TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektros gamintojai ragina ministrą atsipeikėti

2011 01 28 0:00
LŽ archyvo ir Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Elektrą gaminančių Lietuvos įmonių vadovai piktinasi energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimais, kurie, jų nuomone, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) norminiams aktams ir iškreipia sąžiningos konkurencijos principus elektros gamybos srityje.

Kaip jau rašė LŽ, energetikos ministro A.Sekmoko sprendimu nuo šių metų sausio 1 dienos visi šalies elektros energijos vartotojai -gyventojai ir įmonės - moka maždaug 2 centais didesnį nei pernai mokestį už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) - už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę papildomai tenka sumokėti 6,01 cento.

Šiemet VIAP mokesčiu jau apmokestintos ir nedidelio galingumo bei elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminančios jėgainės, kurios anksčiau nuo jo buvo atleistos. Dėl staiga užgriuvusios finansinės naštos įmonėms bus sunku grąžinti panaudotą ES struktūrinių fondų paramą. Be to, valdžia nelogiškais sprendimais žlugdo energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą krašte.

Iš anksto Energetikos ministerijos (EM) numatytiems elektros gamintojams šiemet bus paskirstyta 614 mln. litų paramos - iš visų elektros vartotojų surinkto VIAP mokesčio. 85,71 mln. litų iš šių lėšų atiteks 13 termofikacinių elektrinių, kurios tiekia šilumą į miestų centralizuotus tinklus.

Kai kurie elektros gamintojai tokį A.Sekmoko ir jo komandos sprendimą atvirai įvardija kaip korupcinį ir ragina politikus peržiūrėti savo sprendimus.

Kitokia tikrovė, nei ją apibrėžia įstatymai

Pramonininkai vakar viešu pareiškimu paragino Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti įstatymus ir jų įgyvendinamuosius aktus, kurie reglamentuoja viešąsias paslaugas energetikos srityje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas dr.Gediminas Rainys LŽ teigė, kad pastaruoju metu EM priimti įstatymų įgyvendinamieji aktai nustato kitokią tikrovę, nei ją apibrėžia šalies įstatymai. "Elektros energijos įstatymas leidžia skatinti tik tą kogeneraciją, kuri naudoja atsinaujinančius išteklius, bet įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose atsiranda nuostata, kad gali būti skatinama bet kokia kogeneracija, - LŽ teigė G.Rainys. - Antra, be teisinio pagrindo skatinamos tik tos kogeneracinės jėgainės, kurios tiekia centralizuotą šilumą gyventojams."

Pasak LPK viceprezidento, kitų problemų kyla dėl valstybės pagalbos skyrimo tvarkos. "Europos Komisijos (EK) dokumentai nustato, kada viešųjų interesų negalima finansuoti valstybės ištekliais. Be to, egzistuoja ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo byla - o tai precedento teisė, kurioje suformuoti kriterijai, kada valstybė negali finansuoti viešųjų interesų. Mūsų nuomone, energetikos ministro potvarkiais kai kurios šioje byloje išvardytos sąlygos yra pažeidžiamos", - LŽ teigė G.Rainys. Antai esą reikalaujama, kad viešųjų interesų apibrėžimas būtų labai tikslus ir skaidrus, be to, neturi būti iškraipoma konkurencija tarp įmonių, šiuo atveju - gaminančių elektros energiją.

"Pasirodo, kad vienos elektros energiją gaminančios įmonės moka VIAP mokestį, bet kitos gauna dalį to mokesčio kaip valstybės paramą. Mūsų nuomone, tai yra konkurencinės aplinkos tarp elektros energiją gaminančių įmonių iškreipimas", - teigė LPK viceprezidentas.

Pasak G.Rainio, dėl energetikos ministro A.Sekmoko sprendimų labiausiai sunerimusios įmonės, sunaudojančios daug elektros energijos, bei tos, kurios gamina elektros energiją, bet negauna valstybės subsidijų. O naujus įmonių kogeneracijos plėtros planus šie sprendimai padaro negyvybingus. "Lietuvoje labai trūksta elektros energiją generuojančių pajėgumų, bet finansinė našta yra tokia, kad įmonėms labiau apsimoka importuoti elektros energiją, nei pačioms ją gaminti", - konstatavo G.Rainys.

Jo nuomone, šias pastabas turėtų įvertinti politikai. "Jeigu politikai šių problemų neįvertins, gali būti, kad įmonės inicijuos teisminius ieškinius arba, pasitarusios su teisininkais, imsis kitų žingsnių", - LŽ sakė G.Rainys.

