TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektroninio balsavimo idėja grįžta

2014 05 23 6:00
J. Bernatonis: „Pagaliau turime priimti ryžtingą sprendimą, reikalingą moderniai visuomenei.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į politinių diskusijų areną grąžinamas siūlymas įvesti elektroninį balsavimą. Įteisinti galimybę savo politinę valią pareikšti internetu šįsyk siūlo socialdemokratai – teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Šios idėjos skeptikai ir toliau įžvelgia didžiulę grėsmę demokratijos procesams.

Siūlymas leisti gyventojams balsuoti internetu Seime blaškomas jau aštuonerius metus. Dabartinių įstatymų pataisų, įteisinančių elektroninį balsavimą, autoriai J. Bernatonis ir R. Sinkevičius tikisi, jog balsuoti internetu bus galima jau kitais metais vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Teisingumo ministerija skelbia, kad jos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog balsavimui internetu pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.). Tačiau šios idėjos kritikai neatlyžta. Jie teigia, esą elektroninis balsavimas – nesaugus, nepatikimas ir ydingas, o kaip pavyzdį pateikia Estiją, kuri pirmąsyk balsuoti internetu pradėjo beveik prieš dešimtmetį, bet jos „sėkmės istorija“ nepasiteisino ir subliūško.

„Patogumas“ emigrantams, jaunimui, neįgaliesiems

Teisingumo ministras J. Bernatonis pažymi, kad elektroninio balsavimo idėja jau seniai svarstoma ir valstybės institucijoje, ir visuomenėje, tačiau į priekį šiuo klausimu taip ir nepasistūmėta. „Visuomenės apklausos rodo, kad nemaža dalis gyventojų nori tokios balsavimo galimybės ir ja pasinaudotų, todėl pagaliau turime priimti ryžtingą sprendimą, reikalingą moderniai visuomenei“, - pabrėžė jis.

Pasak iniciatorių, galimybė atlikti pilietinę pareigą ir atiduoti savo balsą neišeinant iš namų skatintų rinkėjus aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ir referendumuose. Tokia balsavimo forma būtų itin patogi Lietuvoje negyvenantiems piliečiams, taip pat jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie aktyviai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Balsavimą internetu aktyviai palaiko ir 300 tūkst. neįgaliųjų interesams atstovaujančios organizacijos.

Įteisinus elektroninį balsavimą, išliks galimybė balsuoti ir tradiciškai. „Kiekvienas rinkėjas galės pasirinkti jam priimtiną būdą. Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad elektroninis balsavimas tampa vis aktualesnis - šioje šalyje balsuojančiųjų internetu skaičius per šešerius metus padidėjo nuo 1,9 iki 24,3 procento“, - dėstė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Idėjos sumanytojai taip pat pažymi, kad įdiegus modernią balsavimo internetu sistemą sumažėtų ir rinkimų rezultatų klastojimo rizika, ir rinkimų organizavimo išlaidos. Juk daliai rinkėjų balsuojant elektroniniu būdu prireiks mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbui apmokėti.

Galės keisti apsisprendimą

J. Bernatonio ir R. Sinkevičiaus bendra iniciatyva parengtuose įstatymų projektuose numatyta, kad balsuoti internetu galėtų visi Lietuvos piliečiai, kurie gali identifikuoti save elektroniniu parašu arba per elektroninę bankininkystę. Be to, rinkėjas turėtų galimybę balsuoti internetu net kelis kartus, bet galiojančiu būtų laikomas tik paskutinis atiduotas balsas. Tad sudarius žmogui galimybę pakeisti savo pasirinkimą, esą naikinamos prielaidos papirkti internetu balsuojančius rinkėjus.

Siūloma, kad būtų balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje. Balsavimas internetu vyktų iki balsavimo dienos, tada VRK turėtų laiko nustatyti, ar nebuvo pažeistas elektroninio balsavimo saugumas, ar jį galima laikyti legitimiu.

Balsavusiųjų internetu balsai būtų skaičiuojami tik pasibaigus įprasto balsavimo laikui.

Emigrantų pilietiškumo nesužadins

Itin gausios lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje (JK) pirmininkė Zita Čepaitė pripažįsta, jog balsavimas internetu būtų didžiulis palengvinimas užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tuomet nebereikėtų gaišti laiko įvairiai registracijai dėl balsavimo galimybės, pildyti dokumentų balsuojant paštu ar vykti į ambasadą Londone, kad įmestum biuletenį į balsadėžę. Tačiau ji abejoja, ar elektroninis balsavimas sužadins emigrantų pilietiškumo jausmą ir paskatins aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. „Nemanau, kad ši naujovė, pagerinsianti techninį priėjimą prie balsavimo, galėtų pakelti žmonių norą balsuoti. Techninės kliūtys nėra svarbiausios, didesnė problema – žmonių motyvacija, o jos nėra!“ - tvirtino Z. Čepaitė.

