TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Ekspertai". SPA ant kapinių

2011 03 30 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvoje siautėja "ekspertai", kurių autoritetinga nuomone ir gerai mokamomis ekspertizėmis prisidengę valdininkai gamina visuomenei įvairius nevalgomus patiekalus. Tokius, kaip stiklinis monstras, įrioglintas į Laisvės alėją po įvairių posėdžių, konsultacijų, derinimų ir kitų keistų reveransų.

Būti "ekspertu" Lietuvoje yra gera. Tai didžiulė galia, geros pajamos ir absoliuti neatsakomybė. Nešinas savo autoritetu, virš paprastų mirtingųjų pakylėtas "ekspertas" gali išdidžiai vaikštinėti po prezidentūrą net ir tuo atveju, kai paskui jį velkasi baudžiamoji byla dėl klastojimo.

Užčiaupti tuos, kurie dar kalba

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje, Bokšto g. 6, jau penkerius metus kasinėjamos vienos seniausių sostinės kapinių, o apie 300 palaikų, kaip jau įprasta tokiais atvejais, yra sandėliuojami Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedroje. Nepasirūpinta nei palaikų perlaidojimu, nei visuomenės informavimu - tarsi kapinės būtų nekilnojamąjį turtą įsigijusios UAB "Ogvy" ir archeologų nuosavybė.

Prioritetai kiti: skubama įgyvendinti skandalingos reputacijos "ekspertų" parengtą detalųjį planą, pagal kurį nacionalinės reikšmės valstybės saugomą kultūros vertybę - Savičiaus ligoninės statinių kompleksą - numatyta rekonstruoti į viešbutį su stiklo ir tviskančio poliruoto metalo inkliuzais, požeminiais garažais vietoj parko ir sodo, o kapinių vietoje įrengti SPA centrą.

Tuo pačiu detaliuoju planu, neaiškiu pagrindu be konkurso prijungiant laisvos valstybinės žemės sklypus, numatyta užstatyti ir gretimą teritoriją, kur Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo Vilniaus miesto gynybinė siena, Spaso vartai ir vyskupų malūnas - jų vietoje suplanuota "atkurti" carizmo laikotarpio pastatus.

Seimo narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybinės žemės nusavinimo neaiškiomis aplinkybėmis, kapinių sunaikinimo nuslėpus nuo visuomenės ir Kultūros paveldo departamento (KPD) tarnautojų atsakomybės derinant detalųjį planą.

Projektą, kuriame Vilniaus gynybinės sienos teritorija net nėra pažymėta, rengė tvirtą užnugarį KPD, Architektų sąjungoje, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje (VKPK) ir ICOMOS nacionaliniame komitete turintys "ekspertai", kurių dosjė "puošia" baudžiamoji byla ir problemos dėl licencijų.

Redakcijai žinomas atsakingas pareigas einantis asmuo teigia, kad jam buvo siūlomas kyšis - 200 tūkst. litų - už tai, kad nustotų domėtis Bokšto gatvėje numatytomis statybomis.

Užčiaupti bandoma ir VKPK narę Jūratę Markevičienę - už tai, kad atliko projekto ekspertizę ir įvardijo skandalingus faktus, detaliojo plano autorė drauge su kolegomis prieš ją organizavo gniuždantį puolimą. J.Markevičienei teko baudžiamąja tvarka kreiptis į teismą dėl šmeižto, o į prokuratūrą - dėl spaudimo jai kaip pareigūnei.

Pinigai apie šį objektą sukasi dideli - tokia mintis peršasi matant, kokios pajėgos sutelktos siekiant prastumti barbarišką kultūros paminklo vivisekciją.

