Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ekspertas neigia mitą, neva nebegalima streikuoti: „Naujas Darbo kodeksas tokią galimybę net supaprastino“

 
REKLAMA  •  2017 07 24 6:05
Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui paskelbti streiką bus paprasčiau."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliojus naujam Darbo kodeksui dalis visuomenės įstatymo įtvirtintas teisės normas suprato neteisingai. Pavyzdžiui, priėjo prie klaidingos išvados, kad nuo šiol darbuotojai nebegalės streikuoti. Vis dėlto toks įsitikinimas tėra mitas, mat streikams aptarti naujame Darbo kodekse skirti net keli įstatymo straipsniai.

Apie darbuotojų streikus detaliai aiškino Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

Naujajame Darbo kodekse „streiko“ sąvoka apibrėžta kaip „profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo vykdymą“. Įstatyme paaiškinama, kad galimi dviejų rūšių streikai: įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau nei dvi valandas, ir tikrasis streikas, kurio trukmė nėra ribojama.

„Streikas – kraštutinė priemonė ginti savo teises. Dabar tokia galimybė supaprastinta: norint paskelbti streiką, reikia gauti ketvirtadalio profsąjungos narių sutikimą. Anksčiau buvo būtina, kad streikui pritartų daugiau profsąjungos narių. O įspėjamajam streikui surengti nereikia rinkti jokių profsąjungos narių parašų. Pakanka profsąjungos viduje, su vadovybe, sutarti, kad toks bus, ir jį paskelbti. Pagrindinė priežastis streikui skelbti – darbdavio atsisakymas dalyvauti derybose su darbuotojais, vadinasi, vengimas susitarti“, – aiškina B. Gruževskis.

Privalu veikti organizuotai

Eksperto teigimu, prieš paskelbiant streiką būtina iš anksto informuoti darbdavį, tai padaryti reikia raštu. Jei planuojamas įspėjamasis streikas, darbdavį gana įspėti likus trims darbo dienoms, jei tikrasis – likus penkioms darbo dienoms iki jo pradžios.

Įspėjime apie laukiantį streiką privalu nurodyti iškeltus reikalavimus, dėl kurių imamasi streikuoti, jo datą, pradžios laiką ir vietą, numatomą streikuosiančių darbuotojų skaičių, išvardyti streiko komiteto narius bei pateikti visų profsąjungos narių, kurie pritarė streikui, balsavimo dokumentus.

Pasak B. Gruževskio, planuoti streiką privalu atsakingai: streiko komitetas turi užtikrinti streikuojančių darbuotojų saugumą, sudaryti aiškų veiksmų planą. Tai reiškia, kad streikas turi būti aiškiai organizuotas.

„Streiko komitetas prisiima visą atsakomybę už streikuojančius asmenis, turi užtikrinti saugumą. Streiko metu streikuojantis darbuotojas negali eiti į kavinę ar, pavyzdžiui, išvažiuoti atostogauti pas mamą. Streikas – rimtas, kontroliuojamas dalykas. Jo vieta, taip pat veiksmai, kurių imamasi, aptariami ir paskelbiami iš anksto. Galima, pavyzdžiui, ateiti į darbo vietą, tačiau nedirbti. Arba nustatytu laiku judėti iš tašo A į tašką B – dalyvauti demonstracijoje“, – pavyzdžius vardija B. Gruževskis ir pabrėžia, kad dalyvauti streike darbuotojas turi tik laisva valia.

Be to, kiekvienas, dalyvaujantis streike, turi nepamiršti ir darbdavio teisių. „Dalyvaujančio streike darbuotojo darbo sutartis yra sustabdoma. Tai reiškia, kad už laiką, kurį darbuotojas praleido streikuodamas, jis negaus užmokesčio. Tačiau jo darbo stažas tęsiasi. Vėliau, kai streikas baigiasi, darbuotojai gali tartis su darbdaviais, kad darbo užmokestis jiems būtų išmokėtas. Visgi tai – derybų klausimas“, – sako B. Gruževskis.

Yra išimčių

Naujame Darbo kodekse įtvirtintos ir specifinėms darbuotojų grupėms taikomos su streikais susijusios išimtys. Pavyzdžiui, 247-uoju straipsniu reglamentuojama, kad neatidėliotinas, tai yra gyvybines, paslaugas visuomenei teikiantys darbuotojai streikuoti gali, tačiau streiko metu privalo užtikrinti bent minimalias savo paslaugas.

Įstatyme nurodoma, kad minimalias paslaugas visuomenei turi užtikrinti sveikatos priežiūros srityje dirbantys darbuotojai, taip pat elektros energijos, vandens, šilumos ir dujų tiekėjai, kanalizacijos ir atliekų išvežiotojai, civilinės aviacijos, viešojo transporto ir geležinkelių, taip pat telekomunikacijų srities darbuotojai.

Streiką skelbti draudžiama greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, taip pat tose vietose, kur paskelbta mobilizacija, karinė ar nepaprastoji padėtis, ir stichinių nelaimių zonose.

Dabartinio ir naujojo Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naują Darbo kodeksą – www.socmin.lt.

Užs. V-1101

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"