TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektroniniais parašais džiaugiasi, balsavimu – nepasitiki

2014 03 31 6:00

Vyriausiajai rinkimų komisijai sudarius galimybę piliečiams kandidatų į Europos Parlamentą sąrašus paremti ne tik įprastu „popieriniu“, bet ir elektroniniu būdu, akivaizdžiai matyti, kad aktyviausiai technologijomis naudojasi Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai. Konservatoriai pripažįsta, kad jų elektoratas – modernūs žmonės, bet ir toliau skeptiškai vertina galimybes elektroninį balsavimą įdiegti rinkimuose.

Paremti pretendentus būti kandidatais į prezidentus ir kandidatų sąrašus Europos Parlamento (EP) rinkimuose gyventojai šiais metais gali ne tik pasirašydami įprastame popieriniame parašų rinkimo lape, bet ir elektroniniu būdu. Virtuali būsimųjų kandidatų parėmimo forma šių metų rinkimuose itin populiari.

VRK skelbiamais duomenimis, politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų iškeltų kandidatų sąrašus šių metų gegužės 25 dieną vyksiančiuose rinkimuose į EP kovo 28 dieną (penktadienį) elektroniniu būdu parėmė 8,5 tūkst. piliečių.

Aktyviausi - dešinieji

Daugiausia rėmėjų balsų – net 2,7 tūkst. – sulakė Liberalų sąjūdžio sąrašas. Už antroje vietoje esančius TS-LKD kandidatus prieš savaitgalį buvo pasisakė 2,1 tūkst. žmonių. Trečioje vietoje esantis Darbo partijos sąrašas sulaukė beveik keturis kartus mažiau rėmėjų – kiek mažiau nei 700 palaikančių balsų.

Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą elektroniniu būdu balsavo 500 rėmėjų, o štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą, naudodamiesi moderniosiomis technologijomis, palaikė vos 46 asmenys.

„To, kad mus parėmė daugiausia žmonių, priežastis pakankamai aiškiai: didžioji dalis Liberalų sąjūdžio elektorato yra jaunesni, aktyvesni, labiau išsilavinę žmonės, kurie ir kasdieniniame gyvenime žymiai dažniau naudoja informacines technologijas. Jie nesirenka tradicinio „popierinio“ būdo, bet patogiai užpildo formas internetu. Kitas dalykas – mes, kaip partija, pakankamai aktyviai bendraujame su rinkėjais, naudodami internetą, socialinius tinklus. Tai irgi tampa papildoma paskata“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis.

Savo rėmėjų aktyvumu džiaugėsi ir TS-LKD vadovas Andrius Kubilius. „Mūsų elektoratas yra labai stiprus didžiuosiuose miestuose, jauniems profesionalams kompiuteriai – kasdienybė. Jie, matyt, ir pasinaudoja galimybe paremti elektroniniu būdu. Ne pirmą kartą matome, kad įvairiose internetinėse apklausose ar kitose akcijose mūsų rinkėjai būna labai aktyvūs“, - kalbėjo politikas.

Laikas balsavimui internetu

E.Masiulio manymu, didelis piliečių aktyvumas savo balsą atiduodant būtent elektroniniu būdu rodo, kad Lietuvoje jau atėjo laikas įdiegti ir elektroninį balsavimą per rinkimus. „Įsiklausykime: prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 27 dieną skaitydama metinį pranešimą minėjo, kad pastaruosiuose Seimo rinkimuose nedalyvavo 450 tūkst. jaunų žmonių. Man atrodo, kad balsavimas internetu paskatintų aktyvesnį dalyvavimą rinkimuose, nes savo valią paprasčiau galėtų išreikšti tie, kurie balsavimo metu būtų ne Lietuvoje“, - aiškino liberalsąjūdiečių lyderis.

Kaip žinia, pastarąjį kartą politikai prie balsavimo internetu klausimo buvo grįžę prieš 2012 metų Seimo rinkimus. Nuo 2006-ųjų vis atgaivinamą projektą tuo metu pateikė Susisiekimo ministerija, vadovauta E.Masiulio. Nors politikai viešai teigiamai vertino naujovės, jau ne pirmus metus taikomos kaimyninės Estijos, įdiegimą, vėliau siūlymas įstrigo parlamentiniuose komitetuose. Tuometinės valdančiosios daugumos partnerio Liberalų sąjūdžio lyderis 2012-aisiais atvirai sakė, kad balsavimo internetu priėmimą sustabdė didžiausią įtaką koalicijoje turėjusi TS-LKD.