Grėsmė demokratijai

Sutarimo dėl elektroninio balsavimo iki šiol nerado tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausančios partijos. Pastarąjį sykį, dar prieš 2012 metų Seimo rinkimus, Liberalų sąjūdis (LS) itin aktyviai puoselėjo balsavimo internetu idėją, tačiau jos priėmimą, kaip atvirai yra pripažinęs LS lyderis Eligijus Masiulis, sustabdė didžiausią įtaką tuometėje koalicijoje turėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Ir dabar TS-LKD atstovas, šešėlinis konservatyviosios modernizacijos ministras Mantas Adomėnas kategoriškai nepritaria balsavimui internetu. „Nors mūsų elektorato požiūriu jis būtų parankus, nes internete su liberalais dominuojame, neseniai Estijoje vykdyto tarptautinės komisijos tyrimo rezultatai parodė, kad tai yra nesaugu, nepatikima ir demokratinių standartų požiūriu ydinga“, - LŽ tvirtino M.Adomėnas.

Parlamentaro įsitikinimu, elektroninis balsavimas kelia abejonių dėl slaptumo užtikrinimo, sudaro galimybę spausti rinkėjus. „Įsivaizduokime Krekenavos agrofirmą, kurios visi darbuotojai susodinami prie kompiuterių, o jiems už nugaros stovi šeimininkas ir žiūri, kaip žmonės balsuoja“, - ironizavo M. Adomėnas.

Balsavimas internetu, pasak jo, iškreiptų ir demokratinės sistemos principus, nes sumažėtų rinkimų stebėtojų. Juos pakeistų „nedidelė grupelė ekspertų, turinčių techninių žinių“. Tačiau šiems kiltų didžiulė rizika būti papirktiems.

Estijos „stebuklas“ bliūkšta?

M. Adomėnas priminė, kad visai neseniai nepriklausomų ekspertų komanda iš JAV, JK ir Suomijos tyrė Estijoje naudojamo elektroninio balsavimo saugumą. Tyrėjai rekomendavo kuo skubiau nutraukti balsavimą internetu Estijos rinkimuose, nes esą dabartinės elektroninio balsavimo sistemos neįmanoma padaryti saugios vien ištaisant aptiktas jos klaidas. „Nustatyta daugybė pažeidimų ir problemų, bet elektroninis balsavimas Estijoje yra tapęs valstybės rinkodaros dalimi, todėl jis tęsiamas ignoruojant teisėtus ekspertų nuogąstavimus. JK ir Nyderlandai, pradėję panašiu metu kaip ir Estija eksperimentuoti su internetinio balsavimo sistemomis, nuo jų atsitraukė ir pasakė, kad neis ta linkme, nes mato didžiulį pavojų demokratinei procedūrai“, - tikino jis.

Estijai, pasak M. Adomėno, pavyko padaryti tik viešųjų ryšių „stebuklą, todėl Lietuvai eiti tuo pačiu keliu nėra naudinga.

Kuriami klaidingi mitai

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis palaiko balsavimo internetu principą. „Manau, jis iš tikrųjų leistų žmonėms aktyviau dalyvauti rinkimuose“, - LŽ tvirtino jis.

Politologas mato kelias priežastis, kodėl balsavimas internetu iki šiol neranda politikų užtarimo. Viena jų – klaidingas manymas, kad kaimo gyventojai ar vyresnio amžiaus žmonės nemokės pasinaudoti šia galimybe. „Bet juk tai – tik alternatyvi galimybė! Galima pasirinkti: arba klasikinis balsavimas prie balsadėžių, arba balsavimas internetu“, - pabrėžė jis. L.Bielinis taip pat įsitikinęs, jog esama ir išgalvotos politikų baimės. „Visose partijose yra daug politikų, manančių, kad įvedus elektroninį balsavimą balsai pasiskirstys kitaip, tad Seime susiformuos naujos politinės jėgos, kurios šiuo metu atsidūrusios užribyje. Vis dėlto Estijos praktika rodo, kad politinių jėgų balansas išlieka toks pat“, - pažymėjo VDU profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"