TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Elito antkapiai sumūryti į pamatus

2012 05 25 5:50

Klaipėdos universiteto (KU) miestelio teritorijoje griaunant sovietines kareivines jų pamatuose aptiktas unikalus radinys - XIX-XX amžiuje palaidotų Klaipėdos (tuomečio Memelio) gyventojų antkapiai.

KU mokslininkai stebėjosi dar vienu akivaizdžiu įrodymu, kaip brutaliai ir be gailesčio sovietų valdžia elgėsi su istorinėmis uostamiesčio vertybėmis, - antkapiai buvo tiesiog išnešti iš senųjų kapinių ir sumūryti į kareivinių pamatus kaip statybinė medžiaga. 

Po kareivių padais

Toks radinys - pirmasis vykdant KU teritorijos kasinėjimus. Tačiau tai ne vienintelis atvejis Klaipėdoje. Čia kartkartėmis įvairiose vietose aptinkama Memelio žmonių laidojimo vietų, išniekintų po Antrojo pasaulinio karo. Pasak KU mokslininkų, senieji klaipėdiečiai ne kartą yra pasakoję apie sovietiniais laikais kone masiškai niekintas vokiečių kapines: išneštus antkapinius paminklus, demontuotas tvoras ir kryžius bei jų naudojimą statyboms. 

Vis daugiau šių istorijų pasitvirtina, o akivaizdžiausiu įrodymu tapo neseniai, vos prieš keletą savaičių, KU teritorijoje aptikti antkapiai, įmūryti į 1952 metų statybos kareivinių gyvenamojo pastato pamatus arba įmontuoti po grindimis. KU miestelio teritorijoje kol kas pavyko rasti 21 antkapį su įrašais ir keliolika paminklinių akmenų fragmentų.

Įdomiausias radinys - iš Alpėse aptinkamo akmens diorito padaryta cilindro formos urna su kniedėmis. Kaip paaiškėjo, ji buvo skirta buvusiam miesto tarėjui, Švedijos garbės konsului ir pirkliui Augustinui Straussui bei jo žmonai. Mokslininkai iššifravo epitafiją ir nustatė, kad sutuoktiniai galėjo būti mirę Šveicarijoje, bet palaidoti Klaipėdoje.

Grįš į kapines

Iš radinių galima daryti išvadą, jog statant sovietines kareivines paminkliniai antkapiai buvo paimti iš senųjų uostamiesčio kapinių. Paskui jų vieta sulyginta su žeme ir įrengtas Skulptūrų parkas. 

"Daugelis paminklų pagaminti iš brangių, Lietuvoje nerandamų medžiagų - stambiagrūdžio marmuro, labradorito, todėl manome, kad po jais buvo palaidoti Memelio elito atstovai. Vienas įrašas byloja, kad antkapį pastatė buvusios Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijos auklėtinės savo mylimam mokytojui. Pavardės, iškaltos antkapiuose, daugiausia vokiškos, tačiau yra ir skandinaviškų, britiškų. Taigi akivaizdu, kad tų laikų uostamiestis buvo daugialypis kultūriniu ir tautiniu požiūriu", - kalbėjo KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė.

Aptikti antkapiniai paminklai, suderinus su atsakingomis paveldosaugos institucijomis, bus perduoti Klaipėdos miestui. Realiausia, kad jie sugrįš į senąsias kapines Skulptūrų parke. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas vakar teigė, jog unikalius radinius bus galima laikinai priglausti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, o ateityje perkelti į kapines. Tik prieš tai reikia sutvarkyti jų teritoriją. Kapinėse architektai ketina įrengti Atminties taką ir galbūt pastatyti memorialą. Taip būtų atkurta istorinė tiesa ir išsaugota tai, kas be gailesčio buvo suniokota.

Randama nuolat

Istorikai ir paveldosaugininkai paragino organizacijas bei asmenis, griaunančius pokario metais Klaipėdoje ir apylinkėse statytus pastatus, atkreipti dėmesį, ar jų konstrukcijose neišlikę antkapinių paminklų bei kitokių senosios Klaipėdos paveldo reliktų. L.Kavaliauskas priminė, kad prieš keletą metų vienas klaipėdietis rekonstruodamas seną namą taip pat rado antkapių ir perdavė juos paveldosaugininkams.

Anot mokslininkų, KU patalpose laikinai priglausti ir karstai su žmonių palaikais, kurie prieš šešerius metus buvo aptikti statant naują namą Klaipėdoje, prie Jono kalnelio. Paaiškėjo, kad toje vietoje taip pat būta kapinaičių. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"