TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertai: pirmąją dvikovą minimalia persvaro laimėjo D.Grybauskaitė

2014 05 16 17:00
D.Grybauskaitė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

LRT.lt kalbinti politologai, ekonomistai, viešųjų ryšių specialistai, politikos apžvalgininkai teigia, kad rinkimų debatai, kuriuose vakar grūmėsi du kandidatai į prezidentus, buvo kur kas įdomesni ir solidesni nei ankstesnieji, kuriuose savo nuomonę reiškė ir rinkėjų palankumo siekė septyni kandidatai. 

Tačiau beveik visi ekspertai vienu balsu tvirtina iš pirmųjų debatų prieš lemiamą rinkimų turą tikėjęsi daugiau: pritrūko idėjų, vizijų kovos, politinio turinio ir aiškių pažiūrų.

R.Dargis: trūko aiškios lyderystės

Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pastebi, kad vakarykščiuose debatuose apie vidaus politiką kandidatams pritrūko įkvėpimo, emocijos. Jo nuomone, nei D.Grybauskaitė, nei Z.Balčytis iki galo neįrodė, kad gali tvirtai laikyti valstybės vairą audringoje šalies realijų jūroje. „Šiuose debatuose buvo aiškiai matyti oponentų takoskyra – Z.Balčytis yra demokratinės politinės sistemos žmogus, o D.Grybauskaitė reflektuoja dabartinei valdžiai, kritikuoja negeroves, iškelia problemas. Ji leido aiškiai suprasti, kad po rinkimų, jai tapus prezidente, pokyčių valdžioje tikrai bus, o Z.Balčytis vengė tiesaus atsakymo, nesiryžo vertinti, kiek dabartinė valdančioji koalicija yra tvirta“, – sakė R.Dargis. Jo nuomone, abu kandidatai pasirodė gana vidutiniškai. „Kalbant apie ekonomiką, verslo padėtį, nė iš vieno kandidato neišgirdau aiškios pozicijos, kaip gerinti šalies ekonomikos konkurencingumą, didinti įmonių skaičių. Z.Balčytis laikėsi socialdemokratinių nuostatų, kalbėjo apie naujus mokesčius, pavyzdžiui, solidarumo, tačiau tai nėra panacėja. Verslininkams reikia mažesnės biurokratinės sistemos, lankstesnių darbo santykių, geresnės mokesčių sistemos. D.Grybauskaitė nuosekliai laikėsi savo ankstesnės pozicijos neleisti išbalansuoti esamos ekonomikos sistemos“, – teigė pramonininkų konfederacijos vadovas.

M.Jastramskis: D.Grybauskaitė susikūrė kamuolio kontrolės persvarą

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio manymu, debatuose apie vidaus politiką šiek tiek geriau pasirodė dabartinė šalis vadovė, tačiau jis abejoja, ar ši nedidelė persvara turės įtakos abiejų kandidatų rinkimų rezultatams. „Diskusija nepersirito į atvirą poliarizaciją, ko galima buvo tikėtis konkuruojant dviem politiniams subjektams, tačiau buvo aiškūs bandymai iš abiejų pusių sieti oponentą su politine atsakomybe už šalies problemas. Z.Balčytis prikaišiojo varžovei 2008–2012 metais Andriaus Kubiliaus vyriausybės priimtus sprendimus, tačiau tai pavyko tik debatų pradžioje, diskutuojant apie krizės kontekstą. D.Grybauskaitei kur kas geriau pavyko pliekti partijas, dabartinę valdančiąją daugumą, kurios atstovas yra ir jos konkurentas, taip pat akcentuoti politinės valios stoką. Kita vertus, panaši kandidatų pozicija kai kuriais klausimais (pavyzdžiui abu pasisako už atominę elektrinę) vietomis diskusiją pavertė labiau techninio pobūdžio pokalbiu dėl priemonių, o ne dėl principų“, – teigė M.Jastramskis. Politologas pastebi, kad diskutuojant apie socialines problemas, pensijas, ryškesnis buvo Z.Balčytis, o kalbant apie politinės valios trūkumus, tikėjimą Lietuvos ateitimi, optimizmą – D.Grybauskaitė. „Panašu, kad jai pavyko išlaikyti nepartinės kandidatės statusą. Ji susikūrė kamuolio kontrolės persvarą, tačiau kalbant apie įtaką tiek vieno, tiek kito kandidato elektoratui, debatai buvo apylygiai“, – apibendrino M.Jastramskis.