Tikisi, kad ištaisys klaidas

Netikėtai padidintas VIAP mokestis ne tik gula kaip papildoma finansinė našta elektrą savo poreikiams gaminančioms įmonėms ant pečių, bet ir koreguoja planus paleisti naujas jėgaines. LŽ jau rašė, kad PET ruošinių ir butelių gamintoja Šiaulių bendrovė "Putokšnis", gavusi ES struktūrinių fondų paramą kogeneracinei jėgainei statyti, dabar iš naujo svarsto savo planus. Mat nuo sausio 1 dienos įsigaliojus EM įsakymui, projekto atsipirkimo terminas ilgėja trigubai. Į dar prastesnę padėtį patenka įmonės, jau turinčios nuosavus kogeneracinius įrenginius, - Mažeikių naftos perdirbimo gamykla "Orlen Lietuva", Jonavos trąšų gamintoja "Achema", Kėdainių trąšų gamykla "Lifosa" ir daug mažesnių gamintojų, tarp jų - įmonės, savo reikmėms gaminančios "žaliąją" elektrą iš gamybos atliekų ar atsinaujinančių energijos išteklių. Prievolę mokėti VIAP mokestį turi net nedideles elektrines įsirengę ūkininkai, jei šios yra prijungtos prie elektros tinklų.

Antai "Lifosos" kogeneracinė jėgainė iš per sieros rūgšties gamybos procesą išsiskiriančios šilumos per metus pagamina 250 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, iš jų apie 190 mln. sunaudoja savo reikmėms, tad už tokį elektros kiekį įmonei teks mokėti apie 11 mln. litų VIAP mokesčio. Be to, "Lifosa" už galios rezervavimą per mėnesį sumoka beveik 0,5 mln. litų. Į kogeneracinės jėgainės statybą "Lifosa" investavo apie 60 mln. litų, tad dėl VIAP mokesčio šio projekto atsipirkimo laikas gerokai pailgės.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovė "Achema" šių metų rugpjūčio mėnesį planavo pradėti eksploatuoti naują jėgainę, tačiau nuo sausio 1 dienos gerokai padidintas VIAP mokestis, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Jono Sirvydžio, verčia abejoti dėl jos eksploatavimo galimybių. "Investuodami į elektrinę negalėjome įvertinti, kad gamindami energiją savo reikmėms turėsime mokėti 6,01 cento už kWh ir iš šių pinigų bus remiamos kitos elektrinės", - LŽ sakė J.Sirvydis. "Achemai" priklausanti 22 megavatų (MW) galios kogeneracinė elektrinė veikia jau keletą metų. Antrą - 46 MW kogeneracinę jėgainę, investavus daugiau kaip 100 mln. litų, planuota baigti šių metų rugpjūčio mėnesį. Pradėjusi eksploatuoti abi kogeneracines jėgaines "Achema" savo reikmėms galėtų pasigaminti 80-90 proc. reikalingos energijos.

Tačiau, pasak J.Sirvydžio, VIAP mokestis vienos pasigamintos megavatvalandės (MWh) savikainą padidina 61 litu, arba 26 proc., - iki 291 lito. Tuo metu nupirkti tokį kiekį elektros galima už 160-180 litų (remiantis 2011 m. biržos sausio duomenimis) ir pridėjus perdavimo paslaugų kainą bei VIAP mokestį, iš viso pirkta MWh kainuoja 250-270 litų, t. y. pigiau nei pačių pasigamintos elektros energijos MWh.

"Achemai" pradėjus statyti pirmąją kogeneracinę jėgainę ir planuojant antrąją, VIAP siekė 17 proc. pirktos elektros kainos, o pačių pasigamintai elektros energijai, jei elektrinės galia neviršijo 35 MW, VIAP mokestis išvis nebuvo taikomas. "Šiemet padidintas VIAP mokestis "Achemai" kainuos daugiau nei dvigubai. 2010 metais šio mokesčio sumokėta apie 9 mln. litų. Šiemet tam mokesčiui prireiks jau 22 mln. litų", - teigė "Achemos" vadovas.

J.Sirvydis LŽ sakė tikįs, kad valdžia susipras padariusi klaidų ir jas ištaisys. "Manau, klaidas reikia įvertinti ir jas ištaisyti, o ne vieni kitiems akis draskyti. Esu tikras, kad protingi žmonės tai supranta. Kita vertus, neatmetame galimybės juridinėmis priemonėmis apginti teisėtus įmonės interesus", - LŽ sakė J.Sirvydis.

