilius šį kartą pateikė naujovių, pirmiausia dėl nekilnojamojo turto mokesčio idėjos vienas litas už vieną kvadratinį metrą. Tačiau jis išsisuko nuo klausimo apie pensininkų nekilnojamojo turto apmokestinimą, be to, ir pati idėja diskutuotina, nes vieno kvadratinio metro tikroji vertė, pavyzdžiui, Utenoje gerokai skiriasi nuo tokio pat ploto vertės Vilniuje. Tačiau kiek nustebino tai, kad A.Kubilius iš pradžių tvirtai pasisakė prieš progresinius mokesčius, tačiau po to kalbėjo apie neapmokestinamojo pajamų minimumo didinimą, kas taip pat didina mokesčių progresyvumą", - sakė delfi.lt vyriausioji redaktorė.

Ji ir K.Girnius teigė kiek nustebinti silpnu V.Uspaskicho pasirodymu.

"V.Uspaksichas nuvylė nes yra verslininkas ir manytum, kad kalbėtų konkrečiau ir aiškiau. Jo kalbėjimas apie progresinius mokesčius turėjo nemažą populizmo atspalvį, bandant "įtikti ir aviai, ir vilkui". Viena vertus, jis sakė, kad progresiniai mokesčiai neturėtų būti "pavydo" mokesčiu, nereiktų didinti mokesčių daugiau uždirbančiųjų, tokiems, kaip jis, ir čia pat aiškino, kad reikia mažinti mokesčius mažiau turtingiems. Tačiau tada lieka neaišku, kuo ir kaip būtų dengiamas tas susidarantis skirtumas, jei vieniems mažinama, o kitiems nepakeliama", - sakė K.Girnius.

"V.Uspaskichas, iš esmės kalbėjo tą patį, ką ir ankstesnėse laidose, vėl tvirtino, kad orientuojasi į mažas pajamas gaunančius rinkėjus, vėl akcentavo nacionalinį verslą, ne pirmą kartą pavyzdžiu teikė kitas valstybes, pirmiausia tas, į kurias išvažiuoja Lietuvos gyventojai", - sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Liberalų sąjūdžio lyderis, pasak jos, atrodė "tvirtai, toliau nuosekliai laikėsi liberalios politikos principų, akcentavo stabilumą ir paprastumą".

Kiek skeptiškiau E.Masiulį įvertino K.Girnius: "Jis dėstė standartinę partijos programinę liniją prieš progresinius mokesčius, prieš mokesčių didinimą, tačiau pastabos, kad progresniai mokesčiai būtų bausmė, skambėjo demagogiškai, nes kyla klausimas - kodėl mokesčiai turtingiesiems traktuojami kaip bausmė, o mokesčiai tiems, kurie uždirba mažiausiai, laikomi savaime suprantamu dalyku, nors proporcingai mažiau pasiturintys moka daugiau?"

Ekonomistai Aušra Maldeikienė ir Romas Lazutka debatuose pasigedo aiškumo, konkretumo ir svarbiausių problemų akcentavimo.

"Mano supratimu diskusija buvo labai chaotiška. Man atrodo, kad politikai vienas kito negirdi ir visiškai nenori aiškintis, kokios sąvokos ir ką reiškia. Iš tikrųjų painiojama, ir tai buvo masiškai, progresinis pajamų apmokestinimas pateikiamas kaip darbo užmokesčio progresinis apmokestinimas. Ta problema, kai jinai išlindo, pradėjo kalbėti, kad darbas Lietuvoje pernelyg apmokestintas, tai iš tikrųjų yra aiškinama, kad samdomo darbo pajamos, kurios Lietuvoje labai smarkiai apmokestinamos, bet kapitalo kilmės pajamos Lietuvoje praktiškai neapmokestinamos. Politikai šitą suvelia, ta diskusija lieka labai chaotiška, nes susidaro įspūdis, kad neaišku, ką jie sako, kai vartoja tą ar kitą sąvoką. Jie vienas kitam oponuoja, nes lyg vienas vieną sako, o kitas dėl kito oponuoja. Tas labai jaučiasi, ypač E.Masiulio labai arogantiškame, ironiškame žvilgsnyje. Jis sau leidžia pasakyti, kad kuo mažiau apmokestintas verslas, tuo daugiau darbo vietų. Jeigu žmogaus atlyginimas iki 1,5 tūkst. litų ir jeigu jo rankose liks 100 litų, jie virs kažkieno pajamomis ir darbo vietomis. Keletą kartų buvo ironiškas, atsainus Andriaus Kubiliaus elgesys irgi analogiškai reaguojant į oponentus, na, atrodo nelabai skaniai", - sakė A.Maldeikienė.

