TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektra brangesnė už pinigus

2008 06 02 0:00
KTU docentas A.Bačauskas pabrėžia, kad fizikos dėsniai svarbesni už Seimo priimtus įstatymus.
LŽ archyvo nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas mano, kad ką tik įsteigta naują atominę jėgainę statysianti bendrovė galėjo būti sukurta pagal praktiškesnį modelį. Drauge jis įsitikinęs, jog branduolinė energetika - kol kas vienintelis Lietuvos kelias patenkinti didėjantį elektros poreikį.

KTU Elektros sistemų katedros daktaras, buvęs "Lietuvos energijos" vadovas ir šios bendrovės Strategijos skyriaus viršininkas A.Bačauskas atskleidžia skaičiavimus, pagal kuriuos naujos jėgainės turėtume laukti 7-9 metus.

- Praėjusią savaitę pagaliau įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT". Per visą jos kūrimo laikotarpį parlamentarai apie projektą kalbėjo labai skirtingai: vieni bendrovę visada laikė pragaištinga, kiti - kone dieviška. Iš kur toks prieštaringumas?

- Viena, kai "Leo LT" vertini kaip verslą, kita - kaip būdą spręsti Lietuvos problemas. Naujos jėgainės statyba yra didelis projektas, todėl nori nenori reikia turėti organizaciją, kuri galėtų jį įgyvendinti ir būtų bent kiek panaši į latvių ir estų kompanijas.

Manau, daug kas padaryta lyg ir teisingai. Atominę elektrinę turėtų statyti tie, kurie žino, kaip tai daryti. Tačiau bėda ta, kad už "VST" stovi "NDX energija".

- Kokia gi čia bėda?

- Investuotojas kuriamas pagal praeito amžiaus kapitalizmo principus: turtas įvertintas ne pagal buhalterines knygas, o kaip kažkas sugalvojo. Juk iš tikrųjų "VST" pagal savo veiklą nėra labai gera įmonė: ten įvyksta daugiausia gedimų, dažniausiai dingsta elektros tiekimas. Jie investavo į tinklų atnaujinimą mažiau nei Rytų skirstomieji tinklai, todėl turėjo didesnį pelną. Ir vertintojai, nelabai suprasdami, ką vertina, nusprendė, kad šita bendrovė yra brangesnė.

Mano įsitikinimu, vietoj "VST" į nacionalinį investuotoją galėjome įtraukti Lietuvos elektrinę - taip būtų paprasčiau. Kita vertus, privataus kapitalo dalyvavimas sudaro sąlygas įmonei būti veiksmingesnei.

- Sakote, kad kapitalas buvo konsoliduotas įmonę padaryti stipresnę. Kiti stebėtojai mano, kad šitaip sumanė pati "NDX energija", norėdama pasipelnyti iš akcijų mainų.

- Kad prekybininkai investuotų į energetiką - iš tiesų keista. Juk energetikos srityje pinigai labai lėtai daro pinigus, investicijos grįžta negreitai, o pati grąža menka.

- Net tokiu atveju, kai bendrovė monopolinė?

- Energetika bet kuriuo atveju yra nepatraukli. Tokios apyvartos, kaip prekiaudamas, greitai nepadarysi.

- Vienas įdomesnių "NDX energijos" pareiškimų buvo apie esą nepatikimą "Lietuvos energiją", kuri, "būdama Rusijos valdomos elektros energetikos sistemos dalis, nėra laisva priimti ir įgyvendinti strateginius sprendimus". Būtent dėl šio ultimatumo net buvo pakeistas įstatymas ir nacionalinis investuotojas įkurtas patronuojančios bendrovės pagrindu. Ką Jūs, kaip buvęs "Lietuvos energijos" vadovas, manote, ar priklausymas bendrai Rytų energetikos sistemai iš tiesų gali būti kliūtis, tarkime, tiesiant elektros tiltus į Vakarus?

- Tokios išvados ir gąsdinimai atsiranda iš nesupratimo, kaip ši sistema veikia. Esame sistemos dalis nuo 1964 metų, per nepriklausomybės metus nė karto nekilo kokių nors problemų. Tiesiog šioje energetikos sistemoje visi nariai priversti būti solidarūs. Jeigu koks nors politikas sugalvotų atjungti kurią nors liniją, reikėtų būtinai tai suderinti su kaimynais ir viską pagrįsti skaičiavimais. Visai taip pat rusai nuo mūsų yra priklausomi, nes dirbame bendrame žiede. Pavyzdžiui, sutrikus mūsų tinklams, elektros gali pritrūkti Sankt Peterburgas.

Visada esame nuo ko nors priklausomi - juk saulė net iš Rytų teka. Tai gal veidrodį reikia pasistatyti, kad atrodytų, jog teka iš Vakarų?