V.Bruveris: nepanašu, kad vyksta didysis finalas

„Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris negaili kritikos abiems debatų dalyviams. Jo nuomone, finišo tiesiojoje esantys varžovai atrodė blankoki, itin atsargūs ir įsitempę netgi kai pešiojo vienas kitą. „Debatai man labiau priminė dviejų stiprių lietuviškosios politikos vidutiniokų pasišnekėjimą. Ir vienas, ir kitas stengėsi pasakyti kuo daugiau šabloniškų ir abstrakčių frazių, kuriomis užpildytų pasisakymui skirtą laiką, tačiau ir tai ne visada pavykdavo“, – teigė jis. Politikos apžvalgininko vertinimu, D.Grybauskaitė pasirodė geriau už Z.Balčytį, tačiau ji nebuvo visa galva aukštesnė ir juolab neatrodė kaip neprilygstama rinkimų favoritė. „O Z.Balčytis nebuvo toks agresyvus ir aštrus, ko jam šiuo metu žūtbūt reikia, per mažai atakavo varžovę ir per dažnai laikėsi pasyviai arba tiesiog atsitraukdavo. Kodėl, kalbant apie sistemines ir dešimtmečiais netvarkomas šalies finansų ar mokesčių ydas, jis nepriminė, kad ir D.Grybauskaitė finansų ministrė? Kodėl neišnaudojo jos vinguriavimo? Juk aiškiai matėsi, kad ji vienu atveju aktyviai remia vienos Vyriausybės ekonominės politikos veiksmus ir beveik vadina juos savo nuopelnais, o kitu atveju aiškina, kad mokesčių politika – tik Vyriausybės daržas, į kurį ji nesikiša. Mano manymu, Z.Balčytis atrodė sutrikęs, kai sulaukė politiškai keblių klausimų, pavyzdžiui, apie Darbo partiją – lyg nebūtų tikėjęsis, jog tokių klausimų tikrai bus. O į pabaigą šis kandidatas atrodė pavargęs ir tik norėjo kuo greičiau viską baigti. Taigi, jei jis taip važiuos ir toliau – ne tik debatuose, bet ir visoje rinkimų kampanijoje apskritai – tik kėdė Europos Parlamente ar Europos Komisijoje jam ir tešviečia“, – įžvalgomis dalinosi V.Bruveris.

R.Lazutka: iš buvusių finansų ministrų tikėjausi daugiau

Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad jį nuvylė abiejų kandidatų pasisakymai apie šalies ekonomiką. Tiek D.Grybauskaitė, tiek Z.Balčytis yra buvę finansų ministrais, tačiau profesorius teigia taip ir neišgirdęs, kodėl jų vadovavimo metu Lietuvos finansai nebuvo sutvarkyti, ką konkretaus jie siūlo. „Dabartinė šalies vadovė, kalbėdama apie tai, kodėl Lietuva krizės laikotarpiu nesiskolino iš TVF už mažesnes palūkanas, o ėmė paskolas iš užsienio bankų, akcentavo, kad TVF reikalavo apmokestinti pensijas, įvesti naujus mokesčius ir panašiai. Tačiau ji kažkodėl nepasakė, kad tie mokesčiai sugrįžtų į valstybės biudžetą. O pasiskolinus iš užsienio bankų, į biudžetą nieko negavome, tik mokėjome ir tebemokame milžiniškas palūkanas“, – sakė R.Lazutka. Profesoriui užkliuvo ir D.Grybauskaitės kritika Darbo partijos viceministrams ir tai, kad ji esą nieko negalinti padaryti. „Prezidentė gali dalyvauti ir viceministrų skyrimo procese. Juk jai tereikia pareikšti nepasitikėjimą ministru, kuris nesugeba suformuoti profesionalios komandos ir bėdos bus išspręstos. „Manau, jai reikėjo pripažinti ir tai, kad skiriant generaliniu prokuroru Darių Valį, buvo padaryta klaida. Kalbant apie Z.Balčytį, jis debatų pradžioje atrodė lyg ir stipresnis už savo varžovę, tačiau vėliau nuvažiavo į lankas. Ypač tada, kai paklaustas apie prastėjantį mokesčių surinkimą ėmė postringauti apie energetinius resursus, jų kainą ir panašiai. Vis dėlto, manau, kad Z.Balčytis po vakarykštės dvikovos savo rinkėjų skaičių padidins, o D.Grybauskaitės simpatikų skaičius liks toks pats“, – teigė R.Lazutka.

