TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elektros "tautybę" pakeitė ministras

2011 03 02 0:00
LŽ archyvo nuotraukos

Pernai Lietuvos elektros vartotojai greičiausiai buvo apgauti ir už elektros energiją permokėjo dešimtis milijonų litų, nes pigi rusiška elektra valstybėje buvo superkama dvigubai brangiau - lyg ji būtų buvusi pagaminta Lietuvos elektrinėje. Energetikos ministerija (EM) tai žinojo, o galbūt ir inicijavo - kelią šiai machinacijai atvėrė energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas.

Galingiausia šalies elektros gamintoja Lietuvos elektrinė (LE), veikianti Elektrėnuose, pernai greičiausiai nepagamino daugiau kaip ketvirtadalio (apie 0,5 TWh) jai numatyto elektros energijos kiekio, o iš Rusijos ir kitų užsienio kraštų gautą pigią energiją valstybei perpardavė kaip savo - dvigubai brangiau, nei biržoje buvo nusistovėjusi rinkos kaina. Tai paaiškėjo iš Socialdemokratų partijos gautos informacijos, kurią netiesiogiai patvirtino ir paties energetikos ministro kalbos Seime.

Tikėtina, jog dėl tokios spekuliacinės pirkimo schemos Lietuvos vartotojai už elektrą pernai permokėjo apie 70 mln. litų. Biržoje importinė elektra tada buvo perkama po 15-16 centų už kilovatvalandę (kWh). Tuo pat metu už neva Elektrėnų jėgainėje pagamintą, o iš tiesų - rusišką energiją LE buvo mokama iš anksto nustatytu itin dideliu tarifu - po 29,31 cento už kWh (be PVM). Jis atseikėjamas iš

lėšų, kurias kiekvienas elektrą vartojantis gyventojas ir įmonė sumoka už vadinamąsias VIAP - viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Vienos elektros kilovatvalandės, kurią pirko vartotojai, kainoje VIAP mokesčio dalis praėjusiais metais siekė 4,73 cento.

Pernai EM iš anksto garantavo Elektrėnų jėgainei, kad iš jos dvigubai

didesniu tarifu nei biržoje bus nupirkta apie 2,25 teravatvalandės (TWh) elektros - maždaug ketvirtadalis viso per metus Lietuvoje sunaudojamo energijos kiekio. Už jį LE turėjo gauti 370,4 mln. litų VIAP lėšų. Tereikėjo pagaminti numatytą kiekį elektros ir "pasiimti" pinigus.

LE privalo užtikrinti krašto elektros energijos tiekimo saugumą ir energetikos sistemos rezervą. Būtent ji uždarius Ignalinos atominę elektrinę turi aprūpinti šalį elektra, jei dėl kokių nors priežasčių sutriktų energijos tiekimas iš kitų šaltinių, - todėl ir yra remiama iš visų vartotojų sumokamo VIAP mokesčio lėšų. Tiek pernai, tiek šiemet LE tenka didžioji dalis visų elektros vartotojų sukaupiamo VIAP fondo. Iš jo taip pat remiamos termofikacinės elektrinės, atsinaujinančių šaltinių energetika.

Taigi praėjusiais metais importinė elektra, kurios kilovatvalandė biržoje buvo perkama už 15-16 centų, dėl popierinių machinacijų Elektrėnuose virto "lietuviška". Todėl galutiniams energijos vartotojams Lietuvoje elektra nepigo, nes, kaip iš anksto buvo garantuota ją savo vardu tiekusiai Elektrėnų jėgainei, ši "lietuviška" elektra iš LE buvo superkama dvigubai brangiau, kainos skirtumą padengiant iš VIAP mokesčio lėšų. Kartu pernai didėjo ir Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų energetikos išteklių.