„Man iki šiol labai keista, kodėl konservatoriai bijo internetinio balsavimo. Teikiant atitinkamas įstatymo pataisas Seime, jas labiau net palaiko socialdemokratai , o ne konservatoriai. Tai, jog pasirašinėjant už partijų kandidatų sąrašus, TS-LKD tokiu būdu dabar surinko daug rėmėjų, manau, signalizuoja, kad labai nemaža dalis konservatorių elektorato irgi naudojasi informacinėmis technologijomis, todėl šiai partijai nereikėtų bijoti internetinio balsavimo“, - penktadienį kalbėjo E.Masiulis.

Tuo metu A.Kubilius tvirtino, kad kandidatų sąrašų parėmimas ir balsavimas internetu – skirtingi dalykai. Nesu didelis žinovas, bet esu matęs aukšto lygmens akademinių specialistų, dirbančių su informacinėmis technologijomis, įspėjimų, kad tokių technologijų naudojimas rinkimuose yra rizikingas ir keliantis abejonių pačiu demokratijos procesu. Atsakymų kaip apsaugoti rinkimų rezultatus nuo manipuliavimo, neskaidrių technologijų, naudojant internetą, dabartinė sistema dar neduoda“, - tikino TS-LKD lyderis.

Procesas užtruko

Dar 2006-ųjų lapkričio viduryje Seimas beveik vienbalsiai buvo patvirtinęs Vyriausiosios rinkimų komisijos parengtą elektroninio balsavimo koncepciją, pritaręs Liberalų sąjūdžio inicijuotam projektui dėl elektroninio balsavimo sistemos taikymo. Tačiau tų pačių metų gruodį visuomenei buvo pristatyta, kaip teigta, nevyriausybinės organizacijos parengta studija, kurioje reikšta didelių abejonių dėl balsavimo internetu įteisinimo, o ypač dėl to, kad tokiu būdu gali atsirasti daugiau galimybių rinkėjų papirkinėjimui ar spaudimui.

Šią studiją, kurioje dėstomais argumentais projekto priešininkai dažnai remiasi iki šiol, parengė dabartinio parlamentaro, TS-LKD atstovo Manto Adomėno vadovautas Demokratinės politikos institutas (DPI). Projekto autoriumi buvo įvardijamas DPI ekspertas, jaunas programavimo specialistas Emilis Dambauskas, nurodęs, kad "elektroninis balsavimas yra neskaidrus, praktiškai neįmanoma stebėti, kas ten vyksta, yra papildomų galimybių apgaulėms, užsienio patirtis rodo, kad iš to elektroninio balsavimo dažniausiai būna daug bėdos".

Taigi, nors Vyriausybė 2007-ųjų liepą patvirtino Balsavimo internetu diegimo programą ir jai vykdyti reikalingas lėšas, pradėjo skelbti reikiamus konkursus, net suplanavo, kad jau 2008-ųjų Seimo rinkimuose bus galima balsuoti ir internetu, projektai užstrigo Seime.

Vėliau Seimas prie balsavimo internetu bandė grįžti dar ne kartą, tuo labiau kad 2008-ųjų rudenį prie Seimo vairo stojus dešiniosioms jėgoms, balsavimo internetu projekto įgyvendinimas buvo įtrauktas į naujosios Vyriausybės programą. 2009-aisiais liberalų lyderis E.Masiulis tvirtai pažadėjo, kad jau 2011 metais vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus galima balsuoti internetu. Tačiau, kaip įprasta, 2010-ųjų rudenį projektas, nepaisant viešų teigiamų pareiškimų, vėl buvo atmestas. 2012 metų rudenį jam, patobulintam, politikai netikėtai pritarė, bet vėliau ir vėl - iki šiol – projektas įstrigo parlamentiniuose komitetuose.

Piliečiai laukia

2011 metais vykdyta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausa atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų tokiai idėjai. Ypač karšti tokio sumanymo šalininkai yra užsienyje gyvenantys lietuviai – jie ne kartą viešai tvirtino, kad neturėdami galimybės balsuoti internetu, išvykusieji apskritai dažnai praranda galimybę pareikšti savo nuomonę: balsą norintiems atiduoti emigrantams savose šalyse neretai tenka vykti kelis tūkstančius kilometrų, o paštu išsiųsti balsai štabus pasiekia per vėlai.

Balsavimas internetu šiuo metu plačiai taikomas Estijoje – pirmojoje tokią praktiką pritaikiusioje Europos valstybėje. Ten elektroniniu būdu rinkėjai savo nuomonę gali pareikšti nuo 2005-ųjų. Estų apsisprendimas tuo metu buvo grįstas politiniais argumentais. Jų manymu, įtvirtinant šalies nepriklausomybę ir vis dar jaučiant Rusijos ambicijų grėsmę buvo pavojus, kad vieną dieną didžioji kaimynė gali atkirsti šalies susisiekimo su išore kanalus: blokuoti pašto darbą, televizijos ir radijo transliacijas. Krašto politikų manymu, interneto ryšys galėjo tapti vieninteliu ir nenutrūkstamu ryšiu su plačiuoju pasauliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"