Z.Balčytis

R.Valatka: rimtų debatų nebuvo

Stebint debatus, 15min.lt vyriausiajam redaktoriui Rimvydui Valatkai susidarė įspūdis, kad kandidatai į prezidentus dalyvauja ne debatuose, o kartoja gerai išmoktą pamoką. „Debatai yra idėjų, vizijų kova, o šiuo atveju to nebuvo matyti, oponentai ėjo paraleliai. Dar daugiau – D.Grybauskaitės pasisakymai man atrodė panašūs į partijos rajono pirmojo sekretoriaus kalbą, kurioje apstu lozungų, o Z.Balčyčio – kaip to paties rajono vykdomojo komiteto pirmininko, kuris pavaldus pirmajam sekretoriui ir šiam pritaria“, – sakė R.Valatka. Jis teigia pasigedęs aiškios abiejų kandidatų pozicijos apie pačią didžiausią Lietuvos bėdą – mažėjantį gyventojų skaičių ir augančią valstybės skolą. „Apie emigracijos problemas, jų sprendimą tiek vienas, tiek kitas kalbėjo beviltiškai. Apie tautines mažumas taip pat – atrodė, kad kalba ne kandidatai į prezidentus, o pretendentai į kokio nors rajono merus. Liūdna buvo klausytis ir jų postringavimų apie sveikatos apsaugą. Pasakysiu trumpai – nebalsuočiau nė už vieną kandidatą“, – nusivylimo kandidatų pasirodymu neslėpė R.Valatka.

V.Laučius: buvusi ES komisarė pasikalbėjo su būsimu ES komisaru

Politologo Vladimiro Laučiaus teigimu, debatus nedidele persvara laimėjo D.Grybauskaitė, tačiau stebint debatus kartais atrodė, kad renkame ne valstybės vadovą, o administracinio vieneto vyriausiąjį administratorių. „Z.Balčytis, kuris lyg turėtų paaiškinti, kuo jo politinė vizija yra geresnė už D.Grybauskaitės vykdytą politiką, apskritai jokios vizijos nepateikė. Tad pasiklausius debatų liko neaišku, kokia būtų naujoji politinė kryptis, jei rinkimus laimėtų socialdemokratų kandidatas. Net sakydamas, kad jo politika būtų „socialdemokratinės pakraipos“, Z.Balčytis pridėjo žodelį „galbūt“. Kaip galima balsuoti už galbūt socialdemokratinę, o galbūt – nesocialdemokratinę pakraipą? Tuo tarpu D.Grybauskaitė vengė prisiimti politinę atsakomybę dėl kai kurių prezidento pareigų, aiškindama, kad kadencijos pradžioje jai labiausiai rūpėjo ekonomika ir finansai, nes buvo prasidėjusi krizė. Esą 2009 metais jai reikėjo rūpintis šiomis sritimis drauge su Vyriausybe, o dabar ji nesikišanti į Vyriausybės veiklą ir negalinti prisiimti atsakomybės už jos veiklos spragas. 2009 metai buvo ne tik finansinės krizės metai, bet ir Rusijos karo prieš Gruziją pamokų laikotarpis. Po šio karo Rusija ėmė smarkiai didinti biudžeto asignavimus karo reikmėms, tačiau D.Grybauskaitė tuo metu nesipriešino krašto apsaugos finansavimo mažinimui ir net jį pateisino. Maža to, būtent per D.Grybauskaitės pirmąją kadenciją pašlijo santykiai su valstybėmis, kurių draugiškumas Lietuvai ypač svarbus – JAV ir Lenkija“, – nuomone apie kandidatų pasirodymą dalinosi politologas.

