TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ekstremalus valstybės šantažas

2011 06 23 0:00
Šiaulių naujienų nuotrauka

Pūvantys medicininių atliekų kalnai, dėl kurių Vyriausybė birželio 8 dieną paskelbė valstybinio lygio ekstremalią padėtį ir leido Vilniuje vėl užkurti aplinkosaugos reikalavimus šiurkščiai pažeidinėjusios UAB "Senovė" krosnis, kelia įtarimų, kad ši situacija sukurta sąmoningai.

Bet gali būti, kad tai tik įžanga ir dujokaukes laikas užsakinėti ne tik sostinės, bet ir Šiaulių, o gal ir visos Lietuvos gyventojams.

Kai 2004-aisiais šiauliečiai surinko 6000 parašų, protestuodami prieš pavojingų atliekų deginimo įmonės statybą Aukštrakiuose, tiek statybų užsakovė UAB "Toksika", tiek valdžios vyrai sutartinai tvirtino, kad gamykla bus visiškai saugi, o nuogąstavimai, kad ateityje į ją bus pradėtos vežti pavojingos atliekos iš Europos ar net Rusijos, - jokio pagrindo neturinčios skeptikų fantazijos.

Dabar gamykla jau pastatyta, beliko baigiamasis akordas - atlikti paskutinį, trečiąjį, bandymą. Bet gegužės 17 dieną jis buvo netikėtai nutrauktas, deginimo įrenginys sustabdytas. Visuomenei lakoniškai paaiškinta, kad kilę nesutarimų tarp užsakovės "Toksikos" ir rangovo - pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių UAB "Senovė" ir įmonės "Hafner Srl".

Tačiau aiškėja, kad tai, kas vadinama dviejų įmonių nesutarimais, gali tapti liūdna žinia šiauliečiams, gyvenantiems vos už kelių kilometrų nuo naujosios gamyklos.

Dvi sąmokslo teorijos

UAB "Toksika" generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius teigia, kad gamykla, už kurią valstybės jau sumokėti 72 mln. litų, neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų aplinkosaugos, ekonominių ir funkcinių reikalavimų, o norint ją eksploatuoti tektų pavojingas atliekas įsivežti iš užsienio. Paskutinis bandymas, anot jo, nutrauktas siekiant nuslėpti šį skandalingą faktą.

Dar daugiau - R.Peciulevičius įtaria, jog iš šios padėties ciniškai pelnosi UAB "Senovė", kuri esą dirbtinai eskalavo visą Lietuvą įtampoje laikiusią medicininių atliekų krizę, kad priverstų vėl leisti šias atliekas deginti "Senovės" gamykloje Vilniuje. Kitaip tariant - pūvančios infekuotų atliekų sankaupos tapo šantažo įrankiu privačios įmonės rankose.

Tuo tarpu UAB "Senovė" generalinis direktorius Audrius Kolka siūlo kitą teoriją: į pavojingų atliekų krizę Lietuvą įstūmė žūtbūtinė kova, vykstanti tarp Aplinkos ir Ūkio ministerijų. Anot A.Kolkos, Aplinkos ministerija (AM) siekia perimti Ūkio ministerijos (ŪM) valdomus 93 proc. "Toksikos" akcijų, todėl žlugdė įmonės paleidimą.

LŽ kalbasi su UAB "Toksika" generaliniu direktoriumi Ramūnu Peciulevičiumi.

Pastatė ne tai, už ką sumokėti milijonai

- Kodėl gegužės 17 dieną buvo sustabdytas deginimo įrenginys, statomas "Toksikos" Šiaulių filialo teritorijoje?

- Jis sustabdytas antrą kartą vykdant baigiamuosius bandymus. Pagal rangos sutartį bandymams vadovauja ir už juos atsako rangovas UAB "Senovė" ir įmonė "Hafner Srl". Po savaitės mes gavome oficialų rangovo raštą, kad įrenginys sustabdytas, nes "Toksika" neva neturi reikalingo pavojingų atliekų kiekio, kurį pagal sutartį privalo pateikti rangovui bandymams vykdyti. Todėl rangovas vienašališkai sustabdė įrenginį.