Rengia teisinius ginklus

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla "ORLEN Lietuva" kaip elektros gamintoja, skirtingai nei kitos įmonės, VIAP mokestį moka jau nuo 2007 metų. Ji yra didžiausia elektros vartotoja Lietuvoje, o išlaidos VIAP yra proporcingos elektros energijos suvartojimui. "Kaip ir bet kurio kito mokesčio, taip ir VIAP, pakėlimas didins įmonės išlaidas", - LŽ sakė bendrovės viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė. "ORLEN Lietuvai" priklausanti elektrinė 2010 metais pagamino 136 742 MWh elektros energijos. Iš šio kiekio 108 217 MWh suvartojo gamykla, likusį kiekį, t. y. 28 525 MWh - elektrinė savo reikmėms. Per ketverius metus įmonė sumokėjo daugiau nei 110 mln. litų VIAP mokesčio, iš jų 21 mln. litų - už savo pasigamintą elektrą. 2010 metais "ORLEN Lietuva" sumokėjo 4,4 mln. litų VIAP mokesčio kaip elektros gamintoja ir 26,5 mln. litų - kaip vartotoja. Numatoma, kad šiemet VIAP mokestis sudarys 7,3 mln. litų - kaip gamintojo, ir 34,8 mln. litų - kaip vartotojo.

A.Trakšelienė pabrėžė Mažeikių įmonės svarbą šiaurės Lietuvos regione. "ORLEN Lietuva" savo regione atlieka svarbų vaidmenį palaikydama elektros perdavimo tinklo stabilumą", - teigė ji.

Šiuo metu "ORLEN Lietuva" atlieka energetikos ministro įsakymo teisinę analizę, iš jos aiškėja, kad šis potvarkis gali riboti ar iškreipti konkurenciją. Be to, apie tokio principo taikymą Lietuva turėjo pranešti EK ir gauti jos pritarimą, o tai nebuvo padaryta.

Įžvelgia korupciją

Bioetanolio ir biodujų gamintojos UAB "Kurana" generalinis direktorius Vladas Linkevičius piktinasi, kad šiemet VIAP mokestį turės mokėti ir tos įmonės, kurios iki šių metų jo nemokėjo. "Maždaug pusė mūsų kogeneracinėje elektrinėje pagamintos elektros sunaudojama gamyklos reikmėms, o perteklių perduodame elektros tinklams. Kogeneratorių bendra galia - 4 MW. Dabar už kiekvieną pasigamintą ir suvartotą elektros kilovatvalandę turime mokėti valstybei", - piktinosi "Kuranos" vadovas.

V.Linkevičius LŽ aiškino, kokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė jo vadovaujama įmonė. "Jėgainei statyti gavome apie 17 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos. Dabar VIAP mokesčio pavidalu turėsime grąžinti jį į valstybės biudžetą", - LŽ teigė jis. Tačiau labiausiai Pasvalyje veikiančios gamyklos vadovą piktina tai, kad 85,71 mln. litų, kuriuos sumokės vartotojai, nukeliaus į 13 centralizuotai šilumą gyventojams tiekiančių įmonių. "Man atrodo, suprantate, kad tai yra tik korupcija - daugiau nieko mes neįsivaizduojame, - paklaustas apie remiamų įmonių sąrašą LŽ teigė V.Linkevičius. - Nežinau, gal kitaip reikėtų traktuoti, bet kodėl vieni palikti vienoje pozicijoje, o kiti - kitoje."

"Kuranos" vadovas, beje, taip pat tikėjosi, kad jo vadovaujama gamykla pateks į sąrašą tų įmonių, iš kurių valstybė supirks elektros energiją didesne nei rinkos kaina. Pasvalio gamykla, kasmet galinti pagaminti apie 18 tūkst. tonų bioetanolio, pasak jos vadovo, neturi analogų visoje ES, nes pirmoji susiejo bioetanolio ir biodujų gamybą į vieną technologinę grandinę. O Lietuvos valstybė seniai deklaruoja, kad remia įmones, gaminančias energiją iš atsinaujinančių šaltinių. "Tikėjomės gauti už parduodamą elektros kilovatvalandę iki 34 centų. Bet gausime tik po 30 centų, o iš jų dar po 6 centus už kWh grąžinsime valstybei", - piktinosi V.Linkevičius.

Energetikos ministerijos atsakymai į LŽ klausimus ministrui A.Sekmokui:

- Prašome nurodyti kriterijus, kuriais remdamasi Energetikos ministerija sudarė sąrašą 13 termofikacinių elektrinių, kurių pagamintą elektros energiją 2011 metais valstybė įsipareigoja supirkti didesne nei rinkos kaina?

