TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertas: atskirdami gegužės 9 d. nuo Rusijos politikos, elgiamės pagal jos norus

LŽ archyvo nuotrauka

Vladimiro Putino režimui gegužės 9-oji reikalinga kaip rusų tautą vienijanti diena, LRT RADIJUI tvirtina informacinių karų ir propagandos ekspertas Mantas Martišius. Jis sako, kad į šią šventę būtina žiūrėti atsižvelgiant į šiandieninį politinį kontekstą, nes priešingu atveju mes pasitarnausime Rusijos režimo vykdomai propagandai.

Pasak M. Martišiaus, po V. Putino atėjimo į valdžią Rusija turėjo apsispręsti, kokią šventę pritaikyti kaip suburiančią visą tautą. „Sovietų Sąjungoje gegužės 9-oji buvo išpopuliarinta kaip valstybę vienijanti šventė, todėl būtent ją pasirinko režimas. Švenčių pasirinkimas yra politinis klausimas. Lapkričio 4-ąją Rusija pasirinko kaip Tautos vienybės dieną. Tada švenčiamas Maskvos išvadavimas nuo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės“, – teigia informacinių karų ekspertas.

Jo aiškinimu, tai buvo viduramžių įvykis, bet iš tiesų ši šventė skiriama tam, kad atitrauktų visuomenės dėmesį nuo tuo metu švenčiamos Spalio revoliucijos. „O gegužės 9-oji švenčiama kaip dabartinės Rusijos vykdomos politikos pateisinimas“, – atkreipia dėmesį M. Martišius.

M. Martišius teigia, jog propagandos formos tampa vis įvairesnės. „Propagandos formos atsinaujina. Esant naujoms aplinkybėms, reikia sugalvoti, kaip pritraukti dėmesį. [...] Georgijaus juostelės buvo naudojamos ir sovietiniu laikotarpiu, bet tada nebuvo labai populiarios, tačiau jas „išpopuliarino“ ir nekokią šlovę atnešė 2014 m. įvykiai, t. y. Krymo okupacija bei aneksija ir karas Ukrainos rytuose“, – pasakoja ekspertas.

Todėl, anot M. Martišiaus, Georgijaus juostelės buvo pradėtos asocijuoti ne tik su Rusijos ar Sovietų Sąjungos karinėmis pergalėmis Antrajame pasauliniame kare, bet ir su dabartine Rusijos politika. M. Martišius sako, kad dabar ieškoma naujų propagandos būdų – gali pasirodyti nauji filmai, knygos, dainos ir t. t. Eksperto teigimu, taip bandoma patraukti daugiau dėmesio.

„Turime suprasti labai paprastą dalyką – propagandai naudojami simboliai, kurie yra labai svarbūs, todėl akiratyje neišvengiamai yra dabartiniai įvykiai. Jei mes bandome atskirti šventę nuo dabartinių įvykių, pradedame elgtis taip, kaip norėtųsi šią muziką užsakantiems asmenims“, – teigia M. Martišius.

Pirmadienį keli tūkstančiai žmonių susirinko Vilniaus Antakalnio kapinėse, norėdami pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių atminimą. Minėjime dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, daugelis jų buvo pasipuošę Georgijaus juostelėmis. Vienas minėjimo dalyvių, paklaustas, kodėl atėjo nešinąs Rusijos vėliava, teigė, kad galbūt neštųsi ir Lietuvos vėliavą, tačiau Rusija yra jo gimtoji šalis, be to, jis yra rusas, todėl išreikšti pagarbą karo aukoms nusprendė pasirinkdamas šios valstybės vėliavą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigia nesuprantantis, kodėl Lietuvos diplomatai atsisakė stebėti karinį paradą Maskvoje. Anot A. Udalcovo, kaip diplomatas jis susilaikys nuo komentarų, bet kaip žmogus, kurio tėvai dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, jis nesupranta tokio sprendimo. Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą lietuvių diplomatai pagerbė gegužės 8 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"