- Ką galite atsakyti į teiginį, kad neturite atliekų?

- Pirkimo sutartyje yra aiškiai apibrėžti "Toksikos" įsipareigojimai - trijų bandymų serijai ji privalo pateikti ne mažiau kaip 4800 tonų pavojingų atliekų. "Toksika" buvo surinkusi per 6000 tonų. Be to, bandymo metu kiekvieną dieną atliekos buvo priiminėjamos papildomai ir jų kiekis didėjo.

- Kaip tada aiškintumėte priežastis, dėl kurių rangovas nutraukė bandymus?

- Esminė konflikto priežastis yra visai kita. Pagal rangos sutartį rangovas turi pastatyti pavojingų atliekų deginimo gamyklą ir įvykdyti tris bandymus, kurių rezultatai privalo parodyti, kad įrenginys atitinka pirkimo sąlygose rangovo deklaruotus ekonominius, aplinkosaugos ir funkcinius rodiklius. Tada užsakovas - "Toksika" - priimtų šitą gamyklą valstybinėje komisijoje. Sutartyje aiškiai pasakyta, kokias atliekas bandymams turi patiekti užsakovas, nurodyti pavojingų atliekų kodai. "Toksika" tai ir padarė.

Bet šiandien turime duomenų, kad pastatytas deginimo įrenginys neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų techninių reikalavimų.

Tai parodė bandymai. Aš einu generalinio direktoriaus pareigas tik tris mėnesius ir bandau suvaldyti situaciją taip, kad už valstybės išleistus pinigus gautume tai, už ką sumokėta.

Lietuva norėjo švaresnio dūmo

- Ar galėtumėte konkrečiai įvardyti, kokių reikalavimų neatitinka įrenginys?

- Pradėkime nuo aplinkosaugos. Problema yra antrinio deginimo kamera, kurioje išvalomi išeinantys dūmai, t. y. surišami juose pasilikę sunkieji metalai, dioksinai, furanai - patys pavojingiausi teršalai. Europos Sąjungos (ES) direktyva reikalauja, kad joje būtų palaikoma ne mažesnė kaip 1100 laipsnių Celsijaus temperatūra. Tačiau pirkimo dokumentuose pasakyta, kad mūsų pavojingose atliekose gali būti didesnis kiekis chloro negu 1 proc., todėl Lietuva nori, kad temperatūra būtų ne mažesnė negu 1200 laipsnių Celsijaus. Su ta sąlyga vyko pirkimas. Tačiau maksimali temperatūra, kurią gali pasiekti pastatytas įrenginys, yra tik iki 1200 laipsnių Celsijaus. Tuo tarpu pirkimo dokumentuose tai buvo žemutinė riba, nurodyta, kad temperatūra turi būti palaikoma ne mažesnė negu 1200 laipsnių Celsijaus. Yra didelis skirtumas tarp "maksimali" ir "ne mažesnė".

- Kokios pasekmės - vadinasi, furanai, sunkieji metalai...

