Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ekspertas neigia mitus apie Darbo kodeksą: negalima atleisti nei „bet kada“, nei dėl to, kad „nepatikote“

 
REKLAMA  •  2017 07 26 6:00
Atleidžiamam darbuotojui darbdavys privalo nurodyti jo atleidimo priežastį. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui dalis visuomenės įtvirtintas naujoves suprato neteisingai. Pavyzdžiui, įsikando mito, neva darbdavys gali bet kada atleisti jam nepatikusį darbuotoją. Tačiau toks įsitikinimas nepagrįstas, mat kiekvienu atveju iš darbo atleistas žmogus privalo išgirsti aiškiai įvardytą to priežastį.

Atleidimo iš darbo darbdavio valia niuansus išsamiai paaiškino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Justinas Usonis.

Pasak jo, darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva aplinkybes naujajame Kodekse reglamentuoja du straipsniai – 57-as ir 58-as. Juose aptariami du skirtingi atleidimo iš darbo atvejai – nesant ir esant darbuotojo kaltei.

„Pagrindinė taisyklė yra ta, kad atleidžiamam darbuotojui darbdavys turi aiškiai nurodyti jo atleidimo priežastį. Visi darbuotojai turi teisę į tai, kad jų darbo sutartis nebūtų nutraukta be svarbių priežasčių, nesusijusių su jų gebėjimais, elgesiu ar pagrįstais įmonės veiklos reikalavimais“, – tvirtina J. Usonis.

Jei darbuotojo kaltės nėra

Pagal 57 straipsnį atleisti darbuotoją iš darbo, jei nėra jo kaltės, darbdavys gali tais atvejais, kai darbuotojo atliekama funkcija tampa perteklinė, jis nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal numatytą rezultatų gerinimo planą, atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, keisti darbo režimą ar vietą, nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo arba jo dalies perdavimo atveju.

„Negalima atleisti „bet kaip“ ir „bet kada“, turi būti objektyvus ir teisėtas to pagrindas, yra numatyta atleidimo procedūra. Darbdavys privalo įspėti darbuotoją iš anksto, iki atleidimo likus mėnesiui, kitais atvejais – dviem arba trims. Pavyzdžiui, jei darbuotojui liko 5 metai iki išėjimo į pensiją, apie atleidimą jį privalu informuoti prieš 2 mėnesius, jei iki pensijos liko 2 metai, jis yra neįgalus arba augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų – prieš 3 mėnesiams“, – sako J. Usonis.

Atleidimo atveju darbuotojui turi būti išmokėta 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau negu metus, – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

„Ji priklauso nuo darbo stažo. Pavyzdžiui, jei žmogus darbovietėje dirbo iki metų, jam priklauso pusės mėnesio vidutinio atlygio išeitinė išmoka. Be to, ir įspėti jį apie atleidimą iš darbo galima likus trumpesniam laikui – 2 savaitėms. Tais atvejais, kai darbuotojas bendrovėje dirba ilgiau kaip 5 metus, jam išmokama ilgalaikio darbo išmoka. Atleidžiamas darbuotojas iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo dar gali gauti iki 3 savo vidutinių atlyginimų“, – aiškina J. Usonis.

Kartais neteisingai suprantamas 59 straipsnis, pagal kurį esą galima atleisti darbuotoją be priežasčių. Taip nėra. Atleisti pagal šį straipsnį galima dėl priežasčių, nenurodytų 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai darbdavys mato kitų svarbių priežasčių, dėl kurių darbuotojas nebegali dirbti. Tuomet darbdavys gali atleisti darbuotoją įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau atleidimo pagrindą privalu nurodyti, ir jis negali būti diskriminacinis.

Jei darbuotojas kaltas

Kodekso 58 straipsnyje išaiškinami atleidimo iš darbo, kai dėl to kaltas darbuotojas, atvejai. Darbuotojas laikomas kaltu, jei šiurkščiai pažeidė savo pareigas ar per 12 pastarųjų mėnesių tokį patį pažeidimą padarė antrąkart.

Jei darbuotojas visą darbo dieną ar pamainą nepasirodė darbe be pateisinamos priežasties, atėjo į darbą neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atsisakė tikrintis sveikatą, nors tai – privaloma, priekabiavo prie kolegų, juos diskriminavo ir įžeidinėjo, padarė ar kėsinosi padaryti darbdaviui turtinės žalos, tai vadinama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiu atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo.

Atleidus darbuotoją dėl jo kaltės, darbdavys gali nemokėti darbuotojui išeitinės kompensacijos.

Ankstesnio ir dabartinio Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naująjį Darbo kodeksą – www.socmin.lt.

Užs. V-1581

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"