TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektromobilių proveržis - tik popieriuje

2011 04 13 0:00
Lietuvoje nei elektromobilių gamyba, nei valstybės parama tokių mašinų šeimininkams kol kas nenumatyta.
AFP/Scanpix nuotrauka

Valdžios postringavimai, kaip svarbu persodinti lietuvaičius į ekonomiškesnes, aplinkai nekenksmingas elektra varomas transporto priemones, kol kas labiau primena tuščias kalbas.

Dar pernai vasarą vykusioje konferencijoje "Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos" politikai kalbėjo apie elektra varomų transporto priemonių ekologiškumą ir būtinybę susirūpinti elektromobilių plėtra Lietuvoje. Esą praūžus krizei didės iškastinio kuro gavybos paklausa, todėl visuotinė elektromobilizacija bent iš dalies padėtų tapti ne tokiems priklausomiems nuo naftos išteklių turtingų valstybių. Be to, kai kurie politikai tvirtino, kad po 10 metų krašte galėtų būti įsteigta elektromobilių gamykla, o po 40 metų pusė visų mašinų turėtų elektrinius agregatus.

Tačiau praėjo metai ir realaus valdžios dėmesio žaliesiems automobiliams nebematyti. Priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, kur elektromobilių invazijai vietos politikai jau purena dirvą, mūsų krašte žaliosios idėjos kol kas įgyvendinamos tik popieriuje.

Kaimynai greitesni

Šių metų kovą Estija pasirašė sutartį su koncernu "Mitsubishi", pagal kurią turimus perteklinius taršos leidimus mainys į elektrines transporto priemones. Japonų kompanija įsipareigojo parduoti estams 707 elektromobilius "i-MiEV" ir pastatyti 250 baterijų krovimo stotelių. Pirmoji partija žaliųjų transporto priemonių turėtų atitekti socialinės srities įstaigoms. Savo ruožtu pirmieji 500 privačių asmenų, kurie pageidaus įsigyti elektromobilį, gali tikėtis 50 proc. kompensacijos.

Latviai taip pat nesnaudžia. Municipalinė bendrovė "Rigas energetikas agentūra" (REA) užsimojo į elektromobilius persodinti valdininkus ir sukurti šalyje visą reikiamą elektrinių transporto priemonių infrastruktūrą. Šis projektas jau buvo svarstomas Rygos dūmoje. Manoma, kad jis galėtų būti įgyvendintas jau 2012-2013 metais. Tam esą prireiktų beveik 6 mln. litų. Dalį lėšų latviai tikisi gauti iš Europos paramos fondų.

Bendrovės REA vadovė Maja Rubina viename interviu teigė, kad Rygoje baterijų krovimo stoteles galima įrengti įprastose degalinėse, šalia prekybos centrų ar daugiabučių namų. Ji akcentavo, kad pirmieji į elektromobilius turėtų persėsti miesto valdžios atstovai, jie taptų pavyzdžiu gyventojams. M.Rubina taip pat pabrėžė, kad perspektyvoje reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad į Rygos senamiestį galėtų įvažiuoti tik aplinkos neteršiančios elektrinės transporto priemonės.

Derasi su Izraeliu

Lietuvoje nei elektromobilių gamyba, nei valstybės parama tokių mašinų šeimininkams kol kas nenumatyta. Tai LŽ patvirtino ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Premjeras nesiryžo spėlioti, kada realiai krašto gyventojai galėtų masiškai persėsti į elektromobilius ir kiek kainuotų tokios infrastruktūros kūrimas, tačiau kad elektra varomoms transporto priemonėms priklauso šviesi ateitis, jis neabejoja. "Labai neblogi automobiliai", - praėjusių metų pabaigoje po ekskursijos Izraelyje, kur asmeniškai išbandė elektromobilį, tvirtino premjeras.

Nors nei apie gamybą, nei apie paramą tokiai sričiai Vyriausybės vadovas kol kas nekalba, tačiau jis patvirtino, kad Lietuva derasi su Izraelio kompanija "Better place" dėl galimybės plėtoti Lietuvoje elektromobilių priežiūros tinklus. Tokie tinklai šiuo metu plėtojami Izraelyje, Danijoje, Australijoje, Kalifornijoje, Havajuose ir kitose pasaulio valstybėse, kur vietinės vyriausybės palaiko elektra varomų transporto priemonių ir jų priežiūros tinklų plėtotę.

Paneuropinio tinklo vizija

Buvusio ūkio ministro, dabar premjero visuomeninio konsultanto investicijų ir ekonomikos klausimais Dainiaus Kreivio teigimu, Europos Komisija (EK) su Izraelio kompanija ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suinteresuotomis plėtoti tokius tinklus, svarsto ir derina bendras galimybes vystyti paneuropinį elektromobilių priežiūros tinklą, kad elektromobiliu važiuojantis asmuo bet kurioje Europos šalyje galėtų įsikrauti savo mašiną unifikuotuose krovimo punktuose. "Apgailestauju, kad dėl tam tikrų aplinkybių darbai šiuo klausimu beveik du mėnesius buvo sutrikę. Tačiau dabar vėl viskas stoja į savo vėžes. Iš Lietuvos į Izraelį artimiausiu metu išvyks 6 techniniai specialistai ir drauge su kompanijos "Better Place" darbuotojais pradės rengti techninį projektą bei galimybių studiją dėl elektromobilių priežiūros tinklų Lietuvoje. Jei neklystu, birželį į Izraelį vėl vyks ir Vyriausybės delegacija", - LŽ sakė D.Kreivys.