A.Katauskas: Z.Balčytis buvo sutriuškintas

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko nuomone, D.Grybauskaitė už konkurentą atrodė kur kas geriau. Ji šiuose debatuose buvo visiškai kitokia, nei debatuose prieš pirmą turą: aštrūs, konkretūs komentarai, pasiūlymai, greita reakcija, argumentai paremiami skaičiais. Tai, pasak eksperto, verčia oponentą arba veltis į diskusiją, kur reikalingas labai gilus temos išmanymas, arba bandyti praslysti paviršiumi, rizikuojant pasirodyti nieko neišmanančiu. Z.Balčytis rinkosi antrą variantą ir tai suteikė galimybę D.Grybauskaitei visais klausimais triuškinti oponentą. „Galima sakyti, kad D.Grybauskaitė tiesiog vadovavosi „niekuomet nepertraukinėk priešo, kai jis daro klaidą“ taktika. Kalbant apie konkrečius šių debatų epizodus, mes pagaliau pamatėme, kaip prezidentė „įdarbino“ savo rinkimų šūkį „Tikiu Lietuva“. Vien ko vertos frazės apie tai, kad turime nustoti save menkinti ir smūgis Balčyčiui po jo eilinio neigiamo atsiliepimo apie situaciją Lietuvoje, kad prezidentė tai išgirdus, tikrai neinvestuotų į tokią šalį. Šis ėjimas, kartu sumaniai kaitaliojant „mes padarėme“ ir „vyriausybė nepadarė“ visiškai išmušė Z.Balčytį iš vėžių. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad Balčytis pralaimėjo tiek taktiškai, tiek pasiruošimu, nes visas klausimus tikrai galima buvo numatyti iš anksto. O jo dažnai kartota frazė „aš visiškai pritariu“ rizikuoja tapti interneto folkloru“, – teigė A.Katauskas.

M.Garbačiauskaitė: kol kas 1:1

Portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė mano, kad debatai baigėsi lygiosiomis, aiškios persvaros nebuvo. „Nors kandidatai ginčijosi kai kuriais klausimais (ar reikėjo kreiptis į TVF krizės metu, ką reikėtų keisti mokesčių, medicinos sistemoje), vis dėlto jie sutarė dėl žymiai daugiau problemų, nei galėtumėm tikėtis iš dviejų skirtingoms stovykloms atstovaujančių politikų. Prezidentė dėl savo pareigų turi tam tikro pranašumo ir yra įsigilinusi į kai kuriuos klausimus labiau už konkurentą, tačiau ryškaus kompetencijos skirtumo nesijautė. Tuo metu Z.Balčyčiui privalumas buvo tai, kad jis galėjo kritikuoti konkrečius prezidentūros žingsnius, kurių buvo daug ir įvairių, o jo paties pastarųjų metų karjera Briuselyje – visai kitokio pobūdžio ir nereikalaujanti nepopuliarių sprendimų. Jautėsi, kad abu kandidatai gerai išmano ekonomiką. Iš pagrįstos Z.Balčyčio pozicijos matėsi, kad jis Briuselyje netinginiavo, o gilinosi į problemas. Tačiau D.Grybauskaitė buvo pranašesnė greita orientacija ir argumentavimu, dėl to atrodė įtikinamiau. Prezidentė jautėsi gan laisvai ir netgi juokavo. Vis dėlto Z.Balčyčiui reikia dėti pliusą už tai, kad atvirai išdėstė savo poziciją nepatogiais klausimais: atominės elektrinės statybos, gėjų partnerysčių“, – sake M.Garbačiauskaitė. Pasak jos, labai svarbu, kad D.Grybauskaitė akcentavo vertybinius dalykus, politikų atsakomybę, griežtai kritikavo Darbo partijos buvimą aukštuose valdžios postuose, tuo tarpu Z.Balčytis, pasak pašnekovės, socialdemokratų koalicijos partneriams buvo labai atlaidus.

Pirmuosius LRT rengtus debatus prieš antrąjį rinkimų turą vertino aštuoni ekspertai: Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, politologas Vladimiras Laučius, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis, portalo DELFI.lt vyriausioji Redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"