- Galbūt yra neišvalomi. Bet tai retorinis klausimas. Lietuvoje laboratorijos tokių tyrimų nedaro, juos reikia užsakyti užsienyje. Pagal reikalavimus juos privalu atlikti vieną kartą per ketvirtį, o deginimo įrenginio bandymai prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Bet mes, "Toksika", šiandien to įrenginio neturime - iki valstybinės komisijos už viską atsako rangovas. Todėl ne kartą į jį kreipėmės raštu, ragindami atlikti tyrimus. Tačiau jų nėra, o aš štai turiu kiekvienos dienos bandymų rezultatus, kur akivaizdu, kad numatyta temperatūra nėra pasiekiama. Vidurkį, kuris numatytas ES direktyvoje, - 1100 laipsnių Celsijaus, jie palaiko. Bet deginimo įrenginio statyba yra pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkta paslauga, mes turime pirkimo sąlygas. Sumokėti pinigai. Mes privalome gauti tai, ko prašėme. Jeigu prašėme griežčiau, t. y., kad Lietuvai būtų geriau, kad švariau būtų, privalome tai gauti. Štai čia yra sutartis ir susirašinėjimas prieš konkursą. Jeigu rangovui kas nors neaišku, jis prieš konkursą rašo perkančiajai organizacijai laišką, ji atsako ir paaiškina. Taigi rangovas klausė, kokia turi būti temperatūra. Mes atsakėme - ne mažesnė negu 1200 laipsnių Celsijaus. Kas neaišku rangovui? Aš esu užsakovas, mano prievolė kontroliuoti sutarties vykdymą. Jeigu matau, kad šiauliečiai ir visa Lietuva pageidavo dar švaresnio dūmo ir už tai sumokėjo pinigus, privalau tai gauti.

Pirko pelę, o gavo dramblį

- Kokių dar reikalavimų neatitinka įrenginys?

- Ekonominių. Įrenginys turi savo ekonomines sąnaudas - jos reikalingos norint sudeginti tam tikrą kiekį pavojingų atliekų. Tai papildomas dyzelinas, dūmų valymo reagentai, cheminiai sorbentai. Bandymų metu labai paprasta įsitikinti, ar šios sąnaudos atitinka tas, kurias rangovai deklaruoja pirkimo dokumentuose, nurodydami, kokios sąnaudos reikalingos jų įrenginiui deginant vieną toną atliekų. Dabar atliktas pirmas, antras ir dalis trečio bandymo, tad galima įvertinti, kokios buvo vienos tonos deginimo sąnaudos. Jos neatitinka sutarties.

- Kiek didesnės?

- Nuo kelių iki keliolikos kartų, pagal atskiras sąnaudines medžiagas. Taip būti negali. Mes turime aiškius bandymų vertinimo kriterijus, sutartyje juodu ant balto parašyta: "Minimalūs priimtini atlikimo kriterijai yra tokie, kaip nurodyta techninėse specifikacijose ir/arba pateikti rangovo garantijose." Belieka atsiversti lentelę, kur nurodyta, kiek kainuos vienos tonos deginimas, ir palyginti. Tada mes pradėjome aiškintis, kodėl sąnaudos yra didesnės. Ir pamatėme, kad suprojektuotas ir pastatytas įrenginys neatitinka pirkimo dokumentų techninių parametrų. Jis yra labiau energoimlus. Specialistai pasakytų kitą šio žodžio reikšmę - galingesnis. Politikams ir visuomenei galingumas galbūt asocijuojasi su žodžiu "geriau" - na, jeigu galingiau, tai geriau. Bet šiuo atveju taip nėra.

Ar Lietuva bus priversta įsivežti nuodus?

Terminas "energoimlesnis" reiškia, kad įrenginys turi deginti kaloringesnes, labiau degias atliekas. Rengdami galimybių studiją mes žinojome, kad didžioji dalis mūsų atliekų yra mažai degios, o mums pastatė įrenginį, kuris turi deginti labiau degias atliekas. Tada tokių atliekų reikia arba turėti, arba jų nusipirkti. Bet mes pirkome įrenginį ne tam...

- ... kad pirktume dar ir atliekas?