Elektros perdavimo sistemos operatorės bendrovės "Litgrid" duomenimis, sustabdžius Ignalinos AE 2010-aisiais Lietuvos energetinė

sistema importavo 62 proc. viso kraštui reikalingo elektros energijos kiekio. "Turėjome importuoti 2-3 kartus daugiau elektros nei bet kurios kitos šalies deficitinė energetikos sistema Europos Sąjungoje", - neseniai yra sakęs "Litgrid" generalinis direktorius Virgilijus Poderys. Ne paslaptis, kad didžioji dalis importinės elektros į Lietuvą tiekiama iš Rusijos.

Nuostolius užkrovė vartotojams

Tai, jog importinė elektra Lietuvoje "pakeisdavo tautybę" ir būdavo parduodama kaip pagaminta LE, jokia paslaptis tiek energetikams, tiek Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, juo labiau - Energetikos ministerijai ir "Lietuvos energijai", kurios antrinė įmonė jau kurį laiką yra Lietuvos elektrinė. Tai LŽ neoficialiai patvirtino keli bendrovių ir įstaigų atstovai. Tiesa, norinčiųjų viešai pasidalyti šia informacija LŽ nepavyko rasti - žmonės teigia patiriantys ministerijos spaudimą, bijantys netekti darbo vietų ir tiesiai šviesiai sako neturintys jokio noro "lįsti į šitą košę".

Kalbama, kad vasarį ir "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Aloyzas Koryzna atsistatydino, nenorėdamas likti "atpirkimo ožys" už žaidimus, kuriuos jam primetė energetikos ūkį iš pagrindų pertvarkantys, o kai kurių specialistų nuomone - griaunantys EM valdininkai.

Kaip LŽ pasakojo puikiai elektros energetikos reikalus išmanantis, bet prisistatyti nenorėjęs pašnekovas, importinės elektros transformacija į brangią lietuvišką buvo ne LE vadovybės, o EM ir paties ministro A.Sekmoko sprendimas, bandant užglaistyti savo ankstesnių neišmanėliškų nurodymų pasekmes. "Praėjusių metų pradžioje, išsyk, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, ministras A.Sekmokas, kuris pats nėra energetikas, neišmano energetikos ir neklauso specialistų nuomonės, labai stipriai spaudė LE vadovybę ir reikalavo, kad jėgainė dirbtų pačiu neefektyviausiu režimu: dviem blokais - septintu bei aštuntu - ir būtinai degintų mazutą. A.Sekmokas užsispyrė jokiu būdu elektrinėje nekūrenti rusiškų gamtinių dujų, nes taip neva būtų maitinamas konservatorių priešas "Gazprom". Tai - gryniausias parodomasis politinis voliuntarizmas, nes mazutas yra brangesnis kuras ir didina jėgainės išlaidas. "Mazuto era" Elektrėnuose truko apie pusmetį, kol pagrindinė šalies elektrinė įkrito į maždaug 100 mln. litų nuostolių duobę. Tai pamatę EM vadai priėmė "avarinį" sprendimą: nurodė brangios elektros Elektrėnuose gaminti gerokai mažiau, o pirkti pigią importinę ir parduoti ją brangiai - kaip savo, neva pagamintą Elektrėnuose. Taip metų pabaigoje jiems pavyko nuostolius iš dalies kompensuoti", - dėstė LŽ šaltinis.

Kad Elektrėnų jėgainė praėjusių metų pradžioje kūreno mazutą ir dėl to galėjo patirti nuostolių, rodo viešai prieinama informacija apie sutartis, pagal kurias AB "Orlen Lietuva" ir dar kelios įmonės buvo įsipareigojusios nuo 2009 metų gruodžio iki 2010-ųjų balandžio tiekti LE solidų kiekį mazuto. Iš viso jėgainė tuo laikotarpiu jo pirko 500 tūkst. tonų.

Seimo Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė yra informavusi žiniasklaidą, kad pats A.Sekmokas per komiteto posėdį atvirai kalbėjo, jog užsienyje pirkta elektra buvo parduodama Lietuvos vartotojams kaip lietuviška. Ministras aiškino, kad neva pabrangus dujoms LE pasidarė per brangu gaminti elektrą pačiai. Užsiminti apie jėgainėje kūrentą mazutą jis, regis, užmiršo.