Jos teigimu, tai buvo "parodomoji lietuvių diskusija apie mokesčius, nesusitariant dėl sąvokų, dėl ko kalbama".

"Ir dėl to man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko viena pastaba, kurią pasakė Liberalų sąjūdžio atstovė Ona Balžekienė, kuri pasakė - pirmiausiai susitarkime, ko norime. Ar šalies su mažais mokesčiais ir dideliais socialiniais įsipareigojimais ar atvirkščiai. Tai iš esmės buvo racionaliausia vakaro mintis, kaip turėtų vykti diskusija. Nes dabar situacija yra tokia: tie, kurie moka, tempia didžiausią mokesčių naštą. Žmonės, su 2-3 tūkst. litų pajamomis praktiškai neturi jokių socialinių garantijų. Tai yra tikriausiai vienas iš pagrindinių argumentų emigruoti", - svarstė A.Maldeikienė.

R.Lazutka debatuose pasigedo šešėlinės ekonomikos ir mokesčių surinkimo temų.

"Man atrodo, kas nebuvo paminėta ir beveik nekalbėjo tie, kurie dabar atsakingi, - apie šešėlinę ekonomiką. Tai turėjo būti pagrindinė tema kalbant apie mokesčius - šešėlinė ekonomika ir mokesčių nesurinkimas. Tiesa, premjeras Andrius Kubilius paminėjo, bet kitame kontekste, kad tik 30 proc. mokesčių perskirstoma. O estai perskirsto 35 procentus. Lietuvoje 5 ar 6 procentai būtų 5-6 mlrd. litų, tai yra didžiuliai pinigai. Švietimui, sveikatos apsaugai, atskirai paėmus, mes tiek neišleidžiame. Kariuomenei išleidžiame apie 1 milijardą litų. Tai man atrodo keista, kad opozicija galėjo tą arkliuką išnaudoti. Kita vertus, ne tik pabaksnoti valdantiesiems, bet ir realiai tą problemą spręsti. Ir man atrodo, kad ir kokia finansų ministrė neatrodytų karinga, bet kai reikia pasiginčyti apie tuos dalykus - tyli, ir niekas jai neprimena. (...) O tos diskusijos apie keitimus yra mažai reikšmingos, nes kas iš to, jeigu padarysi didesnius mokesčius, o jų nesurinksi ir dabar nesurenkame", - sakė ekonomistas.

Jo vertinimu, politikai nebijo kalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį, kadangi rinkėjai su juo nesitapatina.

"Visose šalyse jo surenkama nedaug, nedidelė dalis. Bet gal todėl politikai noriai apie jį kalba, kadangi atrodo turtas, žmonės nesureaguoja, nelaiko, kad jie turtingi, tai negalvoja, kad jie mokės jį", - sakė R.Lazutka.

Dauguma eskpertų atkreipė dėmesį į silpną "Drąsos kelio" pirmininkės Neringos Venckienės ir jos komandos pasirodymą debatuose, kuriuose ši partija dalyvavo pirmą kartą. Partija "Drąsos kelias" į rinkimų debatų laidą buvo pakviesta po to, kuomet naujausios visuomenės nuomonės apklausos parodė šią partiją patekus į populiariausiųjų penketuką.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"