- Arba galima pirkti papildomai dyzelino. Per metus tai sudarytų 5 mln. litų papildomų sąnaudų, per 20 metų - 100 milijonų. Arba - sako rangovas - yra dar viena išeitis. Galima per valandą deginti ne 1100, o mažiausiai 1532 tonas ne tokių degių atliekų. Tada per metus būtų sudeginta ne 8000 tonų, kaip numatyta, o mažiausiai 11 200 tonų. Tai reiškia vienintelį dalyką - bus reikalingas pavojingų atliekų importas. Norėdami išvengti papildomų išlaidų, mes privalėsime deginti daugiau. Bet baisiausia tai, kad visi leidimai - tiek Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK), tiek Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) - yra išduoti 8000 tonų. O ką reiškia PAV�o keitimas? Kad reiktų atsiklausti ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos visuomenės - ar ji nori pavojingų atliekų importo iš Europos... Juk įrenginys buvo perkamas ir statomas su sąlyga, kad spręs Lietuvos problemas.

Valstybinio masto šantažas?

- Sunku patikėti, kad valstybinės reikšmės projekte būtų netyčia padarytos klaidos, apie kurias kalbate. Kam tai gali būti naudinga? Ar įmanoma sąmokslo teorija - galingesnis įrenginys pastatytas numatant, kad bus reikalingas importas ir kažkam iš jo byrės pinigai?

- Nežinau. Bet jeigu kalbėsime apie sąmokslo teorijas, atkreipčiau dėmesį į kitą dalyką. Įrenginys šiemet buvo sustabdytas jau du kartus. Pirmą kartą - vasario pabaigoje. Kai vasario 24 dieną pradėjau vadovauti "Toksikai", jis jau stovėjo. Tada mums aiškino, kad mistiniai Lietuvos įstatymai draudžia rangovui atlikti bandymus iki valstybinės komisijos ir įrodyti, kad jie tikrai pastatė tai, ką turi pastatyti. Ir išeitis, anot jų, yra viena - eiti į valstybinę komisiją ir priimti šį įrenginį.

- Be bandymų?

- Be bandymų. O po valstybinės komisijos akto jie esą viską įrodys ir pataisys. Visą mėnesį mes įrodinėjome rangovui, kad įstatymo pažeidinėti nereikia ir niekas jam nedraudžia vykdyti savo sutartinių prievolių. Kai galų gale tai išaiškinome, balandžio 1 dieną jie paleido įrenginį ir pratęsė bandymus. Bet mes griežtai laikėmės reikalavimo, kad bandymų rezultatai privalo atitikti sutartyje numatytus parametrus, o pinigai rangovui už darbus turi būti mokami tais terminais, kurie nurodyti sutartyje. Paskutinis mokėjimas - po valstybinės komisijos ir ne anksčiau.

- UAB "Senovė" vadovas A.Kolka viešai teigė, kad įrenginys sustabdytas dėl to, kad trūko kuro ir sorbentų, nes "Toksika" nenorėjo už juos sumokėti...

- Pagal sutartį mes privalome apmokėti bandymų metu rangovų patirtas sąnaudas, bet joje aiškiai pasakyta, kad bandymai turi atitikti deklaruojamas normas. O jeigu neatitinka - kyla klausimas, kas kam skolingas. Tačiau rangovas pateikė mums daugiau negu dvigubai didesnę sąskaitą ir aiškina, kad čia viskas gerai. Ir reikalauja apmokėti. Kadangi privalome griežtai kontroliuoti valstybinių pinigų išleidimą ir nupirkti tai, už ką sumokėta, raštu kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą ir ji mums patvirtino, kad turime mokėti tik pagal tuos kiekius, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose. Todėl grąžinome rangovui sąskaitas ir paprašėme, kad pateiktų teisingą sąskaitą pagal sutartį. Bet rangovui yra patogu jos nepateikti ir aiškinti, kad sustabdė įrenginį, nes nėra kuro ir sorbentų.

- Jie nenori atlikti bandymų, nes žino, kad įrenginys neatitinka sutarties reikalavimų?