Tuščios kalbos

Kol Vyriausybė derasi, o EK skelbia įvairias žaliąsias iniciatyvas, Lietuvoje didesnio elektromobilių proveržio kol kas nematyti. Specialistai skaičiuoja, kad krašte oficialiai įregistruota vos 20 elektra varomų mašinų ir dar apie 200 hibridinių automobilių. Lėtai aplinkai nekenksmingų transporto priemonių plėtrai esą trukdo ne tik finansinės, bet ir inžinerinės, socialinės bei politinės kliūtys.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Mindaugas Beišys LŽ tvirtino, kad atsakingų valdžios institucijų kalbos apie staigų elektromobilių proveržį tėra mitas. Esą šiuo klausimu iki šiol nėra pasirašytas nė vienas teisės aktas, o gyventojai nėra skatinami persėsti į švaresnes elektrines transporto priemones.

"Jau keletą metų iš valdžios atstovų girdime skambius pareiškimus apie tai, kad Lietuvoje reikia pratinti žmones prie elektromobilių. Tačiau kalbos ir lieka kalbomis - jokių konkrečių teisinių priemonių nesiimama. Be to, žmonės nėra suinteresuoti pirkti nepigiai kainuojančių žaliųjų mašinų, nes valstybė jiems negali pasiūlyti jokių nuolaidų ar privilegijų", - kalbėjo M.Beišys.

Pašnekovo teigimu, vienokia ar kitokia valstybės parama būtina, kad žmonės suprastų, jog vairuoti elektromobilius ne tik madinga, bet ir finansiškai naudinga. "Tai galėtų būti vienkartinė subsidija ar PVM lengvata, galimybė nemokamai statyti mašiną miesto centre bei senamiestyje ir panašiai. Žinoma, turi būti išvystyta ir elektromobilių įkrovimo bei priežiūros infrastruktūra. Tik tada atsiras vilčių, kad Lietuva pasiruošusi visuotinei elektromobilizacijai", - aiškino LAA vadovas.

Rengs galimybių studiją

Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) direktorius Vaidotas Lašas LŽ neneigė, kad elektromobilių srityje gretimos valstybės labiau pažengusios nei mes, tačiau pridūrė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje gatvėse kol kas nepamatysi žadėtų elektra varomų mašinų. "Ten dar deramasi. Mano žiniomis, Lietuva taip pat bandė derėtis, kad savo turimus taršos leidimus galėtų iškeisti į elektromobilius, bet nesėkmingai", - LŽ teigė V.Lašas.

LEA vadovas pripažino, kad be valstybės paramos kalbėti apie elektromobilių proveržį Lietuvoje būtų neteisinga. Esą valdžia turėtų ne tik ištiesti pagalbos ranką, bet ir parodyti pavyzdį.

"Kai premjeras pradės važinėti elektromobiliu, situacija ims keistis į gera", - šyptelėjo V.Lašas.

LŽ duomenimis, netolimoje ateityje Lietuvoje ketinama parengti specialią galimybių studiją. Į darbo grupę bus įtraukti ir kelių ministerijų atstovai. Viena iš kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos užsakovių bus Energetikos ministerija. Jos atstovų nuomone, elektromobilių transporto plėtros klausimai yra susiję su kelių kitų ministerijų kuruojamomis valstybės valdymo sritimis, todėl atitinkamoms ministerijoms yra tikslinga kooperuotis ir rengti vieną bendrą kompleksinę studiją.

Platūs užmojai

Balandžio pradžioje EK visoje Europoje paskelbė ketverių metų iniciatyvą "Green eMotion", kuri skatins naudojimąsi elektromobiliais ir kitu elektra varomu transportu. Projekto metu 42 bendrovės, automobilių gamintojai, paslaugų tiekėjai, savivaldybės, universitetai ir moksliniai institutai bendradarbiaus dalydamiesi žiniomis ir įgyvendins aplinkos neteršiančio draugiško transporto projektus.

Iniciatyvos "Green eMotion" biudžeto dydis siekia 42 mln. eurų, iš jų ES padengs daugiau nei 24 mln. eurų. Iniciatyvos partneriai planuoja dalytis patirtimi plėtojant elektros transportą jau esančiuose ir naujuose bandomuosiuose Europos regionuose bei tobulins pačias elektroninio transporto technologijas. Vienas pirmųjų klausimų, kurį tikimasi išspręsti, - ES bendrųjų procesų, standartų ir technologinių sprendimų, kurie leistų vartotojams lengvai naudotis elektromobiliais ir jų įkrovimo infrastruktūra, sukūrimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"