TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekspertus nustebino ginkluotės „paslaptis“

2016 01 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Londone įsikūrusio įtakingo gynybos analitinio centro „IHS Jane's“ analitikai, palyginę Lietuvos ir Estijos vykdomus amerikietiškų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ pirkimus, situaciją pavadino paslaptinga. Esą estai už tą pačią sumą kaip ir Lietuva iš amerikiečių gaus trečdaliu daugiau ginkluotės.

JAV gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (Defense Security Cooperation Agency, DSCA), kuri vadovauja šios valstybės ginklų pardavimui kitoms šalims, praėjusių metų gruodžio pabaigoje paviešino informaciją, kad Lietuva siekia papildomai įsigyti vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistemų „Javelin“. Už 220 raketų ir 74 valdymo ir paleidimo įrenginius mūsų valstybė turėtų sumokėti 55 mln. JAV dolerių (50,5 mln. eurų) – tokiam sandoriui pritarė JAV valstybės departamentas.

Kiek anksčiau – 2014 metų lapkritį – JAV valstybės departamentas patvirtino sutartį, pagal kurią trečios kartos nešiojamųjų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ leista parduoti Estijai. Mūsų kaimynai taip pat už 55 mln. dolerių įsigijo gerokai daugiau karinės ginkluotės nei Lietuva – 350 raketų ir 120 paleidiklių.

„Atsižvelgiant į tai, kad Estijos pirkimas buvo gerokai didesnis nei Lietuvos, bet jie abu vertinami ta pačia suma, belieka spėlioti, kokia tai paslaptis“, – praėjusių metų gruodžio 21-ąją analitinio centro „IHS Jane's“ tinklalapyje nusistebėjo šio centro analitikas Nicholas de Larrinaga, paskelbęs žinią apie Lietuvos planuojamą įsigyti ginkluotę.

Sulaukė pritarimo

N. de Larrinagos skelbiamais duomenimis, kuriuos jis grindžia DSCA informacija, už minėtą sumą Lietuva įsigijo ne tik „Javelin“ sistemų, bet ir techninės jų priežiūros, programų tvarkymo, logistikos bei kitų paslaugų.

„Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos prieš metus jau buvo susitarusios dėl 74 „Javelin“ raketų bei 18 paleidiklių įsigijimo. Po pastarojo įsigijimo Lietuvos turima „Javelin“ bazė, regis, patrigubės“, – dalijosi įžvalgomis analitikas.

Juozas Olekas: "Kadangi sistemas įsigyjame ne tiesiai iš gamintojo, bet per valstybinius susitarimus, nelieka vietos komercinėms deryboms.“Alinos Ožič nuotrauka

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, Lietuvai reikia džiaugtis, kad JAV Kongresas apskritai suteikė leidimą parduoti mums ginkluotę – sprendimas galėjo būti ir kitoks. „Kalbant apie kainą, kadangi sistemas įsigyjame ne tiesiai iš gamintojo, bet per valstybinius susitarimus, nelieka vietos komercinėms deryboms“, – LŽ aiškino jis.

Dar viena svarbi aplinkybė, pasak J. Oleko, yra ta, kad Lietuva ketina įsigyti naujesnę ginkluotę nei Estija. „Jie įsigijo raketas, kuriomis mes apsirūpinome dar 2001 metais. Mes tęsiame sutartį įsigydami šiuolaikiškas atnaujintas sistemas“, – teigė politikas.

Kaip žinoma, iš Europos valstybių Lietuva yra pirmoji, kuri 2001 metais už 9,6 mln. JAV dolerių (11 mln. eurų) iš JAV pagal pasirašytą tarpvalstybinę sutartį įsigijo „Javelin“ sistemų: 18 paleidimo įrenginių, 74 raketas, taip pat treniruoklius, logistinę paramą bei karių mokymus naudotis ginkluote. Šiomis sistemomis per pratybas naudojamasi iki šiol.

2014 metais, siekdama stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenę vidutinio nuotolio prieštankine ginkluote, Krašto apsaugos ministerija (KAM) už beveik 20 mln. JAV dolerių (15,6 mln. eurų) iš JAV pirko papildomą skaičių „Javelin“. Pirmoji dalis šios ginkluotės Lietuvą turėjo pasiekti dar praėjusiais metais, kita – iki 2017-ųjų.

Politiniai susitarimai

Anot J. Oleko, Lietuva svarstė klausimą, ar pirkti moderniausias „Javelin“ sistemas, ar, kaip Estija, rinktis senesnes modifikacijas. „Mums atrodo, kad kur kas efektyviau įsigyti gal keliomis raketomis mažiau, bet apsirūpinti naujausia įranga, kuri gali tiksliau, efektyviau naikinti priešo techniką. Kiekviena raketa – brangesnė ar pigesnė – vis tiek kainuoja daug, ir geriau turėti tą, kuri geriau pataiko ir kurios galiojimo perspektyva ilgesnė“, – aiškino ministras.

Ginkluotės eksperto atsargos majoro Dariaus Antanaičio manymu, lyginti Lietuvos ir Estijos pirkinius sunku, nes neretai viešumoje pasirodo tik dalis informacijos apie ginkluotės įsigijimo kainą. „Galiu pasakyti tik tiek, kad jei Lietuva iš tiesų mokės 55 mln. JAV dolerių už 220 raketų, tai yra normali kaina“, – teigė jis.

Pasak eksperto, jei ginkluotė įsigyjama ne komerciniu būdu, t. y. ne tiesiogiai iš gamintojo, bet per tarpvalstybinius susitarimus, neretai toks sandoris būna platesnis, nei viešinama: jame gali būti ir papildomų įsipareigojimų dėl logistikos, mokymų, infrastruktūrinių projektų, kuriuos minėjo „IHS Jane's“ centro analitikas N. de Larrinaga.

D. Antanaičio teigimu, pigiau ginkluotės valstybė gali įsigyti, jei partneriai, dažniausiai dėl įvairių politinių sumetimų, apsisprendžia ją perleisti už dalį kainos. „Tarkime, Lietuva praėjusiais metais susitarė su Vokietija dėl 16 savaeigių haubicų „Pzh2000“ ir sumokėjo simbolinę kainą – 16 mln. eurų. Tai vienas pavyzdžių, kai valstybė sumoka tik dalį ginkluotės vertės. Taip sąjungininkai tarsi patvirtina savo įsipareigojimų tvirtumą, išreiškia paramą“, – kalbėjo ekspertas.

Trumpai. Kas yra „Javelin“?

Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin“ – modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia „iššoviau-pamiršau“ principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant taikinio link, karių komanda gali keisti poziciją.

„Javelin“ kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakilusi iki 150 metrų į aukštį, į pačią pažeidžiamiausią tanko vietą – bokštą. Raketose panaudota „minkšto paleidimo“ sistema, kuri raketos variklį paleidžia tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa. Ginklą galima naudoti ir mūšio mieste sąlygomis šaudant iš uždarų patalpų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"