- Nes bandymai parodys realią padėtį. Kovo mėnesį jie buvo sustabdyti, nes "reikėjo" eiti į valstybinę komisiją. Bet tada buvo šalta ir nekilo didelės problemos dėl medicininių atliekų. Gegužės viduryje rangovas vėl sustabdė įrenginį. Ir prasidėjo riksmai - "Toksika" kalta, kad Lietuvoje nėra kur dėti medicininių atliekų. Bet "Toksika" neturi šito įrenginio, bandymus atlieka rangovas, t. y. UAB "Senovė" ir partneris. Abi gamyklas, kurios galėtų šias atliekas deginti, de facto valdo "Senovė" - tiek prie Šiaulių statomą, tiek Vilniaus. O Lietuva, neturėdama kur dėti medicininių atliekų, atsidūrė baisioje padėtyje. Tragiškoje. O kad vaizdas būtų visas, pasakysiu, jog yra keturi medicinines atliekas surenkantys privatūs vežėjai, ir vienas iš jų yra ta pati "Senovė". Šios įmonės dalyvavo konkursuose, tikėjosi uždirbti, todėl turėjo įvertinti ir prisiimti visą su savo verslu susijusią riziką. T. y. - numatyti, kaip spręsti problemą, jeigu deginimo įrenginys sustotų. Įsivaizduokime, kad viskas gerai ir mes priėmėme įrenginį. Bet jeigu įvyks gedimas ir jis sustos? Vežėjai privalo šią riziką įvertinti. Tačiau jų yra dvi kategorijos. Vieni prisiima verslo riziką ir ieško galimybių išvežti atliekas į Vokietiją arba Latviją - jie dirba savo darbą. Bet yra tokių vežėjų, kurie, realiai valdydami abi gamyklas, kelia didelę problemą, dar labiau ją aštrina ir siekia savo tikslų.

- Norite pasakyti, kad situacija su medicininėmis atliekomis - šantažas, kad būtų galima paleisti "Senovę"?

- Kas galėtų paneigti. Juk "Senovė" buvo sustabdyta ne todėl, kad ji kam nors nepatinka. Praėjusių metų pabaigoje, kiek žinau, jinai sustabdyta, nes neatitiko jokių aplinkosaugos reikalavimų. Ir dabar duotas leidimas šią gamyklą paleisti. O jei kalbėsime apie šantažą - prisiminkime, kad prieš šį sprendimą "Senovėje" lankėsi komisija. Aišku, ji pamatė baisų vaizdą. Tačiau nei šiai komisijai, nei vėliau nebuvo pasakytas faktas, kad beveik visą mėnesį iki gegužės 17 dienos, kai sustabdytas Šiaulių įrenginys, "Toksika" nepriiminėjo iš "Senovės" medicininių atliekų. Nes "Senovė" nemokėjo už jų deginimą. Šiuo metu ji paduota į teismą, nes yra skolinga už paslaugas 72 tūkst. litų. Todėl manau, kad tos atliekos, kurias demonstravo "Senovė", puvo tikrai ne nuo gegužės 17 dienos, o kur kas anksčiau...

Ministerija siūlė tartis

- Kokios pozicijos laikosi valstybės institucijos?

- Kad rangovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, yra žinoma ir AM, ir perkančiajai organizacijai APVA. ŪM aktyviai palaiko mūsų poziciją, kad pinigai privalo būti mokami už tai, kas turi būti padaryta.

- O Aplinkos ministerija?

- Jie mano, kad tai yra paprastas ūkinis ginčas tarp rangovo ir užsakovo. Ir sakė, kad užsakovas privalo su rangovu sutarti ir rasti bendrą kalbą... Mūsų pozicija paprasta - skaitome tai, kas parašyta pirkimo dokumentuose. Jeigu esame neteisūs ir mes, ir nepriklausomi ekspertai, tai tam ir yra bandymai, kad parodytų tikrąją padėtį. Prašau - darykite bandymus, rodykite. Kodėl juos stabdote?

- O ką daryti su įrenginiu, kuris pastatytas? Mesti lauk?