- Elektros energijos gamyba termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP). Tokios paslaugos yra susijusios ne tik su energijos tiekimo saugumu, patikimumu, bet ir kaina.

Šiuo metu remiamos elektros energijos gamybos apimtys termofikacinėms elektrinėms, gaminančioms kartu ir elektrą, ir šilumą, nustatomos atsižvelgiant į įmonių kasmet pateikiamus prašymus.

Iki šiol su daliniais pakeitimais galiojanti tvarka buvo patvirtinta 2003 metais.

- Europos Sąjungos teisės aktuose raginama remti didelio efektyvumo termofikacines elektrines ir nedidelio galingumo jėgaines. Ar atsižvelgiama į remiamų įmonių energijos gamybos efektyvumą?

- Elektros energijos gamyba termofikacinėse elektrinėse, vadovaujantis galiojančiomis Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklėmis, gali būti remiama tik tuo atveju, jei elektrinės elektros ir šilumos galių santykis - ne mažesnis kaip 0,45, o bendras energijos gamybos efektyvumas - ne mažesnis kaip 75 procentai.

Energetikos ministerijos parengtoje ir Seimui 2010 metų lapkritį pateiktoje naujoje Elektros energetikos įstatymo redakcijoje numatyta, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikoma tik efektyvi kogeneracija. Priėmus šį įstatymą, numatoma keisti ir kogeneracijos rėmimo tvarką, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/8/EB nuostatas.

- Kokių konkrečiai tikslų siekiama remiant šilumines elektrines, valdomas privataus kapitalo, taip pat ir koncerno "Gazprom".

- Elektros energijos gamybos rėmimas kogeneracinėse elektrinėse nėra susietas su jų valdymu ar nuosavybės klausimais - tai nėra kriterijus.

Viename įrenginyje gaminant elektros ir šilumos energiją, sunaudojama mažiau kuro, nei būtų sunaudojama gaminant atskiruose įrenginiuose. Taigi mažiau teršiama aplinka. Šiuo metu aktualu ir tai, kad šių elektrinių elektros energijos gamybos rėmimas leido atpiginti šilumos energiją tuose miestuose, kur jos tiekia šilumą į centralizuotus šilumos tinklus.

Be to, kogeneracinės elektrinės prisideda užtikrinant elektros energijos sistemos stabilumą. Rinkoje šios elektrinės veikia kaip konkurencinė atsvara elektros energijos importui, neleidžianti ilgą laiką laikytis ypač aukštoms kainoms.

- Ar sprendimas VIAP mokesčiu apmokestinti jėgaines, elektros energiją gaminančias iš atsinaujinančių energijos šaltinių, neprieštarauja Elektros energijos įstatymui ir ES teisės aktams?

- Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių apmokestinimo VIAP klausimas dar svarstomas.

- Kodėl VIAP mokestis taikomas įmonėms, kurios elektros energiją gamina savo poreikiams?

- Įmonės, kurios turi nuosavus elektros energijos gamybos pajėgumus, jau ir taip yra savotiškai privilegijuotos, nes ne tik gali apsirūpinti elektros energija už savikainą, bet dar visada turi galimybę gauti joms reikalingą elektros energijos kiekį iš elektros energetikos sistemos. Todėl visiškai akivaizdu, kad, kaip ir visi kiti elektros energijos vartotojai, šie ūkio subjektai turėtų prisidėti prie Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo. Įmonės, savo reikmėms gaminančios elektros energiją, 2011 metais pagamins ir suvartos apie 0,62 TWh.

Jei nebūtų panaikinta išimtis ir dalis elektros vartotojų toliau nemokėtų VIAP, elektros energijos tarifas buitiniams ir kitiems vartotojams nuo šių metų sausio 1 dienos būtų didesnis - nuo 0,5 iki 1,0 ct/kWh.

- Ar ministras A.Sekmokas, pasirašęs Nacionaliniam susitarimui prieštaraujantį teisės aktą, galėtų patvirtinti, kad Nacionalinis susitarimas nebegalioja?

- Nuostata (dėl kogeneracinių jėgainių veiklos skatinimo ir savoms reikmėms pagamintos bei suvartotos elektros energijos neapmokestinimo VIAP - red.) yra įrašyta papildomame protokole prie Nacionalinio susitarimo. Šiame protokole išdėstytos asocijuotų verslo struktūrų pasiūlytos temos yra diskusinio pobūdžio, reikalaujančios tolesnių konsultacijų tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių, todėl jos negali būti traktuojamos kaip Vyriausybės įsipareigojimas. Šiomis temomis vyko ir vyks diskusijos ieškant optimalių sprendimų visam Lietuvos ūkiui ir energijos vartotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"