Nėra kapinių - nėra problemos

Nuo 2006-ųjų, kai pradėti kasinėjimai teritorijoje, kur XIV-XV a. buvo stačiatikių kvartalo branduolys, archeologams nekilo jokių abejonių, kad jie atrado kapines. 2006-2011 metų archeologinių tyrimų išvadose rašoma: "Pasiekus 300 cm gylį, kaip ir tikėtasi, buvo aptiktas stačiatikiškųjų kapinių horizontas, datuojamas XIII a. pabaiga - XIV a. pradžia. Dalis kapų, ypač 12-16 metų mergaičių, išsiskyrė įkapių turtingumu... 2009 m. tyrimai buvo tęsiami esamų korpusų vietose... Čia taip pat aptikti turtingi palaidojimai su pagalviais, kaklo vėriniais, žiedais... 2009 m. aptikti 156 kapai, taigi iš viso jau ištirta 216 palaidojimų... Atsižvelgiant į kapų koncentraciją ir jų turtingumą, galima daryti prielaidą, kad tyrinėjant rytinį kiemą pavyks aptikti Kristaus Gimimo cerkvės pamatus."

Kad šioje vietoje yra kapinės, iš istoriografijos šaltinių buvo žinoma jau seniai. Jos pažymėtos ir 2006-aisiais išleistame "Vilniaus archeologijos atlase", o 2007-aisiais "XIV-XV a. palaidojimų vietos" pripažintos buvusios Savičiaus ligoninės komplekso vertingąja savybe ir įrašytos į valstybės saugomos kultūros vertybės dosjė.

Nors tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, tiek Žmogaus palaikų laidojimo įstatyme yra įtvirtintos pagarbos žmogaus palaikams nuostatos ir aiškiai apibrėžti reikalavimai, pagal kuriuos dera tvarkyti kapines, per visą kasinėjimų laikotarpį buvo elgiamasi taip, tarsi būtų rausiamas paprastas daržas - visai nesvarstyti nei palaikų perlaidojimo, nei deramo unikalių Vilniaus kapinių įamžinimo klausimai.

Tik 2010-ųjų vasarą KPD direktorės Dianos Varnaitės nurodymu paveldosaugininkai sustabdė darbus, kad nuspręstų, kaip elgtis su kapinėmis, kurių vietoje pagal projektą numatyta įrengti SPA.

Kad užgniaužtų skandalą, KPD vertinimo tarybos ekspertai rado saliamonišką sprendimą - pervadinti kapines palaidojimais ir taip nuslėpti jų egzistavimo faktą. 2010 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio posėdžio dalyviai vienbalsiai nutarė, esą "konstatuoti, kad sklype Bokšto g. 6 Vilniuje atrastos kapinės, nepakanka duomenų (neaiškios ribos, nes ištyrinėtas nepakankamas plotas), todėl Vertinimo taryba teigia, kad tai yra palaidojimai".

Dvejopi standartai

Krinta į akis, kad kitais panašiais atvejais sprendimai priimami visiškai priešingi. Nors Šnipiškių žydų kapinių ribos nebuvo tiksliai nustatytos ir neištirta teritorija, tai nesutrukdė KPD pripažinti šios vietos kapinėmis. Visai neseniai, aptikus 18 Napoleono karių palaikus, jie buvo perlaidoti su derama pagarba, apie tai plačiai informuojant visuomenę.

Tarp ekspertų, balsavusių už kapinių pavertimą "palaidojimais", buvo ir VKPK narė Giedrė Filipavičienė, kuri yra projektą rengusios UAB "Senojo miesto architektai" steigėja bei akcininkė, t. y. materialiai projekto įgyvendinimu suinteresuotas asmuo.

"Dar prieš penkerius metus archeologams buvo akivaizdu, kad tai kapinės. Dabar staiga keli šimtai palaikų, palaidotų šventoje vietoje, su turtingomis įkapėmis - jau ne kapinės. Nuo ko priklauso tokia nuomonės kaita - nuo pinigų kiekio? O juk kalbame apie šimtus žmonių, kurie laidojosi šventoriuje, šalia stačiatikių cerkvės, tikėdamiesi amžinos ramybės. Kai buvo pasikėsinta rausti žydų kapines Šnipiškėse, kilo pasaulinis atgarsis - o čia iškasti realūs kapai..." - stebisi A.Stancikienė.

