TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertai: Lietuva išbris paskutinė

2009 09 02 0:00
Lietuvos piliečiai ir ekonomikos ekspertai, priešingai nei premjeras A.Kubilius, be optimizmo vertina šalį užgriuvusią krizę.
Gedimino Savickio (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

Didžiosios pasaulio valstybės jau skelbiasi apie jas paliekančią recesiją. Vakar premjeras Andrius Kubilius paskelbė straipsnį, kuriame tikina, kad nuosmukis neva baigėsi ir Lietuvoje - nebekrintame. Bet po ekspertų prognozių iš tokio premjero optimizmo nebelieka akmens ant akmens.

Kai kurios pasaulio šalys vis drąsiau prabyla apie recesijos pabaigą, nors ekonomistai perspėja, kad skubėti džiaugtis dar nereikėtų. Mat pirmieji "sveikimo" požymiai gali būti apgaulingi. Tačiau visi sutaria, kad vieni kraštai krizę išgyvens lengviau ir greičiau nei kiti. Lietuva, pasak ekspertų, ilgai liks dugne.

Visi trokšta greičiau pasiekti vadinamąjį dugną ir vėl imti kilti aukštyn. Bet svarbu neskubėti pasiduoti nepagrįstam optimizmui ir į tikrąsias bėdas nežvelgti per rožinius akinius.

Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius per pastarąsias savaites ne kartą yra minėjęs, kad jau įžvelgia mūsų krašto ekonomikos atsigavimo požymių. Jis tikino, kad Lietuvos ekonomikos padėtis "nėra blogesnė" nei atsigaunančių Vokietijos ir Prancūzijos ar kitų šalių, "pasaulis nebekrinta ir mes nebekrintame", o "visi ekonominiai procesai jau stabilizavosi, mat stabilizaciją rodo ekonominių vertinimų rodikliai".

Šią premjero propagandą tarytum paremia ir Statistikos departamento duomenys apie neva lėtėjantį eksporto, prekybos, pramonės ir kitų sričių kritimo tempą.

Nors gegužę ir birželį buvo užfiksuotas kelių procentų kilimas minėtose srityse, verslininkai tai vertino atsargiai. Jiems vis dar nesumažėjusi didžiausio opumo problema - apyvartinių lėšų bei kreditų stygius ir žlugdančios tarpusavio įskolos. Tai į bankrotą pastūmėja vis naujas įmones. Realybė tokia: statistika fiksuoja padidėjusį prekių ir paslaugų pardavimą, bet įmonės nesulaukia atsiskaitymo už jas ir žlunga.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės "Nordea" analitikai tvirtina, kad kreditų rinkos nuosmukis dabar smogia Lietuvos ekonomikai visa galia. Jie prognozuoja, kad Baltijos šalyse ekonomikos augimo pradžios galima laukti tik 2011 metais. Pasak jų, lėčiausiai ir vėliausiai iš krizės pakils būtent Lietuva.

Kliūtis - sumažėjęs vartojimas

Nors premjeras A.Kubilius tikina, kad "Lietuvos ekonomika krito taip pat, kaip kitos šalys", naujausioje "Nordea" apžvalgoje prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 16 proc., o 2010 metais - 4 procentais. Latvijos ekonomika turėtų smukti atitinkamai 18 proc. ir 3 proc., o Estijos - 14 proc. ir 2,5 procento.

2011 metais Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelėti tik 1 proc., Latvijai ir Estijai prognozuojamas kiek spartesnis - atitinkamai 2 proc. ir 1,5 proc. - BVP augimas.

Pasak "Nordea" vyriausiojo analitiko Helge J.Pederseno, kai kurios šalys - Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir Japonija - atsigavo jau antrąjį šių metų ketvirtį, anksčiau, nei buvo prognozuota. Net krizės epicentre, JAV, yra akivaizdžių ženklų, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį augs.

Nors šiuo metu vartotojų pasitikėjimo rodiklis Baltijos šalyse kyla, antrąjį pusmetį šalys vis dar susidurs su vartojimo sunkumais, kuriuos lemia problemos darbo rinkoje ir sumažėję viešojo sektoriaus atlyginimai. "Abi sritys ir toliau liks probleminės. Atlyginimų didėjimas 2005-2008 metais neatitiko produktyvumo augimo, ir atlyginimų korekcija tebevyksta", - sakė "Nordea Bank Latvia" vyriausiasis ekonomistas Andris Strazdas.

Duobėje - porai metų

Ne didesni optimistai - ir SEB grupės ekspertai. Jų nuomone, Baltijos šalių ūkio situacija išlieka labai sudėtinga, nors pamažu stabilizuojasi. Didžiulis nuopuolio mastas ir ribojančioji fiskalinė politika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esą verčia tikėtis lėto atsigavimo ir defliacinių tendencijų kitąmet. Metinio realaus BVP didėjimo nelaukiama iki 2011 metų, o nedarbo lygis viršūnę pasieks ne anksčiau kaip antroje 2010 metų pusėje, taigi augs dar visus metus, nurėždamas bet kokia rožines svajones pakilti.

Visos trys Baltijos šalys pabrėžia siekį kuo greičiau įvesti eurą, tačiau tik Estija, jokiu būdu ne Lietuva, turi galimybių tai padaryti 2011 metais, teigia SEB grupės ekspertai.

"Pirmieji pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklai kol kas patvirtina Lietuvos ekonomikos atsigavimo po dvejų trejų metų scenarijų. Kylančios eksporto rinkos vidutiniu laikotarpiu suteiks mūsų šalies ūkiui išeitį iš sunkios situacijos. Pasaulinių palūkanų normų didėjimas antroje 2010 metų pusėje taip pat pernelyg anksti neužgniauš Lietuvos ekonomikos pakilimo galimybių", - padėtį komentavo SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Nedarbas smogs iš peties

Ekspertų nuomone, vartojimą stabdys ir augantis bedarbių skaičius, kuris, jų skaičiavimais, mūsų šalyje per ateinančius 2 metus gali pasiekti net 17-18 procentų.

Analitikas A.Strazdas viliasi, jog nedarbo lygis Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse neturėtų pasiekti 20 procentų. Šiemet Lietuvoje ir Estijoje nedarbo tikimasi kiek mažesnio - 15 proc., Latvijoje - 16 procentų. "Pirmųjų geresnių ženklų darbo rinkoje galime tikėtis tik 2011-aisiais", - sakė jis.

Lietuvoje 2010 ir 2011 metais prognozuojamas atitinkamai 17 ir 17,5 proc. nedarbas, Estijoje - atitinkamai 18 ir 17,5 proc., Latvijoje - 18,5 ir 18 procentų. "Nordea" analitiko teigimu, nedarbo lygio augimas Lietuvoje vis dar atsilieka nuo BVP kitimo tempo.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje ir toliau sparčiai didėja bedarbių gretos - nedarbas šalyje liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo labiausiai Europos Sąjungoje (ES) - 10,9 procentinio punkto, iki 16,7 procento.

ES statistikos agentūros Eurostato duomenimis, kitose Baltijos šalyse nedarbas taip pat augo sparčiai: Latvijoje - 10,5 punkto, iki 17,4 proc., Estijoje - 9,1 punkto, iki 13,3 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"