TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertai: saugumas savaime neatsiranda

2013 01 15 5:39
I.Brzezinskis: "Viskas bus gerai tol, kol neišduosite savo prigimtinių vertybių ir tikslų." /Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Valstybių suverenitetas ir saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Jį reikia puoselėti, išlikti budriems vertinant net tuos veiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neutralūs. Tokius patarimus Lietuvai dalija įtakingi JAV ekspertai.

Saugumo Vidurio ir Rytų Europoje klausimais Vilniuje diskutavę ekspertai atkreipia dėmesį į Lietuvoje ir valstybėse kaimynėse vis dar matomą posovietinį palikimą. Jie taip pat pabrėžia mūsų šalies energetikos sektoriaus problemas ir primena Lietuvos pareigas dėl Rytų kaimynystės.

- Dalyvavote diskusijose apie NATO vaidmenį XXI amžiuje, Rusijos interesus bei saugumą Vidurio ir Rytų Europoje. Kodėl, Jūsų nuomone, šios problemos sulaukia tokio dėmesio? - LŽ teiravosi buvusio JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo Europai ir NATO Iano Brzezinskio.

- Apie tai būtina diskutuoti, nes visos šios temos - fundamentalūs klausimai, liečiantys šio regiono valstybių saugumą. Kitaip tariant, tai problemos, kurias kelia Vidurio ir Rytų šalių vyriausybės. Per tokias diskusijas iš skirtingų idėjų ir įžvalgų randasi atsakymai, kuriais gali naudotis realią politiką vykdančios institucijos.

- Regiono valstybės priklauso NATO. Apie kokias grėsmes šiandien galime kalbėti? Kiek pagrįstos kalbos apie kada nors ateityje galimą karinės jėgos proveržį?

- Negalite laikyti savo suvereniteto ir saugumo savaime suprantamu dalyku. Tai pirma labai svarbi taisyklė. Antra, itin svarbu suvokti, kad dėl įvairiausių politinių nesutarimų ir ginčų, galinčių atsiliepti regiono saugumui, turite būti pasirengę. Per konferenciją niekas nė puse lūpų nekalbėjo, neprognozavo artimu metu gresiančios invazijos ar ginkluoto konflikto. Viskas, ką mes darome, yra bandymas numatyti ateityje galbūt iškilsiančius sunkumus, galinčius regione sujaukti stabilumą ar virsti potencialia grėsme jo saugumui. Vien užčiuopus tokių potencialių ateities įvykių užuomazgas reikia kuo skubiau jas neutralizuoti.

- Nemažai dėmesio tokiose diskusijose skiriama Rusijai. Naujoji Lietuvos Vyriausybė kalba apie santykių su Rusija "perkrovimą". Kaip manote, ką tokie planai gali mums duoti?

- Kodėl gi nereikėtų to daryti? Kokią žalą tai galėtų atnešti? Viskas bus gerai tol, kol neišduosite savo prigimtinių vertybių ir tikslų. Kol išliksite principingi ir netapsite naiviai patiklūs dėl visko, ką tokie užmojai gali atnešti.

- Ar dėl tokių kalbų gali nukentėti mūsų santykiai su JAV?

- Tikrai nemanau, kad JAV galėtų atsukti Lietuvai nugarą vien dėl to, kad ji bandytų normalizuoti santykius su Rusija. Pavyzdžiui, Lenkijoje JAV bandė sustiprinti savo karinę įtaką, tačiau ši valstybė vis vien paspaudė santykių su Maskva "reset" mygtuką.

- Kuo išskirtinis yra Vidurio ir Rytų Europos regionas visos Europos saugumo kontekste? - LŽ paklausė Vašingtono tarptautinių studijų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Roberto C.Nuricko.

- Tai išskirtinai saugi ir taiki pasaulio dalis. Tačiau kai kurios saugumo užtikrinimo problemos lieka atviros. Esminis skirtumas nuo kitų Senojo žemyno dalių yra šio regiono praeitis. Kai kuriose regiono valstybių gyvenimo srityse vis dar galima matyti ryškių sovietinio periodo ženklų. Pirmas - tai didžiulis susirūpinimas dėl pokyčių Rusijoje. Tokį susirūpinimą kelia buvusi bendra istorija ir nedidelis geografinis atstumas, taip pat iš ankstesnio laikotarpio likę neišspręsti dvišaliai santykiai.

Antras išskirtinis bruožas, kurį taip pat pavadinčiau palikimu, yra nesutvarkyta energetikos sektoriaus infrastruktūra. Kalbėdami apie Baltijos šalis, šį regioną energetikos ekspertai dažniausiai apibūdina kaip energetinę salą. Ir tai ne vien dėl vamzdynų. Trys Baltijos regiono valstybės lyg ir yra pasisukusios į Vakarus, tačiau visa šio sektoriaus infrastruktūra krypsta čia į vieną, čia į kitą pusę. Suprantama, kad nepaprasta išspręsti keblią situaciją, tačiau priemonių tam yra. Ir tai, ką pamažu pagaliau pavyksta įgyvendinti, - tiesiama elektros linija su Skandinavijos šalimis. Nors ir nelengvai, taip pat randasi alternatyvūs energijos išteklių šaltiniai.

Robertas C.Nurickas: "Svarbiausia sritis, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant, yra energetikos sektorius."

- Kokių realių veiksmų turėtume imtis nedelsdami, kad Jūsų minėti susirūpinimą keliantys veiksniai būtų išgyvendinti?

- Labai svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas atlieka vidaus politika. Svarbiausia sritis, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant, yra energetikos sektorius. Ne mažiau svarbi problema, kurią pažymi ekspertai, - didžiulis emigracijos mastas.

- Kuo Lietuva išsiskiria regioninio saugumo klausimų sprendimo kontekste?

- Kiekvienos šalies istorija yra išskirtinė. Vis dėlto jau atkreipiau dėmesį, kad Baltijos šalys ypač mėgsta pabrėžti savo išskirtinumą tarp valstybių kaimynių. Paprastai žmonės linkę visas tris šalis "sulipdyti" į vieną didelį gumulą ir didesnio išskirtinumo nepastebi. Tačiau turiu pripažinti, kad saugumo požiūriu, nors jus sieja bendri klausimai, galima įžvelgti ir skirtumų. Pavyzdžiui, emigracijos mastas Latvijoje ir Estijoje ne toks aktualus nei Lietuvoje. Taip pat išsiskiriate pablogėjusiais santykiais su Lenkija, tuo, kad turite bendrą sieną su Europai rūpestį keliančia Baltarusija, esate netoli nuo Ukrainos, kuri pasižymi nestabilia politine situacija. Vienas mano patarimų - Baltarusijai skirti kuo daugiau dėmesio. Visi kalba apie sankcijas režimui, tačiau norisi matyti kur kas liberalesnę politiką šios šalies gyventojų atžvilgiu.

Tenka pripažinti, kad apie Lietuvą dažniau kalbama ne kaip apie šalį, o kaip apie valstybę, apsuptą kaimynų kraštų, susijusių su saugumo politika Europoje. Tokiu būdu Lietuvai ne tik atsiranda konkrečių pareigų, bet ir nemažai galimybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"