Belieka įsivaizduoti būsimo viešbučio lankytojus, kurie mėgausis vandens procedūromis aplink memorialinį akmenį, žymintį vienas seniausių Vilniaus kapinių.

"Barokas": stiklas, žėrintis metalas ir požeminiai garažai

VKPK pavedimu atliktoje ekspertizėje J.Markevičienė konstatavo ir kitus skandalingus faktus. Nors Savičiaus ligoninės statinių kompleksas yra saugomas kaip istoriškai nuo XV iki XX a. pr. susiformavęs ansamblis - seniausia Vilniaus ligoninė, priklausiusi šaričių vienuolijai - bet pagal patvirtintą detalųjį planą iš esmės įteisintas jo sunaikinimas.

Šaričių ligoninės ansamblį užsimota "patobulinti": visą užstatymą rekonstruoti, kai kur - griauti, o didelėje teritorijos dalyje - naujai statyti.

Kieme priešais pagrindinį portalą stovės veidrodinis bokštas iš stiklo arba poliruoto metalo, kuriame bus įrengta evakuacinė laiptinė ir liftas. Kad šiam bokštui atsirastų erdvės, numatyta nugriauti dalį saugomo XVIII a. rizalito, kuris "Vilnius paminklų sąvade" įvardijamas kaip klasicistinio laikotarpio korpuso dalis. Tvarkybos projekte teigiama, jog tai - "sovietinis" priestatas.

Vilniečiams puikiai žinoma nuostabi arkinė galerija įgyvendinus projektą kabės virš plokščio poliruoto metalo stogo, kuriuo numatoma uždengti kone trečdalį kiemo. Prieš tai ši kiemo dalis, iškirtus medžius, bus nukasta ir pagilinta 2,7 metro.

Nors ligoninės-vienuolyno ansambliui buvo būdingas erdvių uždarumas, pagrindinį ir rytinį kiemą skyrusią mūrinę tvorą numatyta pakeisti ažūrine metalinių virbelių tvora, tokius pat ažūrinius vartus ir vartelius įrengti buvusiame vienuolių kiemelyje.

Į mažąjį kiemelį, kuris buvo uždaras ir skirtas tik vienuolėms, bus atverti vartai iš Išganytojo gatvės, nors nėra jokios istorinės medžiagos, kad vienuolės šiais vartais naudojosi. Šiuo metu tiek iš kiemo, tiek iš gatvės pusės virš žemės yra likusi tik viršutinė vartų dalis, todėl kiemą planuojama nukasti ir virš jo pastatyti dar vieną statinį plokščiu spindinčiu stogu.

Bus pakeistas ir savitas Išganytojo skersgatvio pavidalas, kurį formavo būdingos aklinos šaričių ligoninės sienos, - jose numatyta iškirsti švieslangius į naujai iškastus rūsius.

Neliks ir medžių, nors žalumos masyvas - sodas ir vaistažolių daržas - buvo ypač savita šaričių ligoninės ypatybė ir istoriškai susiklosčiusios želdynų vietos yra pripažintos ansamblio vertingąja savybe. Iš 38 medžių, kurių dauguma pažymėti kaip vertingi ir saugotini, palikti numatyta tik tris liepas. Detaliajame plane apstu nuorodų "medis yra saugotinas - kirsti". Žalumą reprezentuos veja ant požeminio garažo stogo.

Didžiulis požeminis garažas bus įrengtas per tris sklypus - po visu rytiniu vienuolyno kiemu ir Vilniaus gynybinės sienos bei Spaso vartų teritorijoje, nors VKPK yra priėmusi net keletą sprendimų, kuriais pasisakė prieš požeminių aikštelių statybą Vilniaus senamiestyje. Statant garažą, rytinis ansamblio kiemas bus paaukštintas virš Maironio gatvės lygio apie 3,5 m., o patogiai įvažiuoti trukdantis vilniečių gerbiamas paminklas lenkų mokyklos mokiniui Mečislovui Dordzikui, kuris nuskendo gelbėdamas Vilnioje skendusį žydų berniuką, - perkeltas į kitą vietą.