Tik išmetė žodį "gamyba"

Atrodo, LE susidariusių nuostolių problemą ėmėsi spręsti ne kas kitas, o pats A.Sekmokas, perkeldamas juos vartotojams, jau ir taip brangiai mokantiems už energetikos išteklius, ant pečių. 2010 metų

birželio 19-ąją dienos šviesą išvydo energetikos ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeistas "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" punktas 6.3. Iki tol šis punktas skelbė, kad, vadovaujantis EM patvirtintu VIAP sąrašu, elektros energijos gamyba remiama, kai "gamintojams elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Šiems gamintojams VIAP lėšos nustatomos priklausomai nuo kasmet EM patvirtintos remtinos elektros energijos GAMYBOS apimties".

Taigi nauju ministro įsakymu patvirtintame dokumente iš paskutinio sakinio paprasčiausiai buvo išmestas žodis "gamyba". Taip atsirado teiginys, leidžiantis pakeisti elektros "tautybę" ir skelbiantis, kad "šiems gamintojams VIAP lėšos nustatomos priklausomai nuo kasmet EM patvirtintos remtinos elektros energijos apimties". Taigi prievolės gaminti elektrą LE nebeliko.

Elektros "sulietuvinimas" EM valdininkams negalėjo būti paslaptis ir dėl to, kad valstybinėse energetikos bendrovių valdybose nuolat dirbo šios ministerijos atstovai. Jie vargu ar galėjo nusišalinti priimant sprendimus, kurių kaina bendrovei matuojama šimtais milijonų litų.

Prokurorai tyli

Socialdemokratų partija dar pernai gruodį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo LE. Prokurorai paskutinę 2010 metų dieną perdavė prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Nuo tos dienos praėjo jau nemažai laiko, tačiau socialdemokratai jokių žinių iš pareigūnų kol kas sako negavę. "Mes paraginome juos, kad greičiau atsakytų. Žadėjo lyg ir šią savaitę. Gal iki tol specialiai nedavė atsakymo - greičiausiai dėl savivaldybių rinkimų", - spėjo partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jo manymu, kitaip prokurorų delsimą sunku paaiškinti, nes tyrimas neturėtų būti sudėtingas. "Reikia paprasčiausio atsakymo - ar yra priežasčių pradėti ikiteisminį tyrimą, ar nėra. Pakanka pasižiūrėti, kokie tuo laikotarpiu buvo elektros energijos srautai, iš kur importuota elektra, kuri parduota, kaip naudotos VIAP lėšos. Per 2-3 dienas tokią informaciją galima be vargo surinkti, dar poros dienų prireiktų išvadai parengti", - svarstė politikas.

EM ir bendrovė "Lietuvos energija", kurios antrinė įmonė yra LE, sutartinai nepanoro komentuoti šios istorijos ir suteikti LŽ daugiau informacijos. Abi tvirtino, kad dabar ją tiria EM suburta komisija. O šios išvadų, energetikos ministro patarėjo Kęstučio Jauniškio teigimu, "nereikės ilgai laukti".

"Kol kas susilaikome nuo komentarų, nes šiuo metu Energetikos ministerijos iniciatyva yra sudaryta komisija, kuri atlieka tyrimą šiuo klausimu", - LŽ teatsakė ir "Lietuvos energija".

EM subūrė minėtą komisiją tik tada, kai socialdemokratai pradėjo kelti į viešumą prielaidas apie galimus nešvarius sandėrius Elektrėnų jėgainėje.

Tyrimą greičiausiai numarins

"Jeigu yra įtarimas, kad galėjo būti padaryta žalos vartotojams ar valstybei, klastojami duomenys, čia galima įžvelgti nusikalstamą veiką. Prokuratūra šį klausimą turėtų nedelsdama tirti", - įsitikinęs advokatas Kęstutis Čilinskas. Tačiau, jo manymu, prokuratūra tylės tol, kol savo išvadas paskelbs EM komisija. Mat Lietuvoje susiformavo ydinga praktika, kad pareigūnai, tirdami galimus aukščiausio rango politikų nusižengimus, paprastai laukia politinių sprendimų.