Apskritai gąsdinti Rusija visiems labai patinka. Sakė, nepatikima ta "Lietuvos energija", bet viskas baigėsi tuo, kad ji vis tiek yra "Leo LT" pagrindas. Tas pats generalinis direktorius Rymantas Juozaitis, kuris spaudoje griežtai peiktas dėl sutarčių su Rusija, paskirtas nacionalinio investuotojo vadovu.

- Manote, kad politikos čia maža?

- Na, energetikai politikuoti negali. Fizikos dėsniai svarbesni už Seimo priimtus įstatymus, nes pirmųjų sulaužyti niekaip negalima, kitaip būtum nubaustas be teismo.

- Bet minėtas verslininkų pranešimas privertė keisti įstatymą...

- Čia tai kvailystė. "Lietuvos energija" turi gerus reitingus, todėl gali pigiau pasiskolinti pinigų. Jeigu sukursi bendrovę, įmantriai pavadintą liūtu ar katinu, bankas iš karto jos nepripažins.

Manau, kad mūsų kapitalistai dar dirba taip, tarsi viską būtų išmokę tik iš tarybinių vadovėlių. Socialinę atsakomybę pradeda jausti tik kai kurie jų.

- Kad ir kaip būtų, privati bendrovė "VST" Jūsų katedrai padovanojo laboratorinės įrangos.

- "VST" rūpinasi ne mumis, o savimi, nes jiems reikia specialistų. Privatizavę įmonę išvaikė senus darbuotojus, bet paaiškėjo, kad be jų nėra kaip spręsti problemų.

- Esate minėjęs, kad naują elektrinę statys ne žiniasklaida. Kas Jums nepatiko spaudoje per tuos "trigalvio slibino" kūrimo metus?

- Elektrinę turi statyti specialistai - nė vienas politikas ar žurnalistas to nepadarys. Nereikia manyti, kad tie, kurie kalba ir rašo, vieninteliai žino, ką daro tie, kurie nekalba. Buvo prikalbėta, kad nėra projektų, kad nieko nėra, bet iš tiesų drauge su latviais ir estais visi skaičiavimai atlikti, sudaryti grafikai.

- Tad kiek, pagal šią studiją, lauksime naujos atominės elektrinės?

- Pesimistinis variantas - devyneri metai, optimistinis - septyneri. Bet kai reikės suderinti keturių šalių interesus naujojoje projekto plėtros kompanijoje, bus dar sunkiau nei kuriant "Leo LT".

- Esate sakęs, kad naujoji elektrinė statoma dėl pinigų, nors reikėtų tai daryti dėl elektros. Kaip pakomentuotumėte šią mintį?

- Kai energijos užtenka, manome, kad viskas gerai. Kol kas elektros ir naudojame palyginti nedaug. Pavyzdžiui, panaši į Lietuvą Airija sunaudoja daugiau kaip 30 mlrd. kW per metus, o mes - tik apie 10.

Tačiau artėjame prie ribos, kai elektros ims trūkti, o be jos mes nemokame gyventi. Prasidėjus futbolo čempionatui ar olimpiadai, turbūt sutiktume už kilovatvalandę mokėti ne 30 centų, bet 3 litus. Patirtis rodo, kad kainos kyla, o energijos vartojimas tik auga. Dėl to ir sakau, kad svarbiausia pasigaminti elektros, nes ji brangesnė už pinigus.

- Pabrėžiate, kad Lietuva gali rinktis tik atomines elektrines arba naudojančiąsias iškasamą kurą. Kodėl negalime tapti alternatyvios energijos šalimi kaip, pavyzdžiui, Danija?

- Kalbos apie Daniją - taip pat įvaizdžio formavimo pasekmė. Daniją daugiau giria kiti nei jie patys. Prisistatė vėjo elektrinių, sudarančių apie 3300 MW galią, bet šiandien iš tikrųjų jos tegamina 100 MW. Tokią prabangą gali leisti turtingos šalys, nes vėjas gana efektyvus, nors ne visada pučia.

Europai kasmet reikia papildomai apie 9 GW elektros, kad patenkintume didėjantį poreikį. Vadinasi, per metus reikėtų pastatyti 15 tūkst. vėjo malūnų, o jie, išlygiavus vieną šalia kito, sudarytų tokio ilgio grandinę kaip nuo Romos iki Pekino. Jei norėtume poreikį patenkinti naudodami saulės energiją, reikėtų įrengti saulės baterijų, sudarančių 50 tūkst. stadionų plotą. Ir tai daryti turėtume kasmet.

Visi čia kalba apie atsinaujinančią energetiką, bet tokios elektrinės tėra lyg desertas, o juk reikia pavalgyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"