Visas šias drastiškas pertvarkas, kurios neturi nieko bendro nei su baroko ir klasicizmo laikotarpio vienuolynų ansambliais, nei su buvusia šaričių ligonine, kuri saugoma kaip XV-XX a. pr. istoriškai susiklostęs kompleksas, UAB "Senojo miesto architektai" pristato kaip baroko laikotarpio "atkūrimą".

Kaip žėrinčio metalo bokštas ir požeminiai garažai susiję su baroku, paaiškinti gali tik ypač iškrypusios vaizduotės "ekspertai".

"Ekspertai" su skandalų uodegomis

Projektą rengė didžiulę įtaką architektų bendruomenėje turinčių autorių kolektyvas, kurį persekioja nuolatiniai skandalai dėl stiprų korupcijos kvapą turinčių statybų ir naikinamo paveldo. Detaliojo plano ir tvarkybos darbų projektuotojai - UAB "Senojo miesto architektai" ir UAB "Archinova".

Projekto vadovės Irenos Kliobavičiūtės, kuri yra Architektų sąjungos pirmininko pavaduotoja ir Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto narė, "autoriteto" svorį liudija tai, kad, nepaisant kaltinimų baudžiamojoje byloje, ji buvo pakviesta į prezidentūroje vykusią diskusiją apie urbanistinės plėtros grėsmę visuomenės interesui.

I.Kliobavičiūtė ir dar du jos kolegos iš UAB "Senojo miesto architektai" yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kaltinami oficialaus dokumento suklastojimu. Nors su atsakingomis institucijomis buvo suderinta, kad "Teo LT" administracinis pastatas bus statomas 12 aukštų, vėliau architektai parengė naujus brėžinius, kuriuose jis "išaugo" iki 15 aukštų. Į šiuos brėžinius buvo nuskenuotos ankstesnių suderinimų žymos. Šiuo metu vyksta teismo procesas.

2010-aisiais kilo skandalas dėl I.Kliobavičiūtės rengto detaliojo plano, kuriuo prezidento Valdo Adamkaus "vyriausiuoju pabroliu" vadinamo Raimundo Mieželio šeimos bendrovei leista statyti gremėzdišką pastatą priešais Gedimino pilį, Rinktinės g. 2. KPD kreipėsi į teismą, reikalaudamas šį detalųjį planą panaikinti.

Statybos pagal I.Kliobavičiūtės rengtą detalųjį planą Klaipėdos g. 7 ir 7a sustabdytos tik įsikišus VKPK - čia buvo numatyta paslėpti Vilniaus gynybinę sieną už naujai pastatyto pastato, o jos fragmentus "eksponuoti" kaip koridoriaus interjero dalį. I.Kliobavičiūtė parengė ir paminklotvarkos sąlygas prie pat gynybinės sienos išdygusiam pastatui adresu Subačiaus g. 11, nors istoriškai jokio pastato toje vietoje nėra buvę. Dalis gynybinės sienos liko viešbučio rūsiuose.

Savo verslui parankias sąlygas ši "ekspertė" susikūrė dalyvaudama rengiant įvairius paveldosauginius reglamentus. Jos su kolegomis sukurptame Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente gausu dviprasmybių, kurios sudarė sąlygas statyti Senamiestyje visiškai naujus pastatus ir požeminius garažus. 2004-aisiais, kai šio reglamento pagrindu buvo parengtas Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektas, visuomenė į tai reagavo protestais, o tarptautiniai bei Lietuvos ICOMOS ekspertai konstatavo, kad projekte numatytas senamiesčio tankinimas ir aukštinimas turėtų neigiamą poveikį jo išsaugojimui.