- Rangovas privalo ištaisyti trūkumus ir įrodyti, kad viskas gerai. Be tų, apie kuriuos kalbėjau, yra užfiksuoti dar 176 trūkumai. Kadangi jie sako, kad viską ištaisė, "Toksika� išsikvietė antstolį ir jis užfiksavo kiekvieną trūkumą. Iškalbinga detalė - rangovo atstovas dalyvauti atsisakė. Nepatogu...

Aplinkos ministerija gvieŠiasi riebaus kąsnio?

LŽ kalbintas UAB "Senovė" generalinis direktorius Audrius Kolka aiškino, kad visos pretenzijos dėl deginimo įrenginio kyla "dėl technologijos nesupratimo". Jis vadino nesąmone teiginį, kad įrenginys pastatytas energoimlesnis negu planuota, tačiau pripažino, kad jis yra "du kartus efektyvesnis, negu numatyta pirkimo sąlygose". Anot A.Kolkos, tai reiškia, kad įrenginys "sunaudoja du kartus mažiau sorbentų, energetinių išteklių ir pagamina elektros energiją". Verslininkas stebėjosi, kodėl sureikšminamas PAV�e įrašytas reikalavimas sudeginti ne daugiau negu 8000 tonų pavojingų atliekų per metus. "Nereikia suprasti, kad jeigu yra parašyta 8000 tonų, tai čia yra kažkoks matavimo atskaitos taškas. Tas skaičius galimas tik tada, kai visos kitos sąlygos irgi kažką atitinka. O jeigu visos kitos sąlygos keičiasi, tada keičiasi ir tie 8000 tonų", - technologijos subtilybes aiškino A.Kolka.

Anot "Senovės" vadovo, "Toksika" nesugebėjo surinkti bandymams reikalingo pavojingų atliekų kiekio. "Geriausiu atveju jie surinko 2000 tonų", - teigė jis.

Paprašytas pakomentuoti teiginį, kad norint eksploatuoti pastatytą įrenginį bus reikalingas atliekų importas į Lietuvą, A.Kolka pareiškė, kad atliekų turį užtekti, nes pagal AM statistiką Lietuvoje jų surinkta 100 tūkst. tonų.

Verslininkas teigė, kad chaosą pavojingų atliekų utilizavimo srityje sukėlė užkulisinė kova dėl "Toksikos" valdymo. "AM kovoja su ŪM dėl įtakos šitoje skylėje. Nes šita skylė yra pajamų šaltinis. AM parašė prašymą Vyriausybei, kad perduotų "Toksiką" jiems. Kadangi prieš gerą mėnesį gavo neigiamą atsakymą, tai ji daro viską, kad "Toksika" negautų atliekų. Nes jeigu "Toksika" parodys, kad ji nesugebėjo susitvarkyti su jai patikėtais pinigais ir įranga, galbūt Vyriausybė nuspręs atiduoti "Toksiką" AM, kuri kuruoja atliekas. Yra interesas turėti savo rankose visą atliekų srautą - ir surinkimą, ir utilizavimą. Nes kol tai yra skirtingose rankose, labai sudėtinga susitarti... Kaip su medicininėmis atliekomis - AM sako, kad čia ne mūsų, o Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas. Ir jie visi stengiasi nieko nedaryti", - aiškino A.Kolka.

Jis išsisukinėjo klausiamas, kodėl 2010 metais buvo sustabdyta "Senovės" medicininių atliekų deginimo įmonė Vilniuje. Tačiau vėliau prisiminė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog chloro vandenilio ir sunkiųjų dalelių kiekis į orą išmetamuose teršaluose viršijo didžiausias leidžiamas koncentracijas.

UAB "COWI Lietuva" ekspertai praėjusią savaitę patvirtino, kad prie Šiaulių pastatytas deginimo įrenginys neatitinka pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų ir UAB "Toksika" kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų vykdant rangos sutartį. Reikia tikėtis, kad atlikdami šį tyrimą prokurorai išsiaiškins, kas ir kodėl šantažavo valstybę infekuotų atliekų apokalipse ir koks šioje istorijoje AM vaidmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"