TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertams valdžia vis dosnesnė

2012 04 05 5:59

Daugumai valstybės institucijų tam tikriems darbams atlikti savų specialistų nepakanka. Samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad pernai tam išleista net trečdaliu lėšų daugiau nei 2010 metais. Iš 171 institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, 2011-aisiais tokių paslaugų nepirko tik 73. Kai kurie politikai įsitikinę, jog tai mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

Solidžios sumos

Seimo Audito komiteto duomenimis, daugiausia lėšų ekspertams praėjusiais metais išleido Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos. Tam jos atseikėjo daugiau kaip 2,028 mln. litų. Lietuvos mokslų taryba ekspertų iš šalies paslaugoms apmokėti paklojo apie 1,578 mln. litų.

Trečia daugiausia pinigų už konsultacijas sumokėjusi institucija - Finansų ministerija. Pernai jos užsakytos ekspertų paslaugos mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik milijoną litų - apie 990 tūkst. litų. Finansų ministrės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės teigimu, 633 tūkst. litų iš šios sumos sudarė išlaidos už dokumentų, kurie reikalingi skolinantis valstybės vardu ir valdant tą skolą, parengimą.

Už 267 tūkst. litų pirktas Sanglaudos fondo paramos poveikio Lietuvai vertinimo ataskaitos parengimas, už 88 tūkst. litų - konsultacijos vadovaujančiai institucijai siekiant užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos (ES) paramos reglamentų įgyvendinimą. Tiesa, šios išlaidos padengtos Bendrijos paramos lėšomis.

Apmokėjo teisines paslaugas

Energetikos ministerija taip pat aktyviai naudojosi samdytų ekspertų paslaugomis. Tam ji nepagailėjo beveik 727 tūkst. litų. Didžiausią šių išlaidų dalį sudarė išmokos už teisines paslaugas. "Šios paslaugos perkamos išimtiniais atvejais, esant specialiųjų teisinių žinių, pavyzdžiui, užsienio valstybių teisinės sistemos išmanymo, ilgametės praktikos sprendžiant investicinius ginčus, poreikiui.

Taip pat, kai būtina spręsti konkrečias sudėtingas problemas, susijusias su ypatingą strateginę reikšmę valstybei turinčiais klausimais ir viešojo intereso apsauga", - LŽ aiškino Energetikos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Malinauskaitė.

Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos ekspertų paslaugoms apmokėti pernai atseikėjo 677 tūkst. litų, Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos - daugiau kaip 566 tūkst. litų. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos tam skyrė apie 297 tūkst. litų.

Kultūros ministerija pernai konsultacijoms iš šalies išleido beveik 240 tūkst. litų. Anot kultūros ministro atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, ekspertų paslaugos perkamos pateiktoms projektų vykdymo paraiškoms atrinkti ir stipendijoms gauti. "2011 metais paslaugas teikė apie 200 ekspertų. Vienam ekspertui išmokėta nuo 130 iki 2 tūkst. litų neatskaičius mokesčių", - LŽ sakė ji. Šiemet ekspertų paslaugoms apmokėti Kultūros ministerija planuoja skirti apie 250 tūkst. litų.

Samdė ir universitetai

Pinigų konsultacijoms iš šalies nepagailėjo ir krašto aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas per metus tam išleido beveik 462 tūkst. litų, Vilniaus dailės akademija (VDA) - 352 tūkst. litų. Kaip teigė VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla, akademija tarp daugiausia lėšų ekspertų paslaugoms pirkti išleidusių institucijų pateko todėl, kad į sumą, nurodytą Seimo Audito komitetui pateiktoje ataskaitoje, įtraukė ir pagal autorines sutartis išmokėtas lėšas.

"Ekspertų paslaugos buvo perkamos projektams, finansuojamiems iš ES paramos lėšų, - I ir II pakopos studijų programoms vertinti skirta 46,4 tūkst. litų. Pagal ES finansavimo taisykles projektuose buvo įsipareigota atlikti išorinį, t. y. nepriklausomą, ekspertinį vertinimą, o VDA dėstytojai nėra išorės ekspertai", - kalbėjo M.Dirgėla.

Kauno technologijos universitetas už ekspertų paslaugas pernai paklojo 177 tūkst. litų, Šiaulių universitetas - beveik 97 tūkst. litų.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ekspertų paslaugoms apmokėti 2011-aisiais išleido 165 tūkst. litų, Valstybės kontrolė - daugiau kaip 153 tūkst. litų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pirko paslaugų iš šalies už 74 tūkst. litų, viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas - už 61,4 tūkst. litų.

Ekspertų paslaugas pirko ir kai kurie teismai. Pernai tam daugiausia - 54 tūkst. litų - išleido Šiaulių miesto apylinkės teismas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šiam tikslui skyrė šiek tiek daugiau kaip 49 tūkst. litų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas - per 44 tūkst. litų.

Ydinga praktika

Seimo Audito komiteto pirmininkės pavaduotojas Bronius Bradauskas įsitikinęs, kad samdydamos ekspertus iš šalies institucijos švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Anot parlamentaro, valstybinėse įstaigose dirba pakankamai valdininkų, jie ir turėtų atlikti dabar konsultantams pavedamas užduotis. "Samdyti ekspertus - vienas ydingiausių valstybės valdymo būdų. Kam tada reikalingos valstybinės institucijos, kam išlaikome klerkus, jei reikia samdytis ekspertų?" - piktinosi jis.

Kaltę dėl to, kad išlaidos tokioms konsultacijoms vis didėja, B.Bradausko manymu, turi prisiimti valdantieji. "Į valdžią atėję konservatoriai įvykdė savo kredo: kad ir kvailas, bet savas. Buvo atleista nemažai specialistų, o į jų vietą priimta žmonių pagal minėtą principą. Kadangi neliko kam dirbti, samdomi ekspertai", - įsitikinęs Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"