Ne mažiau kaip paveldo naikintojas yra pasižymėjęs ir I.Kliobavičiūtės kolega UAB "Senojo miesto architektai" direktorius Evaldas Zilinskas, pasirašinėjantis raštus dėl statybų Bokšto g. 6. 2007 metais šis "ekspertas" tik per plauką išvengė atestato panaikinimo, kai KPD po eilinio skandalo buvo sušauktas posėdis, kad būtų įvertintos jo ekspertizės, atvėrusios kelią paveldo naikinimui visoje Lietuvoje. Vienas šio "eksperto" šedevrų - ekspertizė, kuria remiantis leista statyti kotedžus pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto E.Andre sukurtame Lentvario parke. Po minėto posėdžio E.Zilinskas paskubėjo pats sustabdyti savo kaip eksperto veiklą.

UAB "Senojo miesto architektai" steigėja ir akcininkė VKPK narė Giedrė Filipavičienė buvo I.Kliobavičiūtės ir E.Zilinsko kolegė, rengiant liūdnai pagarsėjusį Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą.

UAB "Archinova" išgarsėjo skandalinga Aušros Vartų koplyčios rekonstrukcija, po kurios KPD panaikino šios bendrovės direktoriaus Antano Gvildžio paveldo apsaugos specialisto atestatą. Ne mažiau skandalinga buvo ir Trakų bažnyčios rekonstrukcija, dėl kurios buvo kilusi grėsmė unikalioms bizantinėms freskoms.

Atsakomybės beieškant

VKPK pavedimu atlikta J.Markevičienės ekspertizė, kurioje įvardyti Bokšto g. 6 numatyti ansamblio keitimo faktai, sukėlė sprogusios bombos efektą tarp "atkūrimo" šalininkų.

Prieš VKPK posėdį, kuriame šie faktai turėjo būti įvertinti, ekspertizę triukšmingai pasmerkė skubiai sušaukta Architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Šios tarybos kompetencija paveldo srityje yra daugiau nei abejotina. Iš 29 jos narių vos 5 yra atestuoti KPD, o du iš šių penkių - I.Kliobavičiūtė ir G.Filipavičienė... Išsigandusi spaudimo, VKPK nesiryžo svarstyti klausimo.

Netrukus klastojimu baudžiamojoje byloje kaltinama "ekspertė" I.Kliobavičiūtė su dar dviem kolegomis pateikė skundą Lietuvos ICOMOS nacionaliniam komitetui, kaltindama J. Markevičienę mėginimu "prisidengiant tarptautinio eksperto kvalifikacija" menkinti "atestuotų ekspertų darbą bei juos derinusius valstybės tarnautojus", kelti destrukciją ekspertų ir valstybės institucijų veikloje ir pan.

Turint galvoje, kad architektus taip "sunervino" vien tik faktų konstatavimas, matyt, už jų tikrai daug slypi... Sparčiai artėjame į laikus, kai paveldo naikintojai, siekdami nuslėpti savo projektus nuo visuomenės, vykdys egzekucijas dar išlikusiems sąžiningiems ekspertams.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija, vienijanti apie 20 visuomeninių organizacijų, kelerius metus atkakliai kėlė asmeninės ekspertų ir tarnautojų atsakomybės klausimą. Ta tema parašyta šūsnis raštų įvairioms institucijoms, surengta konferencija Seime, siūlytos ekspertavimo sistemą galinčios išskaidrinti įstatymų pataisos. Ne kartą minėtos I.Kliobavičiūtės, E.Zilinsko, daugybę akivaizdžiai korupcinių projektų Kaune palaiminusios KPD Kauno teritorinio padalinio vadovės Irenos Vaškelienės, kuriai Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pateikusi kaltinimus kyšininkavimu, ir kitų "nusipelniusiųjų" pavardės. Visi šie raštai sėkmingai dūla valdininkų archyvuose - visuomeninėms organizacijoms buvo paliktas galva sieną daužančio kvailio vaidmuo, o korumpuoti personažai toliau sėkmingai užsiima miestų darkymu.

Ką dar turi nuveikti I.Kliobavičiūtės tipo "ekspertai", kad jiems būtų panaikinti atestatai? Suekspertuoti po minaretą prie Aplinkos ir Kultūros ministerijų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"