"Tai Lietuvai tipinė situacija, kai tiriami galimi ūkiniai finansiniai nusikaltimai. Jei tik valdantieji sudaro kokias nors komisijas, prokuratūra išsyk nuleidžia rankas ir nieko nedaro. Prokuratūra laikosi pozicijos, kad politikai, ypač aukščiausio rango, yra viršesni už teisėtvarkos institucijas, todėl tiesiog laukia jų sprendimo. Aišku, dažniausiai jokio sprendimo nesulaukia arba gauna informacijos, kad viskas gerai, kad kaltų nėra, todėl nusprendžia tyrimų nepradėti", - Lietuvoje įsigalėjusias "politizuotos teisėsaugos" tendencijas nurodė K.Čilinskas.

Advokato nuomone, ir istorijoje dėl LE perparduotos rusiškos elektros prokurorai greičiausiai nieko bloga neįžvelgs. Jų sprendimas sutaps su EM išvadomis, o "tokių komisijų išvados dažniausiai būna geros, arba lieka kalti žemiausios grandies atstovai". "Tokiu lygiu, kai įsipainioję aukšti politikai, prokuratūra iš esmės neveikia. Prokuratūra - žemiau politikų, teisinių klausimų sprendimas yra perleistas valdantiesiems", - įsitikinęs K.Čilinskas.

A.Butkevičius irgi nėra tikras, ar pareigūnams pakaks valios "pastebėti" piktnaudžiavimus LE. EM komisijos sukūrimas jam primena ne norą spręsti problemą, o skaidrumo imitavimą. "Kalbėti, kad energetikos ministras ir jo pavaldiniai, esantys kolegijose ir įmonių valdybose, galėjo nežinoti apie tokius sprendimus, kad kažin kokia komisija turi viską tirti ir išsiaiškinti, yra nerimta. Arba tai reiškia, jog energetikos sektoriuje vyrauja visiškas chaosas, arba nenorima sakyti tiesos", - pažymėjo A.Butkevičius, ir pats anksčiau ne vienus metus ėjęs įvairių šakų ministro pareigas.

Jis pabrėžė, kad EM valia padidintas elektros importas kertasi ir su valdančiųjų deklaruojamomis energetinės nepriklausomybės idėjomis. "Konservatoriai viena kalba, o kita daro. Jie giriasi liberalizavę elektros rinką, bet šiemet, kaip rodo turima informacija, kone 80 proc. visos elektros energijos, kuri bus panaudota Lietuvoje, pirks iš užsienio, daugiausia iš Rusijos", - kalbėjo A.Butkevičius.

Praradimus turėtų kompensuoti

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apie importinės elektros vertimą lietuviška sužinojo praėjusių metų pabaigoje, o dabar atlieka tyrimą dėl LE veiklos. Iš LŽ gautų dokumentų matyti, kad komisija prašo LE tiksliai informuoti, kiek VIAP lėšų gavo, kiek elektros pernai pagamino, kokį jos kiekį ir iš kokių tiekėjų pirko bei perdavė elektros perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų įmonėms kaip remtiną elektros energiją.

Be to, keliamas klausimas ir dėl apyvartinių taršos leidimų (ATL), kuriems įsigyti LE šiemet prašo papildomų lėšų, panaudojimo praėjusiais metais. Komisija taip pat domisi, kokį kurą ir už kokią kainą LE pernai pirko energijai gaminti.

Nors Kainų komisija savo tyrimo nekomentuoja, ji suteikia vilčių, kad iš elektros vartotojų nusavintos lėšos ateityje bus kompensuotos. "Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl LE veiklos, todėl konkrečius skaičius turėsime vėliau. Tačiau, kaip įprasta, faktinės lėšos iš VIAP už 2010 metus bus įvertintos nustatant 2010-ųjų elektros supirkimo iš Lietuvos elektrinės kainą", - rašoma Kainų komisijos atsakyme LŽ. Tai reiškia, kad ateityje LE gali būti nustatytas mažesnis pagaminamos elektros energijos supirkimo už VIAP lėšas tarifas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"