TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektros šokas brakonieriams

2015 08 25 6:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Aplinkos ministerija (AM) siekia, kad aplinkosaugininkams leidžiamų naudoti gynybos priemonių sąrašas būtų papildytas elektros šoko įtaisais, kuriuos, esant reikalui, pasitelkti šiuo metu gali tik policininkai ir pasieniečiai.

Idėjos aprūpinti aplinkosaugininkus elektros šoko įtaisais autoriai tikina, kad naujoji priemonė leistų efektyviau kovoti su pažeidėjais. Esą net koviniai ginklai tai daryti padeda toli gražu ne visada.

Teisės apsiginkluoti elektros šoko įtaisais aplinkosaugininkams įstatymai šiuo metu nesuteikia. Tad Aplinkos ministerija parengė pataisas, kurias priėmus jai pavaldžios institucijos, vykdančios valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, būtų priskirtos prie specialaus statuso subjektų, galinčių įsigyti ir naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu.

Pirmiausia šiais prietaisais būtų aprūpinami visi šalyje dirbantys gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai, jų yra apie 60. Vėliau būtų sprendžiama, ar reikėtų plėsti pareigūnų, kuriems būtų suteikta teisė turėti „šokerius“, būrį. Pažymima, kad papildomų lėšų iš valstybės biudžeto jiems įsigyti nereikės – tam būtų naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

Labai praverstų

Dabar aplinkosaugininkai gali naudoti tarnybinį ginklą, asmens apsaugai skirtas dujas, antrankius, automobilių stabdymo priemones, turėti tarnybinius šunis. Tačiau, kaip LŽ teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, pastaruoju metu daugėjant pažeidimų ir augant nusikalstamumui, didėja rizika, susijusi su pasipriešinimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.

Todėl elektros šoko prietaisai galėtų tapti efektyvia priemone tramdant agresyvius ir besipriešinančius pažeidėjus. „Šie įtaisai būtų panaudojami efektyviau negu šaunamieji ginklai, nes jie nėra mirtini. Policijos patirtis parodė, kad tokie aparatai yra labai efektyvūs“, – aiškino L. Jonauskas.

Anot viceministro, Lietuvoje jau buvo atvejų, kai pareigas einantys aplinkosaugininkai sulaukdavo fizinio pasipriešinimo – iš Druskininkų pareigūno piktadariai buvo atėmę tarnybinį ginklą, Ukmergės pareigūnai buvo puolami kirviu, Vilniaus mieste per žuvų nerštą gaudomi brakonieriai taip pat pasipriešino jėga.

Esą būtent tokiais atvejais vietoj įprastų ginklų labai praverstų elektros šoko įtaisai. Juolab kad šaunamieji ginklai dėl savo pavojingumo yra išskirtinė priemonė, jų panaudojimas sukelia itin sunkių fizinių ir psichologinių pasekmių. Be to, kiekvienas toks atvejis visuomenėje sulaukia didelio atgarsio, dažniausiai – neigiamo. Būna, kad šaunamąjį ginklą net policijos pareigūnai naudoja neteisėtai arba neprofesionaliai.

Pažymima, kad elektros šoko įtaisai nėra šaunamojo ginklo pakaitalas ir gali būti naudojami agresyviems, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų, nestabilios psichikos, neprognozuojamai pavojingai besielgiantiems ir kitokiems pavojų sau, pareigūnams ar tretiesiems asmenims keliantiems žmonėms sutramdyti.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Gintautas Česaitis LŽ taip pat teigė, kad toli gražu ne visose situacijose aplinkosaugininkai gali išsiversti su esamomis priemonėmis. „Ginklas yra daugiau kaip prevencinė priemonė, jos panaudojimas yra labai griežtai reglamentuotas. Inspektoriai išsitraukti šaunamąjį ginklą ryžtasi tik esant itin ekstremaliai situacijai“, – sakė jis.

Policijoje pasitvirtino

Nuo 2005 metų elektros impulsinius prietaisus „Taser“, kaip specialiąją priemonę, gali pasitelkti šalies policija.

Kaip LŽ pasakojo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Aušrys Kvederevičius, vidutiniškai per metus apskrities pareigūnai šiuos prietaisus panaudoja apie pusšimtį kartų – kiekviename rajone apie 8–10 kartų. „Vykdami į iškvietimus ar budėjimus pareigūnai visuomet pasiima šį prietaisą, tačiau naudoja jį tik išimtiniais atvejais. Net ir pats jo turėjimas pasitvirtina, nes kai kada jis suveikia net kaip prevencinė priemonė. Besipriešinantiems pažeidėjams pakanka pamatyti geltoną „lazeriuką“ ir jie nebesipriešina“, – teigė pareigūnas.

Anot A. Kvederevičiaus, toli gražu net ne visuomet pareigūnams tenka iššauti adatas, dažniau pakanka prietaisą panaudoti kaip paprastą elektros šoką sukeliantį įrenginį. Adatos panaudojamos vos keletą kartų per metus.

Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos vyriausiasis specialistas Vaidas Sabaliauskas LŽ informavo, kad per šešis šių metų mėnesius šalies policijos pareigūnai „Taser“ prietaisus su užtaisais panaudojo 45 kartus, pernai jie buvo panaudoti 108 kartus.

Vienas toks užtaisas šalies biudžetui kainuoja apie 40 eurų. Paties prietaiso kainos pareigūnai neatskleidžia. Internete galima rasti informacijos, kad analogiški įtaisai, skirti asmeniniam naudojimui, kainuoja apie 1 tūkst. JAV dolerių.

„Taser“ yra užprogramuotas 5 sekundžių automatiniam ciklui. Tiek laiko siunčiami elektriniai impulsai į asmens raumenis. Kontakto metu asmuo neturi galimybės priešintis, jaučia skausmą bei negali atlikti jokio fizinio veiksmo.

Be policijos pareigūnų, šiuos prietaisus jau porą metų naudoja ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Algimantas Salamakinas/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nemato būtinybės

Aplinkos ministerijos siūlymus turės įvertinti Seimas. Ką nuspręs politikai, kol kas neaišku. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komentuodamas valdininkų iniciatyvą, neslėpė nusistebėjimo ir ironijos. „Tai gal dar duokime inspektoriams kulkosvaidžius ir tegul važiuoja į mišką gaudyti brakonierių“, – šmaikštavo jis.

A. Salamakino nuomone, aplinkosaugininkams elektros šoko įtaisai nėra būtini. Parlamentaro teigimu, iš aplinkos apsaugos tarnybos nereikėtų daryti dar vienos institucijos, kurios pareigūnai būtų apginkluoti nuo galvos iki kojų, juolab kad tai nėra statutinė organizacija.

A. Salamakinas pabrėžė, jog vien tai, kad Lietuvoje yra numatytos palyginti didelės baudos už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, veikia prevenciškai, o atvejų, kai brakonieriai ar kiti pažeidėjai fiziškai pasipriešina inspektoriams, per metus būna vos vienas kitas.

„Jei jau ginklus besipriešinantieji sugeba iš aplinkosaugininkų atimti, tai ir elektros šoko įtaisus sugebės atimti. Tad kam jų inspektoriams iš viso reikia“, – retoriškai klausė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"